REFORMOS TIKSLAI

• Koks yra Mokslo ir studijų įstatymo tikslas?

Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra išsilavinusi ir darni visuomenė, o būdas šiam tikslui pasiekti – kokybiškas aukštasis mokslas.

Mokslo ir studijų kokybei pasiekti numatoma priemonių visuma:

1) aukštųjų mokyklų didesnis savarankiškumas ir atsakomybė priimant sprendimus (sietinas su viešosios įstaigos statusu, didesnėmis laisvėmis disponuoti turtu);

2) didesnė studijų prieinamumo įvairovė (valstybės finansavimas, paskolos, skatinamosios ir socialinės stipendijos, galimybė po studijų gauti sumokėtos studijų kainos kompensaciją);

3) įvairūs mokslo ir studijų finansavimo šaltiniai, siejami su rezultatais (bazinis valstybės finansavimas, studentų lėšos, mokslo tyrimų finansavimas konkursiniu keliu, magistro ir daktaro studijų finansavimas siejamas su mokslo lygiu; privataus sektoriaus lėšos);

4) modernus valdymas, sietinas su mažesniu centralizuotu-administraciniu reguliavimu bei aiškiai atskirtomis administracinėmis (rektoriaus ar direktoriaus) ir akademinėmis (senato ar akademinės tarybos) funkcijomis pačiose aukštosiose mokyklose.

5) nauja kokybės kontrolė (numatoma ne vien studijų programų, bet ir visos aukštosios mokyklos akreditacija kas šeši metai);

6) užkardos plagijavimui ir falsifikavimui įsteigiant akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigybę.

• Ko iš tikrųjų siekiama šiuo įstatymu? Labiau apmokestinti studentus?

2009 metais būtent valstybė skiria daugiau lėšų studijoms.

Šiuo metu yra labai daug studentų, kurie moka pilną kainą už studijas. Jų sumokėtos studijų kainos lėšomis aukštosios mokyklos netgi dengia valstybės finansuojamų studentų studijas. Tokia situacija susidarė todėl, kad valstybė iki šiol užsakydavo daug valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau jas finansavo tik 47 proc. Nuo to kentėjo studijų kokybė.

Siekiame keisti situaciją. Siekiame, kad valstybės finansuojamas studentas būtų finansuojamas pilnai, o ne skiriant pusę lėšų už jo studijas, kaip buvo iki šiol.

Šių metų biudžete atskirtos lėšos šių metų pirmakursiams finansuoti pagal “studijų krepšelio” principą. Universitetų pirmakursiams numatyta skirti 51 mln. litų. Tai yra 15 mln. litų daugiau, nei buvo skiriama pernai.

Universitetuose bus mažiau valstybės finansuojamų studentų, tačiau numatoma, kad kolegijose studijuos 10 tūkst. pirmakursių, t. y. beveik tūkstančiu daugiau, nei pernai. Tam skiriama papildomai lėšų, jas mažinant kitose ministerijos programose.

Siekiame harmonizuoti sistemą, kad didėtų studijuojančiųjų kolegijose ir besimokančiųjų profesinėse mokyklose dalis.

STOJIMAS-PRIĖMIMAS

• Kaip keisis priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka? Kai kuriose aukštosiose mokyklose yra stojamieji egzaminai. Pavyzdžiui, pas mus stojant į architektūrą, gaisrinę saugą ar orlaivių pilotavimą reikia laikyti stojamuosius?

Šiais metais stojantiesiems keičiasi tik tai, kaip į aukštosioms mokykloms paskirstomi valstybės skirti pinigai studijoms (pagal "gerųjų" pasirinkimą).

Kaip anksčiau, taip ir dabar stojantysis sužino, ar yra priimtas tuomet, kai aukštoji mokykla jį priima (ir tuo atveju, kai turi laikyti papildomus egzaminus). Tuo pačiu metu studentas sužino, ar jis gauna valstybės finansavimą. Jei nėra priimtas į aukštąją mokyklą, negauna valstybės finansavimo ir nenori studijuoti už savo lėšas, galioja jo vėlesni prioritetiniai pasirinkimai, kuriuos jis įvardijo duodamas paraišką stoti.

Taip pat niekas nesikeičia ir abiturientams. Jie kaip buvo pasirinkę tam tikrus egzaminus, taip juos ir laikys. Numatomi kai kurie brandos egzaminų pokyčiai, kurie tiesiogiai nesusiję su nauju Mokslo ir studijų įstatymu. Šių metų lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų programoje atsisakyta nustatyti išankstinę išlaikymo ribą. Nurodyta mažiausia rašomo darbo apimtis: mokyklinio brandos egzamino – 350 žodžių, valstybinio brandos egzamino – 400 žodžių. Be to, per lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminą kandidatams, kuriems nepasiseks išlaikyti vienos egzamino dalies, kita dalis bus įskaityta, sumuojami abiejų egzamino dalių – teksto suvokimo ir teksto rašymo – įvertinimai.

