Lietuvos Respublikos
Švietimo ir mokslo ministerija

P A Ž Y M A
2001 02 27 Nr. 24-06-06-22
Vilnius

Dėl vidurinių mokyklų ir gimnazijų bibliotekų veiklos

Įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro 1999 12 22 įsakymą Nr.1252 “Dėl bendrosios švietimo politikos įgyvendinimo priežiūros temų 2000 metais”, 2000m. lapkričio, gruodžio mėnesiais apskričių viršininkų administracijų švietimo inspekcijos, vadovaudamosi Švietimo ir mokslo ministerijos parengta atmintine, patikrino 128 vidurinių mokyklų ir 40 gimnazijų bibliotekų būklę, įvertino jose vykstančius pokyčius ir galimybę tapti atvirais informacijos centrais.

Didžiuma patikrintų bibliotekų bibliotekininkų savo veiklą planuoja, dalies bibliotekų veiklos planai dera su mokyklų veiklos tikslais ir uždaviniais. Planuose dažniausiai numatomi proginiai, švietėjiški renginiai (parodėlės, šventės, minėjimai, popietės, viktorinos ir pan.) bei kasdieniai darbai (katalogų tvarkymas, literatūros užsakymas, skaitytojų aptarnavimas ir kt.). Planuose pasigendama priemonių, kurios skatintų bibliotekų kaip informacijos centrų kūrimą, svaresnį bibliotekų dalyvavimą ugdymo procese. Mokyklų bibliotekos galėtų aktyviau prisidėti prie atviros mokyklos modelio kūrimo. Bibliotekų veiklos tikslai neretai nustatomi be išsamesnės darbo analizės. Naujai pažvelgti į besikeičiančius klientų poreikius lengviau toms mokykloms, kurios pradėjo dalyvauti įvairiuose projektuose. Pažymėtina tai, kad projektuose dalyvavusios mokyklos fiksuoja kryptingesnius, su bendromis mokyklos raidos tendencijomis susijusius tikslus ir uždavinius.

Daugumos mokyklų bibliotekų ir skaityklų darbo laikas yra suderintas su mokyklų tarybomis, atsižvelgta į mokyklos moksleivių ir pedagogų pageidavimus ir tenkina jų poreikius. Kai kuriose mokyklose bibliotekos darbo laikas suderintas su moksleivių pavėžėjimo grafikais.

Vyraujantis mokyklų bibliotekų darbo laikas - 8.00 – 16.00 val.(be pietų pertraukos).

• pagalba moksleiviams ir mokytojams ieškant informacijos projektiniams darbams atlikti;

• informacijos paieška pagal moksleivių bei mokytojų užklausas, kai pasitelkiami įvairūs turimi informacijos šaltiniai (abėcėliniai katalogai, kartotekos, žodynai, žinynai, bibliografiniai informaciniai leidiniai);

• informacijos paieška itin reikalingu atveju kitose informaciją teikiančiose institucijose (viešosiose bibliotekose, kompiuterinėse firmose, interneto tinklapiuose ir kt.). Bibliotekose nesamos skaitytojų pageidaujamos literatūros darbuotojai ieško artimiausiose bibliotekose, tačiau darbą apsunkina tai, kad mokyklų bibliotekose nėra bibliografinės informacijos apie kaimyninių bibliotekų fondus;

• informacijos teikimas pedagogams dalykams mokyti bei naujiems ugdymo metodams taikyti;

• nuolatinis informavimas apie naujai gautus leidinius (pateikiami naujai išleistos literatūros sąrašai, organizuojamos parodėlės);

• rekomenduojamų moksleiviams perskaityti knygų sąrašų sudarymas;

• renginių organizavimas;

• individuali pagalba moksleiviams renkantis literatūrą savarankiškam mokymuisi bibliotekoje;

• moksleivių mokymas naudotis visais galimais informacijos šaltiniais, pagal jų pageidavimus ir galimybes reikalingos literatūros paruošimas.

• neretai teikiama kopijavimo paslauga moksleiviams ir mokytojams (dalyje mokyklų ši paslauga yra nemokama);

• 20% tikrintų mokyklų teikiama naudojimosi kompiuteriu paslauga;

• dalies mokyklų bibliotekose galima pasinaudoti vaizdo ir garso aparatūra;

• tik vienetai iš visų tikrintų mokyklų bibliotekų teikia interneto paslaugą, ir tai ji yra labai ribota, nes per brangi;

• tarpbibliotekinio abonemento paslauga (TBA) beveik neteikiama, nes ji yra mokama ir per brangi, todėl suinteresuoti informacija pedagogai ar moksleiviai kreipiasi į TBA asmeniškai. Dauguma mokyklų bibliotekų darbuotojų nemoka, nepraktikuoja, o kartais ir nežino galimybių naudotis TBA paslaugomis, LIBIS ir kitais internetiniais katalogais.

