Mokyklos žinios

Rengia Švietimo ir mokslo ministerija

Ieškomi įrašai publikuoti Vasario, 2012

Pradėjo veikti kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės“ interneto svetainė. Nuo šiol programoje dalyvaujančioms Lietuvos mokykloms, kūrėjams ir visiems, kurie domisi vaikų kūrybiškumo ugdymu, tinklalapyje www.kurybinespartnerystes.lt bus patogiau užmegzti ir palaikyti ryšius, dalytis įspūdžiais, sukaupta patirtimi bei metodika. Skaityti toliau…

Share on Facebook

Gerbiamieji mokytojai, mieli mokiniai, – kviečiu į pavasarinę talką!

Kaip ir kasmet, 2012-ųjų pavasarį vėl organizuojama bendruomenes prasmingam darbui sutelkianti visuotinė aplinkos švarinimo akcija. Ji bus rengiama balandžio 21 dieną, šeštadienį. Šiemet ne tik surinksime šiukšles, bet ir jas išrūšiuosime. Kaip ir pernai, taip pat nepamiršime susitvarkyti ne tik savo aplinką, bet ir poilsiavietes, arčiau esančius miškus, pakeles, teritorijas už miestų.   

Kartu su organizatoriais, viešąja įstaiga „Mes darom“, į šią smagią visus suartinančią ir naudingą talką šiemet vėl kviečiame aktyviai įsitraukti mokyklas. Organizatoriai džiaugiasi, kad pastarosios sudaro net apie 60 % visų akcijos dalyvių. Pateisinkime lūkesčius ir šiemet.

Kadangi visuotinė talka vyks šeštadienį, mokyklos gali pasirinkti kitą laiką, kada jos tvarkys aplinką.

Aktyviai dalyvaukime šioje prasmingoje savanoriškoje talkoje, kasmet įgaunančioje  vis platesnį mastą. Lietuvą padarysime gražesnę pradėję tvarkytis nuo savo kiemo.

Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras

Užpildytas registracijos lenteles galima pateikti elektroniniu paštu koordinatoriai@mesdarom.lt

darom lentele registracijai

darom pildymo instrukcija

Share on Facebook

Vasario 23-oji

Vieną sekmadienio rytą pažadino genys, atskridęs prie balkono lesyklos lašinių. Pasijudinau – iškart nuskrido. Radau akinius, įsitaisiau tolėliau ir sulaukiau. Gražu. Regis, ši žiema bus paženklinta šio genio. Ne metaforiško, o realistinio.

***

Kalbu su vienuoliktokais apie Šatrijos Raganos knygą „Sename dvare“; kalbu, ne kalbuosi – „Mes dar visos neperskaitėme“. Tokia ta mano analizė: verčiame tekstą, aptariu ar aptariame. Ir didelis liūdesys: kai kurių akyse visiška tuštuma; vaikai, didžiausi vaikai. Jiems ir mokytojas tik diktatorius, ir grožinė literatūra – prievartinis skaitymas, nes gali būti per egzaminą. Įsivaizduoju respublikos lituanistus, gana dramatiškai perduodančius mūsų kūrėjų išmintį. Gana dramatiškai bent šiek tiek formuojančius mažuosius lietuvius. O kas, jei ne mes? Netikrumo be mūsų  būtų daugiau.

Atsistoju (taip užgesusių žvilgsnių atstovus apraminu) ir įsižiūriu į tuos, kurie reaguoja, kurie užsirašo, kuriems lyg ir įdomu. Bent tuo metu, kol vyksta pamoka.

