|
Pradžia > Klausimai
- Ugdymo organizavimas
- Ar galima 9–10 klasėse žmogaus saugos dalyką integruoti į keletą dalykų?
Žmogaus saugą galima integruoti į vieną ar keletą dalykų, kurių turinys artimas žmogaus saugos dalyko turiniui.
- Kada kūno kultūros pamokas galima rengti lauke?
Sportuoti per kūno kultūros pamokas lauke galima, kai oro temperatūra yra ne žemesnė kaip minus 8 ° C (mokiniai turi būti tinkamai apsiavę ir apsivilkę). Kai lyja, sninga ar oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija nustatytą leistiną lygį, kūno kultūros pamokos negali vykti lauke.
- Kiek gali būti skiriama kontrolinių darbų per dieną?
Vienas kontrolinis darbas. Kiek skiriama kontrolinių darbų, stebi mokyklos vadovas arba jo paskirtas kitas mokyklos darbuotojas. Kad bus rašomas kontrolinis darbas, mokinius būtina informuoti prieš savaitę. Skirti kontrolinį darbą po atostogų ar švenčių nerekomenduojama.
- Kas yra individualus ugdymo planas ir kam jis sudaromas?
Individualų ugdymo planą mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, gali pasiūlyti ir sudaryti mokytojas (klasės auklėtojas). Planas gali būti sudaromas mokiniui:
kuriam sunkiau sekasi mokytis;
kuris mokosi itin gerai;
kuris siekia pagerinti kurio nors dalyko pasiekimus.
Individualus ugdymo planas gali būti įvairių formų – dienoraščiai, žodiniai susitarimai, ir sudaromas bet kuriam laikotarpiui. Vėliau, kai mokinio pasiekimai pasikeičia, ugdymo plano gali būti atsisakoma.
- Ką gali nusistatyti pati mokykla?
*Pasirenkamuosius dalykus ir jų modulius. Pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius, siūlo rinktis psichologijos, teisės pagrindų, šokio, antikos kultūros ar kitokias pasirenkamąsias pamokas.
*Kokias užsienio kalbas pasiūlyti mokytis mokiniams.
*Susitarti, kaip bus vertinami mokinių pasiekimai, pavyzdžiui, dorinio ugdymo, pilietinio ugdymo pagrindų ir kitų dalykų – gali būti vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“ ar balais.
*Perskirstyti pamokas: mažinti arba didinti vienam ar kitam dalykui skiriamų valandų skaičių. Mokykla, kurioje ugdoma pagal pagrindinio ugdymo programą, gali perskirstyti 10 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose pamokoms skirto valandų skaičiaus, pagal vidurinio ugdymo programą – 15 proc.
*Intensyvinti vieno ar kito dalyko, pavyzdžiui, muzikos, mokymą, mokyti moduliais.
*Kokias prevencines ir kitokias programas integruoti į ugdymą.
*Siūlyti neformaliojo švietimo užsiėmimus ir formas. *Skirstyti mokinius į grupes per dorinio ugdymo, informacinių technologijų, užsienio kalbos ir kitų dalykų pamokas.
- Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas
- Jei dešimtokas neišlaikys lietuvių kalbos, matematikos ar gimtosios kalbos (vokiečių, rusų) pasiekimų patikrinimo, kas jam bus įrašyta į Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą? Ar jis turės teisę eiti į vienuoliktą klasę, profesinę mokyklą?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu (2011 m. ), pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleistas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
Numatyta, kad pagrindinio ugdymo programos baigiamosios (dešimtos, II gimnazijos) klasės mokinys pagrindinį išsilavinimą įgis, jei bus baigęs pagrindinio ugdymo programą, t. y. turės patenkinamus dalykų metinius įvertinimus (pasieks patenkinamą pasiekimų lygį, numatytą dalykų bendrosiose programose) ir bus patikrinti jo lietuvių kalbos (gimtosios) ar lietuvių kalbos (valstybinės) ir matematikos mokymosi pasiekimai. Išskyrus atvejus, kai švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais mokinys yra atleistas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
Mokinio pagrindinio ugdymo mokymosi pasiekimai laikomi patikrintais, jei jie įvertinti nuo 1 iki 10 balų.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas organizuojamas ugdymo proceso metu ir mokiniui privalu dalyvauti pasiekimų patikrinime. Jei į bent vieno dalyko pasiekimų patikrinimą mokinys neatvyks, pagrindinio išsilavinimo jis neįgis, nors ir bus pasiekęs patenkinamą pasiekimų lygį, mokydamasis pagal visų privalomų dalykų programas.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokinys, neatvykęs į dalyko pasitikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku, pasiekimus pasitikrinti galės tik kitais metais, išskyrus atvejus, jei yra atleistas nuo dalyko pasiekimų patikrinimo mokyklos vadovo įsakymu dėl pateisinamos priežasties.