Mokyklų bibliotekose vykstantys pokyčiai glaudžiai siejasi su pačia mokyklų kaita. Bibliotekų kaitą ypač paskatino profilinio mokymo įvedimas. Dalis tikrintų mokyklų, kaip antai Kretingos rajono Salantų, Skuodo rajono Mosėdžio, Ignalinos rajono Vidiškių, Radviliškio Gražinos, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Panevėžio “Vyturio”vidurinės mokyklos, Šilutės 1-osios, Zarasų “Ąžuolo”, Utenos Adolfo Šapokos, Molėtų, Šiaulių Juliaus Janonio, Kupiškio Lauryno Stuokos - Gucevičiaus, Alytaus Jotvingių gimnazijos, parengė ilgalaikius plėtros planus, kuriuose aiškiai suformuluota bibliotekos - šiuolaikinio informacijos centro vizija.

Pradėjus įgyvendinti profilinį mokymą, vidurinės mokyklos ir gimnazijos plečia bibliotekų patalpas, modernizuoja jas. Bibliotekos ilgainiui tampa moksleivių ir pedagogų partnerėmis. Jose ugdomas informacinis raštingumas, įtvirtinami mokėjimo mokytis įgūdžiai, kaupiami reikalingi vadovėliai savarankiškoms moksleivių studijoms, įvairūs žinynai, enciklopedijos, periodika ir kt.

Pasiruošimo įvesti profilinį mokymą laikotarpiu bibliotekų darbuotojai peržiūrėjo fondus, išsiaiškino, kokios literatūros trūksta profilinių dalykų mokymuisi, užsakė ir pagal galimybes pirko ar mainų būdu įsigijo trūkstamus vadovėlius, žinynus, enciklopedinius leidinius ir kt. Dabartiniame etape dauguma patikrintų mokyklų bibliotekų aktyviai dalyvauja įgyvendinant profilinį mokymą.

Mokyklų bibliotekose įgyvendinant profilinį mokymą įrengiamos skaityklos arba darbo vietos skaitytojams; skaityklose darbo vietos pagal galimybes kompiuterizuojamos; kaupiama, o kai kur ir sisteminama pedagoginė metodinė literatūra mokytojams, profilinės mokyklos vadovėlių fondas, informacija, leidžianti mokiniams ir pedagogams suprasti profilinio mokymo tikslus, esmę ir įgyvendinimo būdus; parengti stendai, skirti supažindinti su profiliniu mokymu; kaupiami dokumentai ir straipsniai apie profilinį mokymą, kartoteka pagal profilių pakraipas, apie galimybes pasirinkti profesiją; skaityklose sudaromos sąlygos profilinių klasių moksleiviams “langų” metu ir po pamokų ruoštis pamokoms; vienuoliktųjų klasių moksleiviai renkasi visuomenei naudingo darbo formą - veiklą bibliotekoje ( Mažeikių “Pavasario” vidurinėje mokykloje, Rokiškio”Romuvos”, Panevėžio Juozo Balčikonio, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijose); skaityklose moksleiviai turi galimybių susipažinti su mokytojų parengtomis profilinio mokymo mokomųjų dalykų programomis ( Biržų “Atžalyno”, Panevėžio “Šaltinio” vidurinėse mokyklose); apie bibliotekos paskirtį įgyvendinant profilinį mokymą bibliotekose rengiami seminarai bibliotekininkams (Alytaus Jotvingių, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijų, Telšių “Ateities” vidurinės mokyklos bibliotekose) ir kt.

