Lietuvoje aktyviai veikia 9 mokslo ir technologijų parkai (kontaktai ir pagrindinės veiklos sritys).

Kiti teisės aktai:

• Įsakymas „Dėl mokslo ir technologijų parkų veiklos planavimo ir vertinimo sistemos tobulinimo rekomendacijų patvirtinimo“;
• Nutarimas „Dėl mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos“;
• Nutarimas „Dėl mokslo ir technologijų parkų“.

Naudingos nuorodos:
Valstybinis patentų biuras;
Patentiniai patikėtiniai;
Patentinės informacijos centras;
Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija;
Europos patentų biuras;
Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ES finansuojamuose projektuose:  (http://www.ipr-helpdesk.org/);
Europos žinių perdavimo asociacija (ProTon Europe);
Europos mokslo ir technologijų perdavimo specialistų asociacija ASTP.

Teisės aktai:
ES teisės aktai intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje
Lietuvos teisės aktai:
Patentų įstatymas;
Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas;
Prekių ženklų įstatymas;
Dizaino įstatymas;
Autorių ir gretutinių teisių įstatymas.

Lietuvos inovacijų centras (LIC) teikia inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. (Šiuo metu LIC dalininkais yra Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.)

• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 171 straipsniu, apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudos, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sąnaudų, priskiriamų MTEP darbų sąnaudoms, pripažinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos aprašo patvirtinimo“.
• MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas iš pajamų galima atskaityti:
• apskaičiuojant pelno mokestį, MTEP darbų sąnaudos atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai patiriamos.
• nebaigto nudėvėti (ar amortizuoti) naudojamo ilgalaikio turto, kuris naudojamas MTEP veikloje, nusidėvėjimą (ar amortizaciją) galima skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus MTEP veikloje naudojamam ilgalaikiam turtui nustatytus normatyvus.
• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsniu, įmonė, vykdanti investicinį projektą – atliekanti investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, gali sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 50 procentų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaras dėl Pelno mokesčio įstatymo.

Daugiau informacijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, tel. 1882.

Lietuvos inovacijų 2010-2020 metų strategija – ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, nustatantis Lietuvos inovacijų srities viziją, tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų. Šios strategijos paskirtis – sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius – kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką.

Įsakymas „Dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos įgyvendinimo 2010–2013 metų priemonių plano“

Naudingos nuorodos:

• Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra;
• Lietuvos inovacijų centras;
• Europos inovacijų švieslentė (angl. European Innovation Scoreboard);
• Inovacijų portalas inovacijos.lt;
• Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos įmonių inovacinę veiklą.

Aukštųjų technologijų plėtros programa

Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos tikslas – padėti plėtoti Lietuvoje jau esamas aukštųjų technologijų kryptis, perspektyvias pasaulio mastu ir turinčias mokslinį potencialą, kuris įgalina gaminti produktus, konkurencingus pasaulinėje rinkoje.

Programos uždaviniai yra plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus šiose kryptyse: biotechnologija, mechatronika, lazerių technologijos, informacinės technologijos, nanotechnologijos ir elektronika.

Pramoninės biotechnologijos plėtros programa

Pramoninės biotechnologijos plėtros 2007-2010 metų programos tikslas – mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų neatsinaujinančių žaliavų, taip efektyviau naudoti turimus žemės ūkio ir miškų išteklius, mažinti aplinkos taršą ir šiltnamio efektą, plėtoti moderniąsias technologijas.
Programos uždaviniai:

• kurti cheminių medžiagų gavimo iš biomasės technologijas;
• kurti biotechnologinius produktus ir biodiagnostinius metodus pramonei, žemės ūkiui ir sveikatos apsaugai;
• kurti biokatalizatorius ir biotechnologinius procesus ir jų ieškoti;
• efektyviau naudoti vietines žaliavas, tinkamas pramoninei biotechnologijai, ir kurti naujus biomasės šaltinius.

1) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba bendru sutarimu patvirtino 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą (7BP) 2007-2013 metams.
7BP yra pagrindinis Europos Sąjungos instrumentas, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai finansuoti. Šios programos biudžetas viršija 53 mlrd. eurų. 7BP sudaro keturios specifinės programos: „Bendradarbiavimas“, „Idėjos“, „Žmonės“ ir „Pajėgumai“. Programos lėšomis taip pat remiamos nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla ir EURATOMO branduolinių tyrimų ir mokymų programa. 7 BP projektų dalyviai gali būti universitetai, mokslinių tyrimų institutai, įmonės ar individualūs tyrėjai. (Lietuvoje 7BP nacionalinių kontaktinių institucijų veiklą vykdo Lietuvos mokslo taryba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra).

2011 m. vasario 14 d. Europos Komisija paskelbė dokumentą „Žalioji knyga: iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ (toliau – „Žalioji knyga“) ir pradėjo viešuosius debatus dėl būsimų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų. Viešosios konsultacijus buvo baigtos 2011 m. gegužės 20 d.
Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba ir Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra, parengė Lietuvos poziciją dėl „Žaliosios knygos“, kuri buvo išsiųsta Europos Komisijai 2011 m. gegužės 24 d.