Mokiniai, dėl pateisintos priežasties nedalyvavę pasiekimų patikrinime ir iki birželio 7 dienos įregistruoti duomenų perdavimo sistemoje KELTAS, galės dalyvauti pakartotinai organizuojamame pasiekimų patikrinime, jei leidžia mokyklos vadovas.
Pakartotinai lietuvių kalbos (gimtosios) ir gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) raštu, lietuvių kalbos (valstybinės) ir matematikos pasiekimų patikrinimas bus vykdomas einamųjų metų birželio 12 – liepos 12 d. Konkrečią dalyko pasiekimų patikrinimo datą nustatys Nacionalinio egzaminų centro direktorius ir informacija bus paskelbta Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje adresu www.egzaminai.lt ir sistemoje KELTAS.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą, išduodamas išsilavinimo įgijimą liudijantis dokumentas – Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.
Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, įgyja teisę mokytis arba pagal vidurinio ugdymo programą (11 ar gimnazijos III klasėje), arba pagal profesinio mokymo programą, arba pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa.
- Mano vaikas nelaiko PUPP išimties tvarka (mokėsi pagal adaptuotą programą). Kokį 10 klasių baigimo pažymėjimą jam turėtų išduoti mokykla?
Jei Jūsų vaikas pasiekė bendrosiose programose numatytus pasiekimus (bent patenkinamą lygį) ir yra atleistas nuo pasiekimų pasitikrinimo, bus laikoma, kad jis baigė pagrindinio ugdymo programą ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. Mokiniui bus išduodamas Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.
Jei besimokydamas pagal pritaikytą programą nepasiekė bendrosiose programose numatytų pasiekimų, tai jis bus laikomas nebaigusiu programos ir jam bus išduodamas Mokymosi pasiekimų pažymėjimas.
- Brandos egzaminai
- Ar privalo abiturientas laikyti kalbų įskaitas, jei nuo brandos egzaminų dėl ligos yra atleistas?
2012 metų brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo aprašo V skyriaus nuostatos reglamentuoja, kad individualaus ugdymo plano kalbų dalykų egzaminus gali laikyti tas mokinys, kuris išlaikė kalbų įskaitas.
Atleisti nuo brandos egzaminų mokiniai negali laikyti pasirinktų brandos egzaminų (aprašo 29 punktas), todėl neprivalu laikyti ir atitinkamų kalbų įskaitas.
- Mokinys 11–12 klasėse nesimokė geografijos, bet pageidauja laikyti egzaminą. Ar tai neprieštarauja brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašui?
Mokinys gali rinktis ir laikyti geografijos egzaminą, nors šio dalyko ir nesimokė.
- Švietimo pagalba, vaiko specialiųjų poreikių įvertinimas, pasiruošimas mokyklai
- Kas įeina į Vaiko gerovės komisiją ir kokiu atveju į ją gali kreiptis mokinių tėvai?