Ugdymo procese mokyklų bibliotekos dažniausiai dalyvauja vykdydamos skaitytojų užklausų tenkinimo, konsultavimo pasirenkant literatūrą (esamą fonduose) funkcijas. Glaudesnis bendradarbiavimas tradiciškai vyksta organizuojant popamokinius renginius ar šventes. Dalis bibliotekininkų jau pradeda derinti savo veiklą su pedagogais: kartu aptariami vadovėlių užsakymo, pirkimo bei jų išsaugojimo klausimai; pedagogai ir moksleiviai reguliariai informuojami apie mokyklos bibliotekoje esančią programinę, metodinę ir kritinę literatūrą, skelbimų lentose, parodėlėse, mokyklos laikraščiuose pateikiami jos sąrašai, padedama mokiniams ir mokytojams rengtis pamokoms; vis dažniau bibliotekininkai dalyvauja mokytojų metodiniuose susirinkimuose, diskusijose; metodinės darbo grupės organizuoja ir derina savo veiklą su bibliotekos veikla, propaguojama informacinių įgūdžių svarba; bibliotekininkai padeda įgyvendinti mokytojų ir mokinių sumanymus, parengti ir realizuoti projektus; kartu su pedagogais planuojamas darbas; drauge su bibliotekininku vedamos integruotos pamokos; bibliotekų veikla analizuojama direkciniuose posėdžiuose. Tačiau dalyje tikrintų mokyklų pastebėta, kad vadovai. nepakankamai domisi bibliotekų problemomis Bibliotekininkės dar vis nėra laikomos lygiavertėmis partnerėmis planuojant įstaigos veiklą, jos retai dalyvauja pedagogų tarybų posėdžiuose.

Moksleivių informaciniams gebėjimams formuoti Kauno Kovo 11- osios, Jonavos Jeronimo Ralio, Žeimių, Kėdainių rajono Akademijos, ”Atžalyno”, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus, Radviliškio Gražinos, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Akmenės rajono Ramučių, Kretingos rajono Salantų vidurinėse mokyklose, Jonavos Senamiesčio, Kauno “Rasos”, Prienų “Žiburio”, Radviliškio Lizdeikos, Vaižganto, Šilutės 1-ojoje gimnazijose rengiamos programos, pagal kurias vyksta informacinių įgūdžių, informacinio raštingumo, informacijos paieškos, naujų technologijų pamokos.

Mokyklose vedamos bibliografinės pamokos. Dažniausiai jas organizuoja bibliotekininkai ir lietuvių kalbos mokytojai. Tokių pamokų metu moksleiviai supažindinami su biblioteka, jos tvarka, mokomi surasti reikiamą informaciją, ją vertinti, apdoroti, paruošti naują informaciją, mokomi surasti informaciją naudojant bibliotekoje esamas technologijas, sudaromos galimybės praktiškai taikyti informacinius įgūdžius. Dalyje mokyklų veikia bibliotekininkų būreliai. Tokia veikla padeda siekti tvirtesnių bibliografinių žinių.

Informaciniai gebėjimai ugdomi taikant projektinio mokymo metodą. Daug inovacijų taikymo pavyzdžių yra mokyklose, esančiose Kauno apskrityje: organizuojami tradiciniai kasmetiniai teatralizuoti renginiai ”Pirma diena bibliotekoje” (Birštono vidurinės mokyklos bibliotekoje); sudaryta bibliotekinių gebėjimų programa (Raseinių “Kalno” vidurinė mokykloje); atliktas tyrimas ”Informacinių įgūdžių suvokimas gimnazijos klasėse” (Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazijoje); siūlomas modulis profiliuotai 11 klasei ”Įvadas į projektinį darbą” (Kauno Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje); ruošiami budėtojai prie interneto (Kauno “Rasos” gimnazijoje), savanoriai mokiniai-bibliotekininkai (Kauno “Aukuro” vidurinėje mokykloje).

Daugelyje mokyklų bibliotekų vyresniųjų klasių moksleivių darbo įgūdžių su rašytiniais informacijos šaltiniais ugdymas vyksta individualių konsultacijų būdu, todėl šis būdas neretai padeda tik aktyviausiems skaitytojams. Daugelyje mokyklų kompiuterinės informacijos vartotojo įgūdžius lavina tik informatikos specialistai. Toli gražu ne visų bibliotekų darbuotojai geba tai daryti arba nėra techninių galimybių. Dar menki ryšiai tarp informatikos kabinetų ir bibliotekų. Bibliotekos daugiau orientuojasi į darbą su skaitytojų aktyvu, į skaitymo motyvacijos, kultūros ugdymą, bendrakultūrinę švietėjišką veiklą.

