Naujienos

Mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarka

Atnaujinta: 2017 02 24

Vieni svarbiausių 17-osios Vyriausybės veiklos prioritetų yra švietimo kokybė, prieinamumas, tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų sistema, veiksmingai remianti visos Lietuvos ir  jos regionų ūkio ir visuomenės pažangą. Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus būtini žingsniai pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, finansavimą, kokybės užtikrinimo sistemas.

Svarbiausi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksniai:

  • DEMOGRAFINIS, arba pasirengusio studijuoti jaunimo kiekis.  Per penkerius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu. Numatoma, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos tik apie 16,8 tūkst. abiturientų, t. y. net 55 proc. mažiau nei 2011 metais.
  • FINANSINIS, arba mūsų šalies galimybės užtikrinti kokybiškam mokslui ir studijoms reikalingus piniginius išteklius. Šiuo metu visas Lietuvos aukštajam mokslui skiriamas finansavimas atitinka maždaug dviejų vidutinio dydžio Vakarų Europos mokslo universitetų finansavimą. Be to, mūsų šalies investicijos į šį sektorių  didele dalimi priklausomos nuo ES struktūrinių fondų, kurie po kelerių metų baigsis arba labai sumažės.
  • MOKSLINIO POTENCIALO, arba pasiekto mokslinių tyrimų lygio, sukurtos infrastruktūros, aukšto lygio dėstytojų ir tyrėjų grupių. Daugelis Lietuvos aukštojo mokslo potencialo įvertinimų rodo, kad šie mūsų akademiniai ištekliai tik  kai kur atitinka tarptautinius standartus, be to, yra pernelyg išskaidyti, todėl negalime kaip lygiaverčiai partneriai įsitraukti į tarptautinius tinklus, nuo fragmentacijos kenčia ir studijų kokybė.
  • POREIKIO, arba šalies, regionų,  socialinio ir ūkio sektorių raidos interesų. Kaip rodo turimos analizės, aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis jos raidos tendencijomis.
  • VALDYMO EFEKTYVUMO, arba sąnaudų ir gautos naudos santykio. Šiuo metu dalies aukštųjų mokyklų sąnaudos ūkiui ir administravimui artėja prie 30 proc. nuo bendro finansavimo, institucijos yra išsidėsčiusios dešimtyse neracionaliai eksploatuojamų pastatų, investicijos į mokslo ir studijų infrastruktūrą yra išskaidytos.

Svarbiausi aukštojo mokslo tinklo pertvarkos principai yra šie:

  • Pertvarką svarstyti kompleksiškai miesto, regiono ir susijusių sektorių kontekste.
  • Kompleksiškai peržiūrėti ir sutelkti universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklą.
  • Derinti potencialo, išteklių ir poreikio kriterijus: (a) ką turime, perspektyvu plėtoti, (b) ko trūksta, ką reikia stiprinti.
  • Siūlymus svarstyti, remiantis įrodymais (demografiniais, finansiniais, geografiniais, strateginiai, kokybiniai ir kt. argumentai, užsienio ekspertų rekomendacijos).
  • Sprendimus aprobuoti, dėl alternatyvų apsispręsti Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje, atsižvelgiant į ilgalaikes šalies ir jos regionų bei sektorių raidos strategijas, taip pat į Seimo patvirtintą 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.

Šiuo metu vyksta konsultacijos su  aukštojo mokslo socialiniais dalininkais: savivaldos institucijomis, ministerijomis, asocijuotomis verslo struktūromis, aukštųjų mokyklų tarybomis, Seimo komitetais bei frakcijomis, politikais. Identifikavus pirminius siūlymus, dalininkai, aukštosios mokyklos bus pakviestos teikti šių siūlymų pagrindimus, jei reikalinga, bus formuluojamos, pagrindžiamos ir vertinamos  būsimų sprendimų alternatyvos.

Ministro Pirmininko kvietimu socialiniai dalininkai vasario mėnesį pateikė siūlymus dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo. Su pasiūlymais galima susipažinti čia.

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos dokumentacija