Vaiko gerovės komisijos nariai: mokyklos direktorius arba pavaduotojas ugdymui, socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai. Į komisijos sudėtį taip pat gali būti įtraukiami mokinių tėvai, vietos bendruomenės, seniūnijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Jei vaikui iškilo problema mokykloje, tėvai pirmiausia turėtų ją aptarti su klasės auklėtoju, mokyklos psichologu, socialiniu pedagogu, logopedu. Kai problemai spręsti prireikia specialistų komandos, kreipiamasi į Vaiko gerovės komisiją. Komisijos nariai nagrinėja mokyklą vengiančių lankyti mokinių menkos motyvacijos, nesėkmingo mokymosi priežastis, teikia tėvams ir mokytojams rekomendacijas. Komisijos nariai taip pat vertina specialiuosius mokinių ugdymosi poreikius, teikia rekomendacijas dėl ugdymosi aplinkos pritaikymo, specialistų pagalbos ir kt. Jei būtina, siūlo tėvams, kad specialieji ugdymosi poreikiai būtų įvertinti savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos.
- Rugsėjo mėn. dukrai sueis 6 metai, ji lankė priešmokyklinę grupę. Nuvykome į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko brandumo mokytis pagal pradinio ugdymo programą nustatymo. Tarnyba nustatė, kad vaiko brandumas mokytis pagal pradinio ugdymo programą nėra pakankamas dėl nepakankamos emocinės socialinės ir intelektinės brandos, nors motyvacijos mokytis užtenka. Labai norime, kad dukra galėtų eiti į pirmą klasę, nes jau moka skaityti ir skaičiuoti.
Vaiko emocinė socialinė ir intelektinė branda itin kompleksinis „dalykas“, jis susideda iš daugybės dėmenų. Kartais intelektinė branda gerokai lenkia socialinę, ir galutinis rezultatas rodo, kad vaikas dar nebrandus mokytis pirmoje klasėje.
Tačiau Jūs turite teisę abejoti Psichologinės pedagoginės tarnybos išvadomis ir kreiptis į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą (SPPC, Viršuliškių g. 103, Vilnius, tel. (8 5) 242 70 02, www.sppc.lt) dėl jos aptarimo ir galimo patikslinimo.
- Sūnus mokosi vidurinės mokyklos 10 klasėje pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą. Ar gavęs mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jis galės mokytis toje pačioje mokykloje pagal socialinių įgūdžių programą? Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašo 9 punktas lyg ir leidžia tai daryti.
Socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama tik specialiosiose klasėse/mokyklose. Tad, jei Jūsų mokykloje yra įsteigta specialioji klasė, kurioje bus įgyvendinama socialinių įgūdžių ugdymo programa, o sūnui nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, tai mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą jis galės. Atkreipiame dėmesį, kad integruotai, bendrojoje klasėje ši programa neįgyvendinama.
- Kaip vertinami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų mokymosi pasiekimai?
Mokinių, kurie ugdosi pagal adaptuotą pradinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimai yra vertinami orientuojantis į konkrečiam vaikui iškeltus ugdymo(si) tikslus, uždavinius, numatomas įgyti kompetencijas. Rengiant adaptuotą programą konkrečiam mokiniui, ugdymo turinys „susiaurinamas“, atsižvelgiant į šio mokinio individualius gebėjimus.
Žymint šių mokinių pasiekimų pažangą Pradinio ugdymo dienyno skyriuje „Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinė“ yra rašoma padaryta arba nepadaryta pažanga (p.p arba n.p).
Mokinių, kuriems bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo programos atskiri ugdomieji dalykai (as) yra modifikuoti, mokymosi pasiekimai yra vertinami taikant visiems mokiniams bendrą vertinimo sistemą, t.y. pagal pasiekimų lygių požymius, aprašytus bendrojoje pradinio ugdymo programoje.
Šiuo atveju vaikui turi būti sutiekiama kuo veiksmingesnė pagalba pagal jo galimybes siekti bendrojoje ugdymo programoje numatytų ugdymosi tikslų. Jei mokinys daro akivaizdžią pažangą ir jo pasiekimai yra aukštesni nei patenkinamo pasiekimų lygmens, turėtų būti svarstoma apie galimybę atsisakyti modifikavimo. Šį klausimą turėtų svarstyti mokyklos vaiko gerovės komisija.