Pedagogų informaciniai gebėjimai ugdomi: mokant juos dirbti kompiuteriu, naudotis kompiuterinėmis programomis, internetu. Akmenės ir Šiaulių rajonuose organizuojami mokymo dirbti kompiuteriu kursai. Kompiuterinio raštingumo pamokos organizuojamos pedagogams Švėkšnos “Saulės”, Šilutės Vainuto, Ukmergės “Šilo”, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo, Mažeikių “Ventos” vidurinėse mokyklose, Šilutės 1-ojoje, Vilniaus Mykolo Biržiškos, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijose ir kt. Vedami informacinių įgūdžių tobulinimo seminarai Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje. Dirbti kompiuteriais norėtų visų mokyklų mokytojai, tačiau tam nepakanka kompiuterizuotų darbo vietų skaityklose ir kabinetuose, tai kol kas prabanga. Dėl lėšų stokos ribojama informacinių leidinių prenumerata, naudojimasis interneto ryšiu ir elektroniniu paštu.

Informacinių gebėjimų ugdymas kaip veiklos prioritetas dar tik pradeda rastis mokyklų plėtros programose.

Mokyklų bibliotekų turtinimas ir modernizavimas susijęs su profesionaliai ir nuosekliai vykdomu projektiniu darbu. Bibliotekoms skirtose regioniniuose, nacionalinio ir tarptautinio lygmens projektuose pastaraisiais metais aktyviau pradėjo dalyvauti didžiosios mokyklos. Mažesnėms mokykloms dažniausiai stinga veiklos įgūdžių, informacijos ir pasitikėjimo savo galimybėmis.

Didžiausią dalyvavimo projektuose patirtį turi Alytaus Jotvingių, Plungės “Saulės”, Šilutės 1-osios, Elektrėnų “Versmės”, Pasvalio Petro Vileišio, Biržų “Saulės”,Vilniaus Mykolo Biržiškos, Utenos Adolfo Šapokos, Šakių “Žiburio,” Švenčionių Zigmo Žemaičio, Trakų Vytauto Didžiojo, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos, Radviliškio Gražinos, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Šiaulių “Romuvos”, Pakruojo rajono Žeimelio, Telšių “Ateities”, Kretingos rajono Salantų, Skuodo rajono Mosėdžio, Molėtų, Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Vilkaviškio “Aušros, Trakų rajono Senųjų Trakų Kęstučio”, Šalčininkų “Santarvės”, Šalčininkų Jano Sniadeckio, Širvintų rajono Gelvonų , Ukmergės “Šilo”, Vilniaus rajono Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos.

Kai kurių mokyklų bibliotekos, dalyvavusios šalies projektuose, lėšų negavo, tačiau pagal galimybes stengiasi sukurtus projektus įgyvendinti. Nors daugelis mokyklų nieko ženklaus nelaimėjo, tačiau dalyvavimas kūrybiniame procese joms suteikė naudos. Patirtis, įgyta dalyvaujant Atviros Lietuvos fondo, Švietimo kaitos fondo projektuose, leidžia tobulinti bibliotekų darbo planavimą, siekti išsikeltų tikslų.

Bibliotekos, gavusios finansavimą, papildė fondus nauja literatūra, kompiuteriais, nemokamu interneto ryšiu, modemu, kopijavimo aparatais, spausdintuvais, vaizdo ir garso aparatūra, kompiuteriniais žodynais ir kt. 9% tikrintų mokyklų bibliotekų projektuose nedalyvavo.

Bibliotekų modernizavimas vyksta lėtais tempais. Geriau aprūpintos yra miesto arba rajonų centrų mokyklų bibliotekos, o kaimo mokyklų bibliotekų materialinė bazė gerokai prastesnė. Garso, vaizdo ir dauginimo technika aprūpintos dauguma bibliotekų. Bibliotekose kompiuteriai įrengti tik nedaugelyje tikrintų mokyklų. Geriausiai kompiuterizuotomis darbo vietomis aprūpintos šių mokyklų bibliotekos: Kauno “Aukuro”, Kovo 11-osios, Kėdainių “Atžalyno”, Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Radviliškio Gražinos, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus, Kretingos rajono Salantų, Panevėžio”Vyturio”, Telšių “Ateities”, Tauragės Jovarų .vidurinėse mokyklose, Klaipėdos “Vėtrungės”, Šilutės 1-ojoje, Kauno “Rasos”, Prienų “Žiburio”, Skuodo Prano Žadeikio, Kupiškio Lauryno Stuokos- Gucevičiaus, Kėdainių Juozo Paukštelio, Mažeikių Merkelio Račkausko, Plungės “Saulės”, Alytaus Jotvingių, , Šilalės Simono Gaudėšiaus, Jurbarko Antano Giedriaus- Giedraičio, Utenos Adolfo Šapokos, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijose. Galimybę naudotis internetu ir elektroniniu paštu turi 15% tikrintų mokyklų bibliotekų.

