LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
                         Į S A K Y M A S
                                
      DĖL MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO SAMPRATOS
                                
                2004 m. vasario 25 d. Nr. ISAK-256
                             Vilnius
  
  Remdamasis  Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 2004   m.
vasario 5 d. nutarimu Nr. 1.9.07-M1-10,
  t  v  i  r  t i n u Mokinių pažangos  ir  pasiekimų   vertinimo
sampratą (pridedama).
  
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                ALGIRDAS MONKEVIČIUS
                          ______________

                                 PATVIRTINTA
                                 Lietuvos Respublikos švietimo 
                                 ir mokslo ministro 2004 m. 
                                 vasario 25 d. įsakymu Nr. 
                                 ISAK-256
  
        MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO SAMPRATA
  
  Veikiant  globalizacijai ir kuriantis informacinei  visuomenei,
švietimas  visame pasaulyje išgyvena esmines permainas.  Keičiasi
ugdymo  tikslai,  mokymo ir mokymosi būdai,  mokymosi   rezultatų
vertinimas. Pagrindinės šios kaitos kryptys yra:
  - nuo programų, pagrįstų tik dalykine sistema, - integralaus, į
mokinio poreikius orientuoto ugdymo turinio link;
  - nuo dalykinių žinių perteikimo - mokinio kompetencijos,  kaip
žinių,  gebėjimų  ir  nuostatų  visumos,  sudarančios   galimybes
prasmingai veikti ir mokytis visą gyvenimą, ugdymo link;
  -  nuo  mokymosi tik iš tam tikro dalyko vadovėlių -   aktyvaus
mokymosi, pasitelkiant reikiamą informaciją iš įvairių  šaltinių,
link;
  -  nuo  mokymosi  tam,  kad  būtum  įvertintas  -    vertinimo,
padedančio sėkmingai mokytis, link. 
  Mūsų  šalies mokyklose taikoma vertinimo sistema yra   pernelyg
orientuota  į  galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei   jų
fiksavimą  pažymiu.  Ji nedera su keliamais ugdymo  tikslais   ir
numatomais   rezultatais,  šiuolaikiniais  mokymo  ir    mokymosi
metodais.
  Prielaidas  mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui  tobulinti
sukuria   idiografinio   (individualios   pažangos)     vertinimo
įgyvendinimas pradiniame ugdyme, mokytojų bandymai taikyti naujus
vertinimo  informacijos kaupimo ir fiksavimo būdus  pagrindiniame
ir viduriniame ugdyme, patvirtinti išsilavinimo standartai, nauja
egzaminų sistema. 
  
                     I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  
  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata  (Samprata)
skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitos
strategiją  pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio  ir
vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams.
  2.  Samprata  remiamasi  rengiant  ir  atnaujinant    vertinimo
dokumentus, metodinius leidinius mokytojams, mokytojų rengimo  ir
kvalifikacijos  tobulinimo  programas,  informuojant  tėvus    ir
visuomenę.
  3.  Sampratoje  aptariama  vertinimo  tikslai  ir   uždaviniai,
bendrieji  vertinimo  principai ir nuostatos, vertinimas   ugdymo
procese ir baigus programą, vertinimo dalyvių vaidmuo. 
  4.  Naują vertinimo, kaip mokytis padedančio proceso,  sampratą
grindžia  mūsų  šalies bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo   turinį
reglamentuojantys    dokumentai:   Bendrosios   programos      ir
išsilavinimo  standartai  (2002, 2003), Bendrieji ugdymo   planai
(2003),  Pradinio  ugdymo  samprata  (2003),  Brandos    egzaminų
programos (2003). 
  5. Sampratoje vartojamos šios sąvokos:
  Vertinimas  -  nuolatinis informacijos apie  mokinio   mokymosi
pažangą  ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir   apibendrinimo
procesas.
  Įvertinimas   -   vertinimo  proceso  rezultatas,     konkretus
sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
  Įsivertinimas  - paties mokinio daromi sprendimai apie   daromą
pažangą bei pasiekimus.
  Vertinimo  informacija - įvairiais būdais iš įvairių   šaltinių
surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus
ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
  Individualios  pažangos (idiografinis) vertinimas -   vertinimo
principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus  su
ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
  Vertinimo  validumas - vertinami numatyti mokymosi   pasiekimai
(turinio validumas); 
  vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus. 
  Vertinimo patikimumas - vertinimo tikrumas (neprieštaringumas),
vertinimo  rezultatų  pastovumas:  kai tas  pats  mokinys   tomis
pačiomis  sąlygomis  gauna  tokį  pat  įvertinimą;  kai    galima
patikimai  palyginti  mokinių pasiekimus  tarpusavyje   (norminis
vertinimas)  arba mokinių pasiekimus su nustatytais   kriterijais
(kriterinis vertinimas). 
  Mokymosi  patirtis  -  mokinio gebėjimas  kelti  sau   mokymosi
tikslus  ir jų siekti, planuoti ir prasmingai išnaudoti  mokymosi
laiką,   naudotis  įvairiais  informacijos  šaltiniais,    dirbti
grupėmis ir laikytis sutartų taisyklių.
  Pagal  vertinimo  tikslus taikomi šie  pagrindiniai   vertinimo
tipai:
  Diagnostinis  vertinimas  -  vertinimas,  kuriuo    naudojamasi
siekiant  išsiaiškinti  mokinio pasiekimus ir  padarytą   pažangą
baigus  temą  ar kurso dalį, kad būtų galima  numatyti   tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. 
  Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso
metu,  kuris  padeda numatyti mokymosi perspektyvą,   pastiprinti
daromą  pažangą,  skatina  mokinius  mokytis  analizuoti   esamus
pasiekimus  ar  mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams   ir
mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. 
  Apibendrinamasis  vertinimas  - vertinimas, naudojamas   baigus
programą,  kursą,  modulį.  Jo rezultatai  formaliai   patvirtina
mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. 
  Norminis  vertinimas  -  vertinimas,  kuris  sudaro   galimybes
palyginti mokinių pasiekimus.
  Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri
kriterijai  (pvz.,  standartai),  su  kuriais  lyginami   mokinio
pasiekimai.
  