Taip pat ši komisija turėtų nagrinėti atvejus, kai mokinys, kuriam modifikuojama dalyko/dalykų programos (tiksliau – ugdymo metodai, nes turinys nekinta), negali pasiekti pažangos. Tada reikia ieškoti priežasčių, kodėl mokiniui nesiseka (galbūt teikiama nepakankamai pagalbos, naudojami netinkami ugdymo metodai ir kt.).
Fiksuojant šių mokinių atitinkamo laikotarpio mokymosi pažangą Pradinio ugdymo dienyne įrašomas ugdomojo dalyko ir dalykų apibendrintas mokymosi laikotarpio (pusmečio ar trimestro) mokymosi pasiekimų lygmuo.
- Pedagogų atestacija ir kvalifikacija
- Pasikeitus administracijai, iš mokytojų vėl pradėta reikalauti kompetencijos portfelių ir savianalizės anketų. Ar teisėti administracijos reikalavimai?
Tokių privalomų dokumentų nėra, bet tai mokyklos vidaus reikalas. Jei mokykloje sutariama, tokie dokumentai galimi.
- Ar yra panaikinti Mokytojų atestacijos nuostatuose 19.3 ir 65 punktai, kurie kalba apie mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo savianalizės anketas?
Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. ISAK-94 (Žin., 2009, Nr. 10-378) nustato, kad Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų 19.3 ir 65 punktai neteko galios.
- 1990 m. birželio 16 d. baigiau Vilniaus universitetą. Kokiai kvalifikacijai prilyginama mano įgyta kvalifikacija?
Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms“ (Žin., 2002, Nr. 50-1925), kvalifikacijos, įgytos baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose iki Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimo, laikomos lygiavertėmis kvalifikacijoms, įgyjamoms baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas.
Jūsų įgyta kvalifikacija, baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos studijas arba magistro kvalifikaciniam laipsniui.
- Baigiau Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetą (lietuvių kalbos pedagogikos kursą) ir įgijau aukštesniojo mokslo diplomą. Man suteikta pagrindinės mokyklos lietuvių (negimtosios) kalbos mokytojos kvalifikacija. Darbo patirties neturiu. Į kokias darbo vietas galiu pretenduoti su savo kvalifikacija?
Reikalavimus mokytojui apibrėžia Švietimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 38-1804 ) 48 straipsnis ir Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašas (Žin., 2005, Nr. 43-1395). Vadovaujantis minėtais dokumentais, mokytoju gali dirbti asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 m.), esantis dalyko specialistu ir turintis pedagogo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias aukščiau paminėtų pedagogo kvalifikaciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 patvirtintą Lietuvių valstybinės kalbos dalyko programą, pagal jūsų nurodytą diplome įrašytą kvalifikaciją, jūs galite dirbti mokykloje ir mokyti lietuvių kalbos (valstybinės) 5–10 klasėse. Taip pat galite dirbti pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo).
- Pedagogų pareigybiniai nuostatai
- Mokykloje dirbu direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Mokykla vidurinė, mokosi per 900 mokinių, mokykloje dirba buhalteris ir kasininkas. Ar direktorius gali į mano atliekamų darbų sąrašą įrašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščių tvarkymą?
Direktoriaus pavaduotojams funkcijas paskirsto mokyklos direktorius. Funkcijos apibrėžiamos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme.
- Pedagogų ir kitų darbuotojų darbo užmokestis
- Socialiniams pedagogams, dirbantiems mokyklose, tarnybiniai atlyginimai nustatomi už 36 valandas per savaitę. Kiek darbo valandų turi socialinis pedagogas, dirbantis vaikų globos namuose?
Vaikų globos namų veiklą koordinuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nustačiusi, kad vaikų globos namuose dirbantiems socialiniams pedagogams darbo laikas yra 40 val. per savaitę.
- Elektroninis dienynas
- Vieni dienynai moksleivių tėvams nieko nekainuoja, už kitus, palyginti nedideles sumas, sumoka mokyklos, o sistema „Mano dienynas“ iš kiekvienos šeimos ima po 10 litų per metus. Ar teisėtai „Mano dienynas“ pradėjo imti rinkliavą?
