Apie reformą – iš pirmų lūpų

2009 metų abiturientams – būsimiesiems pirmakursiams

• Brandos egzaminų tvarka
• Priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos
• Studijų finansavimas 
• Kaip plėsis studijų galimybės Lietuvoje
• Kas gerins studijų kokybę
• Studijų programų vertinimo rezultatai

BRANDOS EGZAMINŲ TVARKA NESIKEIS

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą Mokslo ir studijų įstatymą, bendra brandos egzaminų tvarka išliktų tokia pat kaip iki šiol.

• Abiturientai turės išlaikyti tris brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir dviejų pasirinktų dalykų brandos egzaminus.

• Iš viso galima laikyti ne daugiau kaip 6 egzaminus. Egzamino tipo (valstybinio ar mokyklinio) pasirinkimas laisvas. Neišlaikius valstybinio brandos egzamino pagrindinės sesijos metu, galima laikyti atitinkamo dalyko mokyklinį brandos egzaminą per pakartotinę sesiją.

• Keičiasi lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino įvertinimas. Tiems, kuriems nepasiseks išlaikyti vienos kurios nors egzamino dalies (atsakymas įvertinamas „0“), kita dalis, skirtingai nei praėjusiais metais, bus įskaityta.

• Į chemijos egzaminus šiemet įvedama nauja trumpojo atsakymo dalis, kurioje galimas atsakymas yra skaičius arba raidė.

PRIĖMIMO Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS SĄLYGOS NESIKEIS

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą Mokslo ir studijų įstatymą, priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos nesikeistų.

• Atrankos į aukštąsias mokyklas principai remsis prieš dvejus metus paskelbtu konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m. sąrašu.

Jį galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapio www.smm.lt skyriaus „Studijos“ skiltyje „Priėmimo tvarka“.

• Kaip ir anksčiau, abiturientai galės pretenduoti į 16 studijų programų, prašyme išdėliodami jas prioriteto tvarka. Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatas sužinos, kai baigsis priėmimas.

• Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Kaip ir ankstesniais metais, aukštosios mokyklos pačios nustato ir skelbia mokamų studijų kainą.

• Nuo liepos 1 d. veiks efektyvi paskolų su valstybės garantija sistema.

KAS GAUS STUDIJŲ KREPŠELĮ?

Seimui priėmus svarstomą Mokslo ir studijų įstatymą, numatomas naujas studijų finansavimo modelis.

• 2009 metais planuojama įvesti studijų krepšelį. Tai valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų studijų išlaidas.

• Numatoma, kad valstybė visiškai finansuos geriausiais rezultatais mokyklą baigusiųjų studijas – jie būtų surikiuoti į eilę pagal šiuo metu galiojančius mokyklos baigimo kriterijus, kuriuos taiko aukštosios mokyklos.  

• 2009 metais į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta 21 tūkst. pirmakursių: 11 tūkst. – į universitetus, 10 tūkst. – į kolegijas.

• Po dvejų bakalauro studijų metų būtų peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus mažiau nei „aštuoni“ ir dviem balais mažesnis už jo bendramokslių, jis studijų krepšelio neteks.

KAIP PLĖSIS STUDIJŲ GALIMYBĖS LIETUVOJE?

• Studijų krepšelį bus galima „neštis“ ir į nevalstybines šalies aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.

• Abiturientai galės drąsiau rinktis patinkančias sunkesnes studijų programas, žinodami, kad po kiekvieno semestro nebus rotacijos ir neteks valstybės finansuojamos vietos užleisti kolegai.

• Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės kur kas lengviau pasiskolinti lėšų studijoms lengvatinėmis sąlygomis, kai:
• suteikiama valstybės garantija, todėl nereikia užstatyti turto ar gauti laidavimo;
• dengiama bent dalis palūkanų;
• numatomi palankūs grąžinimo terminai.

• Valstybė kompensuos studijų išlaidas iki 10 proc. savo lėšomis studijavusių absolventų, kurie studijas baigs geriausiai.

• Teikiamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Numatoma, kad valstybė teiks socialines stipendijas studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes, nei dabar, skatinamąsias stipendijas.
  
  
• Studijų kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ims lygiuotis į gerus užsienio universitetus. Kokybiškų studijų nebereikės ieškoti svetur.

KAS GERINS STUDIJŲ KOKYBĘ?

• Aukštųjų mokyklų konkurencija. Kiek studijų krepšelių „ateis“ į universitetus ir kolegijas, spręs šiandieniniai abiturientai. Jie rinksis geriausias aukštąsias mokyklas. Norėdamos pritraukti daugiau valstybės lėšų ir studentų, mokyklos visomis išgalėmis stengsis gerinti studijų kokybę.

• Profesionalūs dėstytojai. Gera studijų kokybė pirmiausia susijusi su dėstytojais ir dėstymu. Aukštosios mokyklos galės laisvai skirti dėstytojams atlyginimus ir taip pasikviesti žymiausius mokslininkus – ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Orų atlygį gaunantiems dėstytojams nereikės plėšytis per kelias mokyklas.

• Mokymo bazė. Aukštosios mokyklos turės daug didesnes teises disponuoti turtu, vadinasi, daugiau galimybių ir lėšų investuoti į laboratorijas ir bendrabučius.  Aukštas studijų lygis priklauso nuo mokymo bei tyrimų bazės: bibliotekų aprūpinimo, laboratorijų galimybių ir pan. Tai suteikia mokykloms pranašumo ne tik mokant studentus, bet ir atliekant mokslo tyrimus, kurie bus finansuojami iš valstybės konkurso būdu. O tai reiškia: gera bazė – aukšto lygio mokslinė veikla – užtikrintas finansavimas.
  
  
• Garantuota socialinė parama studentams. Stipendijos socialiai remtiniems ir gerai besimokantiems, lanksti paskolų sistema leis visą studijų laiką skirti mokslams, o ne pragyvenimo šaltinių paieškai.

« Atgal