Bibliotekų darbo automatizavimo procesas dar tik prasidėjęs. Kompiuterinį katalogą, kompiuterinį komplektavimą ir kompiuterinę apskaitą tvarko tik Kauno “Rasos”, Kupiškio Lauryno Stuokos- Gucevičiaus, Utenos Adolfo Šapokos, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijų ir Šiaulių Stasio Šalkauskio, Radviliškio Gražinos, Panevėžio “Vyturio”, Pakruojo “Atžalyno” vidurinių mokyklų bibliotekos. Kompiuterinių katalogų kūrimo procesas prasidėjęs Ukmergės “Šilo”, Jonavos rajono Žeimių, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo vidurinėse mokyklose ir Šakių “Žiburio” gimnazijoje. Savarankiškai kompiuterinį katalogą yra susidariusi Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija. Nė vienos tikrintos bibliotekos darbas nėra automatizuotas Klaipėdos, Telšių, Marijampolės apskrityse.

Kompiuterinio katalogo, skaitytojų apskaitos ir fondo problemų sprendimas kompiuterio dėka yra daugelio tikrintų mokyklų bibliotekininkų veiklos perspektyva.

Magnetinės ir elektroninės informacijos laikmenos tikrintose mokyklose nėra populiarios. Bibliotekų fonduose yra nuo kelių iki keliolikos garso ir vaizdo kasečių, CD ROM – vienetai.

Bibliotekos fondo apsaugos nuostatuose “Dėl bibliotekos fondo apsaugos nuostatų tvirtinimo” patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2000 03 09 įsakymu Nr.98, išdėstyti Bibliotekos fondo inventoriaus ir Bibliotekos fondo bendrosios apskaitos knygų tvarkymo reikalavimai. Patikrinus minėtas knygas lankytose mokyklų bibliotekose, galima teigti:

• bibliotekos fondo inventoriaus knygas pagal reikalavimus (įrištos, numeruotais puslapiais, su antspauduotais įrašais knygos pabaigoje) tvarko dauguma bibliotekų. Tačiau Akmenės rajono Kruopių, Prienų rajono Jiezno, Birštono, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų bibliotekose šios knygos tvarkomos ne pagal standarto reikalavimus (įrašai daromi pieštuku, knygos nenumeruojamos pagal nomenklatūrą, užbaigtos Bibliotekos fondo inventoriaus knygos neperduodamos į archyvus);

• beveik visose bibliotekose Bibliotekos fondo inventoriaus knygos pildomos tęsiant gautų dokumentų numeraciją, tik Zarasų rajono Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos bibliotekos inventorinėje knygoje rasti nerealiai dideli numeriai, nes nuo pat šių bibliotekų įkūrimo jose buvo inventorizuojami ir vadovėliai, ir visa kita literatūra;

• dalyje mokyklų Bibliotekos fondo inventoriaus knygose klaidų taisymai tvirtinami atsakingo darbuotojo parašu ir data, dalyje- tik ištaisoma;

• Bibliotekos fondo bendrosios apskaitos knygos pildomos kasmet gautų dokumentų numeravimą pradedant iš naujo. Nurašomų dokumentų numeravimas yra tęstinis. Kalendorinių metų pradžioje duomenys susumuojami. Įvairių pažeidimų pildant minėtas knygas (seno pavyzdžio knygos, jos neįrištos, yra įrašų pieštukais, klaidų taisymai, knygos pildomos atmestinai arba visai nepildomos) rasta Zarasų rajono Antazavės, Ignalinos rajono Vidiškių, Vilkaviškio rajono Bartninkų Jono Basanavičiaus, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos, Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos, Raseinių “Kalno”, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų bibliotekose. Seno pavyzdžio knygos pildomos visose tikrintose Visagino mokyklų bibliotekose;

• Lazdijų Motiejaus Gustaičio vidurinės mokyklos biblioteka fondo bendrosios apskaitos knygos neturi ir duomenis apie fondo judėjimą kaupia segtuvuose;

• bibliotekos darbo dienoraščius turi ir pagal reikalavimus pildo didžiuma tikrintų mokyklų bibliotekų.Tikrinimo metu minėtų dienoraščių neturėjo Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės- Petkevičaitės- Bitės, Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus vidurinių mokyklų bibliotekos. Seno pavyzdžio ( o gal pasenusius?) dienoraščius naudoja Šilutės rajono Vainuto, Švėkšnos “Saulės”, Kaišiadorių rajono Kruonio vidurinių mokyklų bibliotekos. Neteisingai pildomi dienoraščiai Prienų “Žiburio”, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijų, Raseinių “Kalno”vidurinių mokyklų bibliotekose. Šilalės rajono Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos bibliotekose darbo dienoraščiai 2000 metais rasti visai nepildyti.