• Kaip bus priimama į magistro studijas?

Stojimas į magistrantūrą vyks panašiai kaip ir iki šiol. Universitetai nustatys tvarką, pagal kurią bakalaurus priims į valstybės finansuojamas magistrantūros studijų vietas. Keisis būdas, kaip valstybė skirs magistrantūros studijų vietas universitetams. Kuriam universitetui kiek magistrantų studijų vietų teks, priklausys nuo universiteto mokslo rezultatų ir į bakalauro studijas stojančiųjų pasirinkimų.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS

• Kodėl rinkos sistema (diplomų turgus) veiks efektyviau nei ekspertų vertinimai siekiant optimizavimo?

Per diskusijas, kurios tęsiasi trečius metus, išryškėjo dvi skirtingos pozicijos.

Pirmoji siūlo stiprinti smulkmenišką aukštųjų mokyklų ir visos mokslo ir studijų sistemos administravimą. Raginama pasitelkus vien ekspertus „iš viršaus“ spręsti, kurios studijų programos turi būti panaikintos, kurios aukštosios mokyklos – uždarytos.

Mūsų požiūriu, tai suvaržo aukštųjų mokyklų autonomiją, trukdo reikštis jų laisvei kelti strateginius tikslus ir ieškoti sprendimų. Griežtesnio administravimo kelias Lietuvoje jau yra diskredituotas, nes juo buvo nesėkmingai einama pastaruosius du dešimtmečius. Problemos nebuvo išspręstos, jos tik gilėjo. Akademinė bendruomenė nepasitiki Lietuvos ekspertais ir ekspertinėmis institucijomis.

Įstatyme ketinama atsisakyti smulkmeniško reglamentavimo, pasitikėti aukštųjų mokyklų gebėjimu ir noru ieškoti išeičių. Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis.

Norint, kad valstybinės aukštosios mokyklos pateisintų šiuos lūkesčius, reikia esminių paskatų, kurių svarbiausia – realus savarankiškumas. Numatoma aukštosioms mokykloms suteikti specialų teisinį statusą, sudaryti sąlygas planuoti veiklos strategiją, laisviau disponuoti turtu, įtvirtinti skaidrią atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei. Tai skatins jas gerinti studijų kokybę, leis spręsti plėtros, laboratorijų bei bendrabučių atnaujinimo klausimus.

Pasitikime gerai mokyklas baigusiais abiturientais, jų pasirinkimais stojant studijuoti. Pasitikime prigimtiniu žmogaus troškimu pažinti ir tobulėti, kuris yra pagrindinis aukštojo mokslo variklis. Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad abiturientai gautų kuo daugiau ir patikimos informacijos apie aukštųjų mokyklų lygį ir studijų programų kokybę, nuolat stebės mokslo ir studijų sistemoje vykstančius procesus, į juos kišdamasi vien esant būtinybei.

KOKYBĖ

• Kas naujame įstatyme numatyta, kad gerėtų studijų kokybė?

Įstatyme numatomos priemonės, kaip bus optimizuotas aukštųjų mokyklų tinklas, keičiamas studijų finansavimas, reikalavimai studijų programoms, aukštųjų mokyklų valdymas.

Nė viena paskirai paimta kokybės gerinimo priemonė negali duoti pageidautinų rezultatų, todėl šitoje srityje įmanoma tik kompleksinė, o ne dalinė reforma.

PRIEINAMUMAS

• Ar nesumažės galimybių studijuoti neturtingiems abiturientams? Jie baigs mokyklas blogesniais pažymiais, negaus valstybės finansavimo, negalės studijuoti.

Kuriama paskolų sistema išplės stojančiųjų galimybes studijuoti. Įstatymo projekte numatyta daug didesnė studijų prieinamumo būdų įvairovė, nei yra šiandien. Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas galės kur kas lengviau pasiskolinti lėšų studijoms – kuriama efektyvi valstybės remiamų paskolų sistema, valstybė teiks studentams socialines stipendijas, geriausieji studijuojantieji galės gauti skatinamąsias stipendijas.

Jei stojantysis nepateks į valstybės finansuojamą vietą, bet mokysis ypač gerai, jis po studijų galės tikėtis, kad valstybė jam kompensuos išlaidas už studijas. Numatoma, kad kompensacijas galės gauti iki 10 proc. tokių baigusiųjų.