Viešųjų konsultacijų metu visos Europos Komisijai pateiktos pozicijos dėl „Žaliosios knygos“:

http://ec.europa.eu/research/csfri/index_en.cfm?pg=responses

2) Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programa „Eureka“ yra Europos valstybių tinklas, kurios siekis skatinti pramonės ir mokslo bendradarbiavimą, vykdant projektus, kuriuose kuriami konkurencingi pasaulinėje rinkoje, pažangiausiomis technologijomis paremti gaminiai, procesai ir paslaugos. Lietuvoje programą „Eureka“ administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

3) „Eurostars“ yra Europos inovacijų programa, Europos Komisijos (EK) ir programos „Eureka“ valstybių narių iniciatyva, sukurta remiantis ES Steigimo sutarties 169 straipsniu. „Eurostars“ programa yra specialiai skirta finansuoti mažas ir vidutines įmones (MVĮ), vykdančias mokslinius tyrimus, investuojančias į inovacijų ir naujų technologijų kūrimą. Lietuvoje programą „Eurostars“ administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

4) BONUS-169 tikslas yra apjungti Baltijos jūros mokslinius tyrimus į tarptautiniu bendradarbiavimu grįstą tarpdisciplininę, ilgalaikę integruotą programą siekiant Baltijos regiono darnios plėtros. Šia programa skatinami aukšto mokslinio lygio daugiašaliai tyrimai, kurie padėtų suformuoti naują, protingą, ekosisteminiu principu grįstą Baltijos jūros valdymą, darnų ir ekosistemą bei jos išteklius tausojantį naudojimą.  Lietuvoje programą „BONUS“ administruoja Lietuvos mokslo taryba.

5) COST – Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje, koordinuojanti nacionalinėmis lėšomis finansuojamus tyrimus. Programa skatina Europos valstybių bendradarbiavimą, siekia sumažinti fragmentaciją mokslinių tyrimų srityje ir atverti Europos mokslinių tyrimų erdvę bendradarbiavimui pasaulyje. Lietuvoje už programos COST administravimą Lietuvoje atsakinga Lietuvos mokslo taryba.

6) GMES (Europos žemės stebėjimo programa) – kurios tikslas yra sukurti GMES ir jos pradinių praktinių veiksmų (2011–2013 m.) finansavimo Europos Bendrijos lėšomis teisinį pagrindą, kuris turėtų užtikrinti GMES komponentų tęstinumą po 2011 m. (kaip nurodyta 2008 m. komunikate, kuriam Taryba pritarė 2008 m. gruodžio 2 d. išvadose).
GMES yra ES iškelta iniciatyva. ES nusprendė sukurti savo veikiančius Žemės stebėjimo pajėgumus siekdama atsižvelgti į didėjančią ES atsakomybę už Europos ir pasaulio reikalus. Tokios sistemos kūrimas yra strateginis pasirinkimas, turėsiantis ilgalaikį poveikį tolesnei politinei, ekonominei, socialinei ir mokslinei ES raidai.
Žemės stebėjimas leidžia rinkti informaciją apie planetos fizines, chemines ir biologines sistemas arba apskritai atlikti gamtinės aplinkos stebėseną. Ji atliekama kosmose esančiomis (t. y. palydovais) ir su kosmosu nesusijusiomis priemonėmis, įskaitant ore, jūroje ir žemėje (in situ) esančius įrengimus. Duomenys, renkami palydovų ir naudojant in situ infrastruktūrą, apdorojami siekiant teikti informacines paslaugas, kad būtų užtikrintas tinkamas aplinkos valdymas ir sustiprintas piliečių saugumas. Tai leis, pavyzdžiui, veiksmingiau valdyti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, stebėti vandenynų būklę ir atmosferos cheminę sudėtį – du pagrindinius klimato kaitos veiksnius, reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, užtikrinti veiksmingą sienų priežiūrą.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 2010 m. rugsėjo 22 d. dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos (2011–2013 m.).

Siekiant didinti Lietuvos visuomenės pažinimą mokslo ir technologijų srityje, aktyvinti visuomenės dalyvavimą joje parengta Mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategija, skirta įgyvendinti mokslo ir technologijų populiarinimą Lietuvoje. Ši strategija – tai sąsajos tarp visuomenės ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą vykdančių institucijų ir organizacijų užtikrinimo bei atotrūkio tarp jų mažinimo priemonė.

Ministerijos užsakymu 2007 metais VšĮ Socialinių inovacijų institutas parengė studiją „Mokslo populiarinimo poreikio analizė“. Studijos tikslas – ištirti mokslo populiarinimo poreikį Lietuvoje ir nustatyti svarbiausias mokslo populiarinimo priemones.
2010 m. kovo mėn. Ministerija paskelbė išankstinį kvietimą teikti paraiškas pagal Tyrėjų karjeros programos Žinių apie MTEP sklaidą paprogramės 5.1 priemonės „Žinių apie tyrimus, technologijas, inovacijas gilinimas ir sklaida moksleivių ir jaunimo tarpe bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ veiklą: mokslo ir technologijų populiarinimo visuomenėje sklaida (mokslo populiarinimo renginių rėmimo sistemos sukūrimas ir bandomasis įgyvendinimas; mokslo populiarinimo audiovizualinių priemonių rėmimo sistemos sukūrimas ir bandomasis įgyvendinimas; mokslo ir populiarinimo apdovanojimų arba skatinimo sistemos sukūrimas ir bandomasis įgyvendinimas; mokslo ir technologijų populiarinimo gebėjimų ugdymas (įskaitant mokymus)).
Ministerijos finansuoti Mokslo ir technologijų populiarinimo veiklų įgyvendinimo projektų konkursus laimėję projektai

2011 m. liepos 29 d. pradėta pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ veikla. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra. Projektą vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais.
Sutartį pasirašė Europos socialinio fondo agentūros direktorius Povilas Česonis ir LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Apie projektą: http://lma.lt/media/k2/attachments/4ES_projektas.pdf