Švietimo įstatymo pataisos: kas būtų kitaip?
Seimas pradėjo svarstyti Švietimo įstatymo projektą. Kas konkrečiai keistųsi, jeigu įsigaliotų įstatymo pataisos?
Įstatymo projekte siūloma:
*Švietimo sistemą orientuoti ne pagal mokyklų struktūrą, o pagal programų prieinamumą kiekvienam mokiniui. Didesnį dėmesį sutelkti į mokinius, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, nes ypač paauglystėje daugiausia mokinių lieka kartoti kurso, dažniausiai praleidinėja pamokas. Iškrenta iš mokyklos dažniausiai taip pat šioje pakopoje. Siekiama, kad pradinukams ir mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį, mokykla turi būti kuo arčiau vaiko namų. O mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos II dalį ir vidurinio ugdymo programą, mokykla gali būti toliau, mokinių klasėse – daugiau. Daugiau dėl to, kad vyresnėse klasėse ugdymas individualizuojamas, vidurinė mokykla ar gimnazija turi pasiūlyti mokiniams pasirinkti daugiau nei 50 programų.
Kaimo vietovėje palikti vaidinamąją ilgąją gimnaziją, o mieste – keturmetę.
*Nuo 2011 metų įvesti privalomą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Dešimtokai (II klasių gimnazistai) laikytų lietuvių kalbos, gimtųjų kalbų ir matematikos PUPP.
*Integruoti specialiojo ugdymo nuostatas į Švietimo įstatymą.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą nuo liepos 1 dienos ketinama perduoti savivaldybėms kaip bendrojo ugdymo dalį. Švietimo įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savivaldybėmis, Vyriausybe užtikrina valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų, skirtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą. Tokioms mokykloms (klasėms) bus skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Be to, praplėsta pati specialiųjų ugdymosi poreikių sąvoka: turinčiais specialiųjų poreikių vadinami ir išskirtinių gabumų vaikai.
Numatoma, kad mokyklose vietoj specialiojo ugdymo komisijų veiks vaiko gerovės komisijos, kurios ne tik vertins vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, bet ir rūpinsis saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu, organizuos ir koordinuos švietimo programų pritaikymą mokiniams, švietimo pagalbos teikimą ir vykdys kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.
*Ankstinti ikimokyklinio ugdymo pradžią. Specialiose pritaikytose darželių grupėse auklėtojų priežiūrai kelioms valandoms tėvai galės palikti ir kūdikius iki vienerių. Manoma, kad šia paslauga dažniausiai turėtų naudotis studijuojantys ar namuose dirbantys tėvai.
*Mokyklose ir toliau mažinti biurokratizmą bei „popierizmą“. Jeigu bus priimtos įstatymo pataisos, savivaldybių taryboms nebereikės kasmet tvirtinti strateginių ar metinių mokyklų planų. Tvirtinimas užimdavo daug laiko, be to, dažnai tai būdavo tik formalus procesas.
*Pakeisti finansavimo modelį. Ir savivaldybių, ir nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos ūkio reikmėms gautų lėšų iš valstybės biudžeto. Įvesti ikimokyklinuko krepšelį ir krepšelį mokiniui, lankančiam neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus.
*Papildyti įstatymą nauju 25 straipsniu „Galimybė mokytis lietuvių kalbos“. Valstybė įsipareigotų finansiškai ir kitaip remti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos. Taip pat būtų teikiama parama lietuvių mokykloms, mokytojams, dėstytojams, vykstantiems dirbti į lituanistikos židinius užsienyje.