Švietimo įstatyme nustatyta, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal bendrojo ugdymo programas yra nemokamas (72 str. 1 d.).
Jei mokykla naudoja elektroninį dienyną ir sudaro sutartį su elektroninio dienyno gamintoju, kurio paslauga mokama, ji tam gali skirti mokinio krepšelyje numatytas lėšas (20 Lt mokiniui per metus skiriama informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti, taip pat ir elektroniniams dienynams tvarkyti). Iš mokinio tėvų jokių rinkliavų dėl elektroninio dienyno naudojimo – informacijos apie vaiko mokymosi pasiekimus teikimo – neturi būti, nebent tėvai patys nusprendžia ir apmoka papildomas paslaugas, pvz., SMS žinutes ir pan. Pažymius, pamokos turinį, pamokų lankomumą mokinių tėvai iš elektroninio dienyno sužino nemokamai.
Atkreipiame dėmesį, kad mokykla, nepriklausomai nuo to, naudoja ar nenaudoja elektroninį dienyną, tėvus privalo informuoti apie mokinių mokymosi pasiekimus. Jei mokyklos, kurioje naudojamas tik elektroninis dienynas, mokinių tėvai neturi prieigos prie elektroninio dienyno, tai mokykla privalo mokinio tėvus informuoti kitais būdais, pvz., išspausdinti mokinių pasiekimų suvestines ir įteikti tėvams.
- Kaip reikia pildyti dienyną pažintinių, turistinių dienų metu?
Vykstant į keliones ar organizuojant kitą kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę, sportinę, praktinę veiklą, vadovaujamasi mokyklos nustatyta tvarka, mokyklos direktoriaus įsakymu. Tomis dienomis mokinių ugdymas vykdomas pagal atskirą direktoriaus įsakymą, o ne pagal patvirtintą pamokų tvarkaraštį. Jei pamokos mokiniams mokytojas neveda, tai ir dienynas tai pamokai negali būti pildomas.
- Koks įrašas daromas Pagrindinio ugdymo dienyno skiltyje „Pamokos turinys ir namų darbai“?
Dienyno dalykui skirto puslapio skiltyje „Pamokos turinys ir namų darbai“ mokytojas turėtų įrašyti, ko mokiniai mokėsi, mokymosi uždavinį, mokinių pasiektą rezultatą arba pamokos temą. Įrašo formą renkasi patys mokytojai.
Pvz., pamokos tema „Augalo ir gyvūno ląstelių panašumai ir skirtumai“ arba „Augalinės ir gyvūninės ląstelės atpažinimas“.
Mokymosi uždavinys: „Naudodamiesi augalo ir gyvūno ląstelių iliustracijomis, mokiniai geba nurodyti po keturis augalo ir gyvūnų ląstelių panašumus ir skirtumus“; „Mokiniai gebės/mokės atpažinti augalo ir gyvūno ląsteles“.
- Kai pamoka nevyksta dėl šalčio (nėra nė vieno mokinio klasėje), į dienyną rašome „Pamoka nevyko dėl šalčio“. Kaip rašyti, jeigu klasėje yra 1-6 mokiniai?
Dienynas tvarkomas vadovaujantis jame esančiais paaiškinimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančiais mokykloje priimtais sprendimais.
Jei bent vienas mokinys ateina į mokyklą ir pamoka vyksta, dienynas tvarkomas kaip įprastai, rašomas pamokos turinys ir kt. Jei kai kurie mokiniai nedalyvauja pamokoje dėl šalčio, mokiniams raidės „n“ neturėtų būti rašomos.
- Ką reikia rašyti 10 klasės dienyne pamokų turinyje tomis dienomis, kai dešimtokai laikė PUPP? Ar įsiskaičiuoja tų dienų pamokos į dalyko pamokų skaičių?
