Švietimo istorija

Švietimo reforma (1990-2002 m.)

Unifikuotas švietimas ir ideologizuotas pedagogikos mokslas nesutrukdė Lietuvos pedagogikos mokslinio tyrimo instituto mokslininkams subrandinti tautinės mokyklos idėją. Ji buvo viešai paskelbta 1988 m. pabaigoje. Tautos mokyklos kūrimo samprata atitiko Sąjūdžio, visuomeninio judėjimo dėl Lietuvos ūkinio ir valstybinio savarankiškumo, idėjas. Mokslininkų grupės, pateikusios ir plėtojusios tautinės mokyklos idėjas, lyderės – habil. dr. Meilė Lukšienė ir dr. Laimutė Marija Tupikienė.

1989 m. buvo sudaryta Švietimo sistemos pertvarkos taryba. 1990 m. sausį paskelbtas Švietimo įstatymo projektas teigė: neatimama kiekvienos tautos teisė ir išsaugojimo būdas yra tautinės kultūros plėtojimas. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus apie atkuriamą nepriklausomą Lietuvos valstybę, švietimo pertvarkos gairės jau buvo parengtos. 1991 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.

1991 m. spalį paskelbta Lietuvos švietimo reformos programa. 1992 m. parengta ir paskelbta Lietuvos švietimo koncepcija. 1994 m. paskelbti Bendrųjų programų projektai. 1997 m. paskelbtos I-X klasių Bendrosios programos ir Valstybiniai išsilavinimo standartai (projektas); 1999 m. jau parengti beveik visų švietimo sričių įstatymai, baigiama tvarkyti švietimo juridinė bazė. Mokyklos paskirtis – rūpintis sėkmingu asmenybės ugdymu ir visuomenės raida, talkinti modernios Lietuvos tautos, atviros visuomenės ir demokratinės valstybės kūrimuisi. Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus.

Bendrosios programos nustatė tik bendruosius ugdymo turinio principus, jų pagrindu mokyklos bendruomenėms suteikiama galimybė kurti mokyklos ugdymo programas. Kartu rengiami valstybiniai išsilavinimo standartai – rezultatų, kurių tikimasi iš mokyklos, orientyras. Bendrieji švietimo reformos dokumentai remiasi Lietuvos švietimo tradicija ir ugdymo minties patirtimi – S. Šalkausko, J. Vabalo-Gudaičio, J. Laužiko darbais. Orientuojamasi į šiuolaikinės pedagogikos bei psichologijos raidos tendencijas, XXI a. švietimui keliamus reikalavimus.

Tais pačiais principais organizuotas tautinių mažumų švietimas. Kuriamos sekmadieninės negausių tautinių mažumų mokyklos. Tautinių mažumų bei lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, švietimu rūpinasi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (anksčiau – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas).

Per pirmąjį reformos dešimtmetį kūrėsi naujų tipų mokyklos. Aktyviausių mokyklų, siekusių paneigti suvienodinto švietimo principą, iniciatyva ėmė kurtis gimnazijos. 1997 m. Vilniuje įkurta pirmoji Tarptautinio bakalaureato klasė.

XXI a. pradžios problema – gimstamumo mažėjimas, mokyklų, ypač kaimuose, nykimas, švietimo išlaidų didėjimas. Švietimo ir mokslo ministerija daug dėmesio skyrė mokyklų tinklo pertvarkai. Siekta optimizuoti mokyklų tinklą ir sudaryti vienodas sąlygas ir miesto, ir kaimo vaikams įgyti kokybišką išsilavinimą, didžiausiose mokyklose sutelkiant modernias mokymo priemones, įdiegiant informacines technologijas.

2000 m. pradėta įgyvendinti geltonojo autobuso programa - mokykloms perkami autobusai, kurie vaikus iš atokesnių vietovių nuveža į artimiausias mokyklas. Tais pat metais mokyklose pradėta sparti kompiuterizacija. 

Veikia Nacionalinis egzaminų centras, kurio pastangomis sudaromi ir įgyvendinami šiuolaikiški brandos egzaminų organizavimo principai. Centras organizuoja valstybinius brandos egzaminus, kurie kartu yra ir stojamieji į aukštąsias mokyklas.

2000 m. priėmus Aukštojo mokslo įstatymą, Lietuvoje sudarytos prielaidos neuniversitetinio aukštojo mokslo institucijoms – kolegijoms įkurti. Kolegijos buvo steigiamos aukštesniųjų mokyklų bazėje, įvertinus jų gebėjimą teikti aukštąsias neuniversitetines studijas. 2001 m. rugsėjo 1 d. veikė 7 valstybinės ir 9 nevalstybinės kolegijos. Valstybinės kolegijos steigiamos regioniniu principu. Studijų trukmė – 3 metai. Baigusiems studijas išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą ir suteiktą profesinę kvalifikaciją.

Teikti aukštąjį išsilavinimą ir išduoti aukštojo mokslo diplomus 2001-2002 m. m. teisę turėjo 35 aukštosios mokyklos: 22 valstybinės (iš jų 15 universitetinių aukštųjų mokyklų ir 7 kolegijos) bei 13 nevalstybinių (iš jų 4 universitetinės aukštosios mokyklos ir 9 kolegijos).

 

Parengta pagal:
  • Švietimas ir mokslas Lietuvoje. Vilnius, 2002.