Iki šiol  nebuvo galimybės gauti paskolą mokesčiui už studijas sumokėti. Tai aktualu už savo lėšas studijuojančių, neakivaizdinių studijų ir privačių aukštųjų mokyklų studentams. Daugelis studentų dirba, nes neturi kitų pragyvenimo šaltinių.

Pasiūlymuose numatyta sudaryti realias galimybes gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms. Valstybės remiamos paskolos reiškia lengvatines sąlygas: joms bus suteikta valstybės garantija, dengiama bent dalis palūkanų; bus numatomi palankūs grąžinimo terminai. Skiriant paskolas bus teikiami prioritetai atsižvelgiant į studijuojančiųjų socialinę padėtį ir akademinius pasiekimus. Tuo rūpinsis Valstybinis studijų fondas.

Numatyta, kad studentai galės gauti socialines stipendijas nepriklausomai nuo to, kurioje mokykloje, valstybės finansuojamoje ar privačioje, jie mokosi. Atsižvelgiant į studijų rezultatus numatoma galimybė geriausiems skirti didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas.

DĖSTYTOJŲ SITUACIJA

• Ar bus atleidžiami dėstytojai? Aukštosios mokyklos per dvejus metus turės iš biudžetinių pereiti į viešąsias įstaigas. Ar tai reiškia, kad visi aukštųjų mokyklų darbuotojai bus vieną dieną atleisti, o paskui skelbiami nauji konkursai?

Įstatymo baigiamosiose nuostatose nurodyta, kad aukštosioms mokykloms iš biudžetinių persitvarkant į viešąsias šioms pereina visos jų teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos perims iš biudžetinių ir įsipareigojimus dėstytojams, su kuriais sudarytos sutartys.

REFORMOS EIGA

• Kodėl reforma rengta slaptai? Apie siūlymus pradėta svarstyti tik dabar.

2006 m. lapkričio mėn. Liberalų sąjūdis paskelbė maždaug metus rengtus Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenis. Tuo pačiu laiku Tėvynės sąjunga parengė gaires dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Dėl šių projektų buvo dešimtys viešų diskusijų.

2007 m. birželio 14 d. pasirašytas Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Jame aiški nuostata, kad studijos turi būti finansuojamos „lėšos paskui studentą“ principu.

Parlamentarai Andrius Kubilius ir Gintaras Steponavičiaus 2008 m. kovo 18 d. LR Seime įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Jis drauge su tuometinės Vyriausybės pateiktąja įstatymo versija buvo aptariamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete praeitų metų rudenį, surengti ne vieni svarstymai su socialiniais partneriais. Apie pagrindines dabartinio projekto nuostatas gali nežinoti tik ta visuomenės dalis, kuri visai nesidomėjo mokslo ir studijų sistemos pertvarkos klausimais.

• Kas yra tikrieji reformos autoriai?

Reformos iniciatoriai nuolat dalyvavo minėtose diskusijose. Buvo daug svarstymų ir tikslinimų, todėl labai sunku kuriai nors žmonių grupei, juo labiau vienam asmeniui priskirti dabar siūlomų nuostatų autorystę.

Geriausia Europos patirtis, labai platus visuomenės ratas ir, kaip minėta, susitarimą pasirašiusios parlamentinės partijos yra pagrindiniai reformos šaltiniai. Dėl konkretumo minėtini 2006 m. Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenų rengėjai: Gintaras Steponavičius, Paulius Subačius, Remigijus Šimašius, Virginijus Kundrotas, Gytautas Damijonaitis, Ramūnas Valiokas, Antanas Kulakauskas, Egidijus Aleksandravičius, Alfonsas Ramonas, Rūstis Kamuntavičius, Dalia Pauliukevičiūtė, Eligijus Masiulis, Jonas Okunis, Indrė Vareikytė.

• Kokia garantija, kad nebus daromos klaidos? Gali įvykti, kad užuot reformavę, sugriausite mokslo ir studijų sistemą.

Akademinės bendruomenės, studentijos, plačiosios visuomenės ir užsienio ekspertų bendru sutarimu, mokslo ir studijų sistema per pastaruosius keliolika metų patiria vis didesnę eroziją. Tad realiausia ir grėsmingiausia jos sugriuvimo perspektyva – tai laukimas ir nieko nedarymas, dabartinės situacijos įšaldymas.

Aukštasis mokslas ir studijos yra labai gyvas ir nuolat besikeičiantis darinys, todėl norint jį tinkamai valstybiškai tvarkyti reikalingas nuolatinis stebėjimas ir didelis pasitikėjimas vidine akademinės bendruomenės laisve, natūraliais persitvarkymo veiksniais ir mechanizmais.