Man visada atrodė ir atrodo, jog sudėtingiausia yra gimtosios kalbos mokytojams. Ginti kalbą, humanizmą – viena iš didžiųjų priedermių. Filologai yra jautresni, dramatiškiau mato tai, kas vyksta. Mokykla tik užaštrina matymą, jauseną, Bet kas būtų, jei mūsų nebūtų… Skaityti toliau…

Share on Facebook

Mokykloms skirto projekto „Mokausi iš kino“ repertuarą papildė ne tik euforija ir maištingomis nuotaikomis užkrečiantis Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, bet ir subtilų gamtos bei vaiko santykį nagrinėjanti juosta „Tvenkinio paslaptys“ (La Clé des Champs, 2011). Pasinerti į kerintį „Tvenkinio paslapčių“ pasaulį kviečiami 1–5 klasių moksleiviai. Šis filmas praturtina biologijos, gamtos pažinimo pamokas, taip pat popamokinę vaikų veiklą, susijusią su fotografija, daile, kinu bei kitais užsiėmimais.

„Tvenkinio paslaptys“ atskleidžia magišką, kartais šiek tiek bauginančią, tačiau labai intriguojančią tvenkinio gyventojų kasdienybę. Jo herojai – du vieniši vaikai, kuriuos sužavi netikėtai atrastas tvenkinys. Jis tampa slapta vaikų pabėgimo nuo suaugusiųjų pasaulio karalija: viena vertus, žaisminga ir pamokančia, kita vertus, bauginančia, pilna keistų būtybių. Siekiant kuo vaizdingiau ir kūrybiškiau perteikti mus supantį gamtos pasaulį, filmuojant buvo naudojama įvairi išdidinimo ir tranformavimo technika: endoskopai, baroskopai, mikroskopai, judesiui jautri optinė įranga, sukurta specialiai filmui.

„Didžiausią įspūdį po filmo palieka vaikų santykis su gamta ir jų fantazija, kuri atsiskleidžia stebint turtingą ir margaspalvį gamtos pasaulį. Gamtos stebėjimas čia pateikiamas kaip sąmoningas vaikų veiksmas, kuris siejasi su jų brendimu, noru pažinti ir suprasti pasaulį. O kas yra natūralesnio ir gražesnio už žmogaus ir gamtos ryšį?“ – klausia Reda Višinskytė, Panevėžio kino centro „Garsas“ kino edukologė.

Filmo vaizdo klipas: http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Dw98_-pbB4s Skaityti toliau…

Share on Facebook

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejus atidarė tarptautinę parodą, skirtą kunigaikščių Sapiegų dinastijai. Parodos aplinkoje organizuojami edukaciniai užsiėmimai moksleiviams.  

 Tarptautinė paroda

Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“

Vieta: LDM Vilniaus paveikslų galerija
Laikas: 2012 m. vasario 16 d. – gegužės 20 d.

Tarptautinė paroda skiriama vienai garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms. Dėmesio centre – Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Parodoje pristatoma per 330 eksponatų, beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Parodos autentiški XVI–XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleidžia išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai. Pastaraisiais metais Europoje labai populiarios parodos, skirtos žymiausioms valdovų dinastijoms, didikų giminėms, jų meniniam paveldui.

Parodos aplinkoje organizuotos grupės kviečiamos į temines edukacijos programas:

Dorybė ir pergalė
Užsiėmimo dalyviai turės galimybę susipažinti su gausia Sapiegų gimine, sužinoti, kokią reikšmę turėjo Sapiegų herbuose vaizduojami simboliai, kokios buvo heraldinių ženklų kūrimo taisyklės. Kodėl taip svarbu žinoti savo giminės istoriją? Per užsiėmimą klasės arba kiekvienas individualiai galės sukurti savo herbą.
(Rekomenduojama jaunesnio amžiaus moksleiviams).

„Ar nematai – nuo Tavo dovanų visas Vilnius sužibo”
Sapiegų giminė per kelis šimtmečius sukaupė didžiules meno kolekcijas, asmenines bibliotekas, garsėjo mecenatystės darbais. Užsiėmimo dalyviai turės galimybę susipažinti su iki mūsų laikų išlikusiais senosios didikų giminės turtais, taip pat galės pasigaminti suvenyrą su Sapiegų giminės heraldiniais ženklais.
(Rekomenduojama vidutinio ir vyresnio amžiaus moksleiviams). Skaityti toliau…

Share on Facebook