• Skaitytojų formuliarai pildomi visose mokyklų bibliotekose. Jie sugrupuoti pagal klases, pildomi laikantis reikalavimų. Formuliarų blankų bibliotekos turi pakankamai, kur jų trūksta – daromos kopijos. Kai kuriose mokyklose minėti formuliarai be numeracijos, be datos, juose užrašomi tik moksleivių vardai ir pavardės, moksleiviai nepasirašo už gautas knygas ir t.t.

Pažymėtina, kad bibliotekų fondai tvarkomi pagal Universaliąją dešimtainę kvalifikaciją.

Vadovėlių fondai visose tikrintose mokyklų bibliotekose tvarkomi vadovaujantis “Vadovėlių fondo tvarkymo instrukcija”, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1996 10 02 įsakymu Nr.1062. Didelių pažeidimų nenustatyta. Vadovėlių fondai sudaryti remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais vadovėlių, tinkamų naudoti bendrojo lavinimo mokyklose, sąrašais. Vadovėlių fondai yra apskaitomi atskirai nuo bibliotekos fondo. Fiksuojama fondo apimtis, sudėtis, pakitimai, vadovėlių gavimas, nurašymas ir judėjimas.

Dažniausiai vadovėliai laikomi atskirose patalpose. Jų apskaita vedama “Vadovėlių fondo visuminės apskaitos knygoje” bei “Apskaitos kortelėse”. Kortelės, išdėstytos pagal klases, sudaro kartoteką. Minėtoje instrukcijoje nurodyta, kad vadovėliai mokslo metų pradžioje arba per moklo metus perduodami dalykų mokytojams. Dauguma lankytų bibliotekų taip ir daro. Kai kur vadovėliai perduodami klasių auklėtojams.

Netinkamus naudoti vadovėlius nurašo mokyklų direktorių įsakymais sudarytos komisijos. Nurašomi aktai saugomi, registruojami tęstiniais numeriais. Už pamestus ar suniokotus vadovėlius mokiniai atsiskaito įvairiai: perka tokį patį vadovėlį, perka tokios pat vertės vadovėlį arba grožinės literatūros leidinį, atsiskaito pinigais įmokėdami juos į mokyklos kasą. Yra mokyklų, pvz., Tauragės Žalgirių vidurinė mokykla, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija,kuriose už dingusį vadovėlį moksleivis turi sumokėti keletą kartų brangiau nei jis kainavo. Vienose mokyklose vadovėlių nurašymo tvarka patvirtinta mokyklų tarybų, kitose – pedagogų tarybų nutarimais bei reglamentuota vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (išskyrus Pagėgių vidurinę mokyklą, kurioje atsiskaitymo už dingusius vadovėlius tvarka nenustatyta). Dauguma mokyklų tvarko negrąžintų vadovėlių apskaitą.

Tikrinimo metu nustatyta ir vadovėlių fondo tvarkymo trūkumų: įregistruojami ne visi gauti vadovėliai (Kaišiadorių rajono Žiežmarių, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinėse mokyklose); vadovėliai išdalijami į kabinetus be jokios apskaitos (Birštono, Pagėgių, Biržų “Aušros”, Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės- Bitės vidurinėse mokyklose); neturi arba nepildomos vadovėlių apskaitos (Birštono, Raseinių “Kalno” vidurinėse mokyklose, Raseinių Žemaičių gimnazijoje); nevykdomas vadovėlių nurašymas (Raseinių “Kalno”, Birštono, Biržų “Aušros”, Pasvalio Lėvens vidurinėse mokyklose, Raseinių “Žemaičio” gimnazijoje); vadovėlių išdavimo - grąžinimo lapai nenaudojami arba naudojami nesilaikant nustatytos formos (Šakių rajono Plokščių, Lukšių Vlado Grybo, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos, Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos, Kalvarijos vidurinėse mokyklose, Kazlų Rūdos Kazio Griniaus, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijose).Minėtų lapų nepildo laiku ir Biržų “Aušros, Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės- Bitės vidurinių mokyklų bibliotekos.