Valstybės pareiga – užtikrinti paskatas, leidžiančias pačiai akademinei bendruomenei eiti geriausiu pertvarkų keliu, o ne skatinti aukštąsias mokyklas ieškoti, kaip prisitaikyti prie formalių valstybės administravimo reikalavimų.

Ir patį įstatymą, ir ypač poįstatyminius aktus reikės tobulinti atsižvelgiant tiek į pirmųjų, tiek į tolesnių reformos metų patirtį.

Kadangi mokslo ir studijų sistema nuolat transformuojasi ir kinta, o tarptautinės jos veikimo sąlygos taip pat yra nepaprastai dinamiškos, idealaus reformos modelio sukurti neįmanoma. Bandant sukurti idealų modelį ar instrumentą ar laukiant, kol jis būtų sukurtas, pati sistema transformuotųsi ir jį reikėtų pradėti kurti vėl iš naujo. Tai iš esmės ir vyko rengiant aukštojo mokslo ir mokslo sistemos pertvarkymo programas per pastaruosius aštuoniolika metų.

Siūlome akademinei bendruomenei kuo aktyviau įsitraukti į poįstatyminių teisės aktų rengimą. Juose bus įtvirtinti konkretūs mechanizmai, įgyvendinantys įstatymo nuostatas.

Šiuo metu jau yra sudarytos darbo grupės studijų krepšelio ir paskolų sistemos modeliams rengti.

Tikimės bendro darbo su  mokslininkais ir studentais, tariamės su mokytojais ir vyresnių klasių moksleiviais, kad Lietuvoje sukurtume ateities mokslo ir studijų sistemą.

• Ar tikrai reformos negalima atidėti, kol visi prieis bendros nuomonės ir sutars?

Atidėlioti realią reformos pradžią būtų labai pavojinga.

Reformos atidėti nevalia, jei galvojame apie Lietuvos ateitį. Akademinė bendruomenė yra pavargusi nuo ilgai besitęsiančių kalbų ir tikisi, kad bus priimti sprendimai. Diskusija vyko ilgai ir karštai, pozicijos ir siūlymai pertvarkai yra aiškūs.

Šiuo metu turime unikalią galimybę pertvarkydami mokslo ir studijų sistemą pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Numatome vien aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui skirti 150 mln. Po dvejų ar trejų metų tokios galimybės nebus.

Pertvarkas, susijusias su studijuojančiųjų skaičiaus mažinimu neišvengiamai turėtume daryti dėl krintančios „demografinės bangos“. Jau kitais metais ims mažėti mokyklas baigusiųjų skaičius. Būtų neatsakinga nedaryti žingsnių, leidžiančių užbėgti už akių negatyvioms tendencijoms.

Lietuvos mokslo ir studijų sistema turi stiprėti ir gebėti konkuruoti su kitų šalių mokslu ir studijomis. Jau šiandien daug gabiausiųjų abiturientų renkasi užsienio universitetus ir nemato perspektyvų siekti gerų rezultatų Lietuvoje. Mokslininko profesija taip pat nėra labai patraukli patiems gabiausiems.

Šių nuostolių pasekmės bus ilgalaikės, tad privalome skubiai keisti besiklostančią situaciją.

• Kokia reformos eiga? Kas jau padaryta?

Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymas bus priimtas iki šių metų kovo 1 d., o būtiniausi poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys šių metų stojimą ir didinantys prieinamumą – iki balandžio 1 dienos.

Reformos vykdymui yra numatyta skirti papildomai lėšų. Šių metų pirmakursiams universitete finansuoti pagal studijų krepšelio principą skirta 51 mln. litų – 15 mln. daugiau nei buvo numatyta anksčiau. Taip pat didėja lėšos, skirtos kolegijų pirmakursiams.

Jau priimti sprendimai: pasitelkus socialinius partnerius ir įtraukus suinteresuotas puses, sudarytos darbo grupės paskolų sistemos, studijų krepšelio modeliams rengti.

2008 m. gruodžio 24 d. sudaryta darbo grupė valstybės remiamų paskolų sistemos modeliui parengti. Planuojama, kad paskolų sistema pradės veikti nuo liepos 1 d

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2009 m. sausio 5 d. sudaryta darbo grupė finansavimui pagal studijų krepšelį modeliui parengti. Numatoma, iki vasario 15 d. bus parengti teisės aktai, susiję su studijų finansavimo pagal studijų krepšelį įvedimu.

« Atgal