Dienynas pildomas tuomet, kai vyksta pamokos. Jei tą dieną pamokų nevyks, o atskiru mokyklos direktoriaus įsakymu bus vykdomas pasiekimų patikrinimas, dienynas nepildomas.
- Ar dienyno puslapio skiltis „Pamokos turinys ir namų darbai“ pildoma valstybine kalba, ar kalba, kuria mokoma dalyko?
Dienynuose įrašai daromi valstybine kalba, ir tik dalykui skirtų puslapių skiltis „Pamokos turinys ir namų darbai“ pildoma ta kalba, kuria mokoma. T. y. mokytojas, mokantis mokinius anglų kalbos, pamokos turinį užrašo anglų kalba, mokantis rusų kalbos – rusiškus įrašus ir pan. Mokykloje, mokančioje tautinės mažumos kalba, skiltis „Pamokos turinys ir namų darbai“ tvarkoma šia kalba, išskyrus lietuvių valstybinės kalbos dalyką. Tačiau jei mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, dalis dalykų mokoma lietuvių kalba, šių dalykų pamokų turinio skiltis pildoma irgi valstybine kalba.
- Mokinio krepšelis
- Ar galima sutaupytas mokinio krepšelio lėšas iš vieno išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnio perkelti į kitą?
Mokyklos mokinio krepšelio lėšų dalį iš vieno išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnio gali perkelti į kitą atsižvelgdamos į Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 14 punkto nuostatą. Pagal šią nuostatą metodikos 13.2–13.5 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti (vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms; mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui; mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti; (IKT) diegti ir naudoti) mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 60 procentų metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų.
Minėta nuostata negalioja mokyklų mokinio krepšelio lėšų darbo užmokesčio (ir socialinio draudimo) fondo lėšoms. Tai reiškia, kad sutaupytas mokinio krepšelio lėšas darbo užmokesčio išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnyje mokykla galėtų skirti kitoms mokinio krepšelio dalims (vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms ir kt.), jei tam pritaria savivaldybės taryba.
- Kodėl ikimokyklinukui nepriklauso nemokamas maitinimas, jeigu jau yra mokinio krepšelis?
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.1823 patvirtinta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134, 2010, Nr. 155-7872) nustato, kad krepšelio lėšos yra naudojamos darbuotojų atlyginimams, ugdymo priemonėms įsigyti, pažintinei veiklai, ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų kvalifikacijai kelti ir informacinių ir komunikacinių technologijų diegimui ir naudojimui. Ikimokyklinuko, priešmokyklinuko ir mokinio krepšeliuose lėšų vaikų maitinimui nėra.
- Mano vaikai lanko Kauno r. savivaldybės darželį. Kiek vaikui yra skirta savivaldybės pinigų mokinio krepšeliui?
Mokinio krepšelio lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto tikslinės dotacijos (ne iš savivaldybių biudžetų). Vienam vaikui, kuris ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, skiriama 2555 Lt metams, o vaikui, kuris ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skiriama 3763 Lt vidutiniškai per metus (priklauso, kokio dydžio įstaigoje yra grupė). Šios mokinio krepšelio lėšos skiriamos 4 val. per dieną ugdymui. Tai tiesiogiai su ugdymu susijusios lėšos (pedagogų atlyginimas, ugdymo priemonės ir kt.). Likusios dienos ugdymui lėšas skiria steigėjas (Kauno rajono savivaldybė). Taip pat steigėjas skiria ir ūkio lėšas (remonto darbai, švaros priemonės ir kt.).
- Tėvų finansinė parama mokyklai ir mokamos paslaugos
- Ar teisėtai mokykla reikalauja pervesti 2 proc. pajamų mokesčio?
Tėvai, kiti rėmėjai į mokyklos fondą 2 proc. pajamų mokesčio sumos, kurią galima skirti pagal Labdaros ir paramos įstatymą, gali pervesti tik savanoriškai. Mokykla turi skelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.
- Kas nustato mokesčius už ikimokyklinio ugdymo grupę?
Savivaldybė arba kitas ugdymo įstaigos savininkas.
- Archyvas
|