Šiuo laiku labai aktualus bibliotekininko universalumo klausimas. Pagrindinis uždavinys, keliamas bibliotekininkui, yra gebėti pateikti informaciją. Gerai sutvarkytas fondas, tiksli ir tvarkinga apskaita yra norma, tačiau dar ne darbo pažanga. Bibliotekininkas turi palaikyti ryšį su mokytojais, neatsiriboti nuo mokyklos reikalų. Pagal bendruosius bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų nuostatus bibliotekininkas yra pedagogų tarybos narys ir gali būti renkamas į mokyklos tarybą.

Mokyklų ir gimnazijų bibliotekos yra skirtingo lygio, nevienodas moksleivių skaičius ir darbų apimtys. Etatų skaičių bibliotekose nustato mokyklų steigėjai – savivaldybės. Dažniausiai skiriami du arba vienas bibliotekininko etatas. Tai priklauso nuo bibliotekos fondo dydžio ir patalpų išsidėstymo. Vidurinėse mokyklose, kuriose mokosi apie 1000 moksleivių, bibliotekose dažniausiai dirba po du darbuotojus. Mažesnėse dirba vienas bibliotekininkas. Yra mokyklų, kurios turi tik 0,5 bibliotekininko etato, todėl iškyla daug problemų aptarnaujant bibliotekos ir skaityklos lankytojus. Daug organizacinio, techninio darbo aprūpinant mokyklas vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, tvarkant vadovėlių fondus. Didžiosiose mokyklose dažniausias bibliotekininkų derinys: vienas turi bibliotekinį išsilavinimą, kitas – pedagoginį.

Didelę reikšmę turi bibliotekininko išsilavinimas ir kvalifikacija. Vyraujantis tikrintų mokyklų bibliotekos darbuotojų išsilavinimas yra bibliotekinis aukštasis arba aukštesnysis (61,5%), pedagoginį išsilavinimą turi 26,5% bibliotekininkų. 12% bibliotekininkių turi tik vidurinį išsilavinimą.

Mokyklų bibliotekininkai kelia kvalifikaciją metodinių užsiėmimų metu, kuriuos organizuoja savivaldybių švietimo skyriai, rajono(miesto) viešosios bibliotekos. Dalis bibliotekininkų lanko šalies mastu organizuojamus seminarus, dalyvauja konferencijose, nors tokių renginių yra labai mažai.

Visose mokyklose pastaraisiais metais atlikti didesni ar mažesni darbai gerinant bibliotekų patalpų būklę, įruošiant skaityklas. Sudėtinga skaityklos funkcijas vykdyti ten, kur jos įkurtos visiškai nuo bibliotekos atskirtose patalpose ( Vilkaviškio rajono Gražiškių, Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos, Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių, Zarasų rajono Pauliaus Širvio, Anykščių rajono Kavarsko, Visagino “Ateities”, “Atgimimo”, Molėtų rajono Giedraičių, Pagėgių savivaldybės Vilkiškių vidurinėse mokyklose). Tai ne tik skaitytojams, bibliotekų darbuotojams nepatogu, bet ir sunku užtikrinti fondų apsaugą. Labai mažos bibliotekos ir skaityklos patalpos yra Klaipėdos rajono Endriejavo vidurinėje mokykloje. Skaityklos darbo vietų sukūrimas vienoje patalpoje su bibliotekų fondu taip pat yra tik dalinė išeitis. Mokyklos, kurioms dar nepasisekė racionaliai sutvarkyti bibliotekų ir skaityklų patalpų, yra pasirengusios patalpų pertvarkos planus ir ieško finansinės paramos šiems planams įgyvendinti.Tikrintų mokyklų vadovai ir bibliotekininkai parodė daug išmonės ir išradingumo pritaikydami mokyklų patalpas bibliotekų reikmėms.

• prasta bibliotekų materialinė bazė;
• trūksta komunikacinės technikos;
• stokoja lėšų informaciniams, periodiniams leidiniams įsigyti, patalpų įrengimui;
• maži bibliotekininkų atlyginimai;
• dažnai spaudiniams skiriamos steigėjo lėšos bibliotekų nepasiekia, jos panaudojamos kitoms mokyklos reikmėms;
• keičiantis bibliotekos funkcijoms padidėjo darbo krūvis;
• nėra mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistemos;
• moraliai pasenę bibliotekų dienoraščiai;
• laiku negaunama užsakyta literatūra ir vadovėliai.

• parengti bibliotekų-atvirų informacijos centrų koncepciją;
• bibliotekų veiklą reglamentuoti naujais nuostatais;
• siekiant, kad bibliotekų tapsmas atvirais informacijos centrais vyktų sparčiau, skirti tam tikslinių lėšų;
• parengti bibliografinio-informacinio mokymo programą ir metodinę medžiagą;
• padidinti bibliotekų finansavimą;
• reikėtų tinkamai įvertinti bibliotekininko darbą ir tiksliau nustatyti darbo užmokesčio koeficientą, peržiūrėti bibliotekininkų atostogų trukmę. Peržiūrėti mokyklos darbuotojų etatų sąrašus ir įsteigti bibliotekos vedėjo, skaityklos darbuotojo etatus. Skirti mokyklos bibliotekai ne mažiau kaip 2 etatus, o didelėse mokyklose atsižvelgiant į moksleivių skaičių ir daugiau;
• parengti bibliotekininkų atestacijos nuostatus ir organizuoti atestaciją;
• bibliotekininkams organizuoti sistemingus kvalifikacijos tobulinimo kursus;
• suteikti mokyklos bibliotekininkui pedagogo statusą;
• bibliotekininkams už vadovėlių tvarkymą mokėti atlyginimo priedą;
• centralizuotai aprūpinti mokyklų bibliotekas kompiuterinėmis programomis bibliotekų darbui automatizuoti;
• leisti mokykloms įteisinti vadovėlių nuomą;
• organizuoti seminarus savivaldybių švietimo skyrių vedėjams, mokyklų vadovams bibliotekų darbo tobulinimo klausimais.

1. Patikrintos bibliotekos kaip informaciniai centrai yra įvairiose kūrimosi stadijose. Bibliotekos kaip informaciniai centrai įkurtos Šilutės 1-ojoje, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, Alytaus Jotvingių gimnazijose, Kretingos rajono Salantų, Panevėžio “Vyturio” vidurinėse mokyklose. Aktyvaus kūrimosi stadijoje yra Skuodo rajono Mosėdžio, Radviliškio Gražinos, Ukmergės “Šilo”, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo, Ignalinos rajono Česlovo Kudabos, Molėtų, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Visagino “Ateities”, Naujosios Akmenės Ramučių, Saulėtekio, Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos, Biržų “Atžalyno”, Biržų “Aušros”, Telšių “Ateities”, Tauragės Jovarų, Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Kauno “Aukuro”, Kauno rajono Noreikiškių, Molėtų, Šakių rajono Plokščių, Vilkaviškio ”Aušros” vidurinių mokyklų, Šakių “Žiburio”, Biržų “Saulės”, Pasvalio Petro Vileišio, Panevėžio Juozo Balčikonio, Mažeikių Merkelio Račkausko, Plungės “Saulės”, Utenos Adolfo Šapokos, Zarasų “Ąžuolo”, Jurbarko Antano Giedriaus – Giedraičio, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Kėdainių Juozo Paukštelio, Kauno “Rasos”, Šiaulių Juliaus Janonio, Mažeikių Merkelio Račkausko, Vilniaus Mykolo Biržiškos, Vilniaus Žemynos, Anykščių Jono Biliūno gimnazijų bibliotekos.

2. Dėl lėšų stygiaus mokyklų bibliotekoms trūksta kompiuterinės, garso, vaizdo ir dauginimo technikos, programinės, informacinės ir metodinės literatūros.

3. Mokyklų vadovai dar per mažai rūpinasi bibliotekininko kaip ugdytojo vaidmens formavimu, jo kvalifikacijos tobulinimu.

4. Pasitaiko aplaidumo tvarkant vadovėlių apskaitą bei juos saugant.

S i ū l y m a i

1. parengti bibliotekų-atvirų informacijos centrų koncepciją;

2. parengti naujus bibliotekų veiklą reglamentuojančius nuostatus;

3. į kvalifikacijos tobulinimo programų konkursus įtraukti bibliotekininkų tobulinimo programas;

4. parengti bibliotekininkų atestacijos nuostatus ir organizuoti atestaciją.

1. sistemingai vykdyti mokyklų bibliotekų veiklos priežiūrą ir teikti joms kvalifikuotą pagalbą;

2. skirti tikslinių lėšų mokyklų bibliotekų-informacinių centrų kūrimui;

3. kurti savivaldybėse mokyklų bibliotekininkų metodinius būrelius.

1. rengti ir įgyvendinti bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo programas.

1. įtraukti bibliotekininkus į mokyklos veiklos vertinimą, planavimą ir ugdymo programų rengimą;

2. sugriežtinti bibliotekų ir vadovėlių fondų apskaitą.

Pagal apskričių viršininkų administracijų švietimo inspekcijų pateiktą medžiagą pažymą rengė Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Mačiulienė.