               II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  
  6.  Vertinimo tikslas - padėti mokiniui mokytis ir bręsti  kaip
asmenybei;  pateikti informaciją apie mokinio mokymosi   patirtį,
pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo  sėkmę,
priimti pagrįstus sprendimus. 
  7. Vertinimo uždaviniai:
  7.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir
silpnąsias  puses,  įsivertinti  savo pasiekimų  lygmenį,   kelti
mokymosi tikslus.
  7.2.  Padėti  mokytojui įžvelgti mokinio  mokymosi   galimybes,
nustatyti    problemas    ir   spragas,   diferencijuoti       ir
individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
  7.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją  apie
vaiko  mokymąsi,  stiprinti  ryšius tarp vaiko,  tėvų   (globėjų,
rūpintojų) ir mokyklos.
  7.4.  Nustatyti  mokyklai savo darbo kokybę,  planuoti   ugdymo
turinį  ir  procesą,  suteikti  mokinių  poreikius   atliepiančią
pagalbą. 
  
              III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
  
  8.  Vertinimas  grindžiamas  šiuolaikine  mokymosi    samprata,
amžiaus   tarpsnių  psichologiniais  ypatumais,    individualiais
mokinio poreikiais, atitinka ugdymo(-si) tikslus. 
  9.  Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo   procese:
mokinių  žinios  ir supratimas, bendrieji ir  dalyko   gebėjimai,
vertybinės nuostatos ir elgesys.
  10.  Vertinimas, skirtas padėti mokytis - mokinys laiku   gauna
grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus  ir
pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti. 
  11.   Vertinama  individuali  mokinio  pažanga    (idiografinis
vertinimas)   -  mokinio  dabartiniai  pasiekimai  lyginami    su
ankstesniaisiais.    Vengiama   lyginti   mokinių      pasiekimus
tarpusavyje.
  12.  Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus - vertinama tai,  ką
mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.
  13. Vertinimas atviras ir skaidrus - su mokiniais tariamasi dėl
vertinimo  kriterijų  ir  procedūrų, vengiama  pernelyg   didelio
vertinimo formalizavimo.
  14.  Vertinimas  objektyvus  ir  veiksmingas  -  siekiama   kuo
didesnio vertinimo validumo ir patikimumo; remiamasi išsilavinimo
standartais, naudojami įvairūs vertinimo informacijos  šaltiniai,
taikomos  modernios vertinimo metodikos. Vertinimas   pritaikomas
pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą.
  15.   Vertinimas   informatyvus   ir   ekonomiškas:     taikomi
šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo  būdai
(aplankas, aprašai, recenzijos, kompiuterinės priemonės). Pažymys
naudojamas    mokinių   pasiekimų   formaliajam      įvertinimui,
sertifikavimui,   apskaitai  pagrindinio  ir  vidurinio    ugdymo
pakopoje.
  
        IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ
  
  16. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų
pagrindinių  dalių,  kurios esmingai skiriasi pagal paskirtį   ir
tikslus:
  16.1. vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis);
  16.2. vertinimo baigus kurso, modulio, pagrindinio ar vidurinio
ugdymo programą.
  17. Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys
vertinimo tipai: 
  17.1. formuojamasis vertinimas;
  17.2. diagnostinis vertinimas.
  18.  Formuojamasis  vertinimas  padeda mokytojui  ir   mokiniui
numatyti  ugdymo(-si)  kryptį bei veiksmus,  patvirtinti   daromą
pažangą.  Šio  proceso  metu mokytojas stebi  mokinių   mokymąsi,
komentuoja,  aptaria,  skatina  pačius  mokinius  vertinti   savo
mokymosi eigą. 
  18.1. Dažniausiai formuojamasis vertinimas neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.  Jo paskirtis nustatyti, ar jau pasiekti  mokymosi
tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius,  išsakyti
konstruktyvias pastabas. 
  18.2.  Formuojamasis vertinimas mokytojui ir mokiniui  suteikia
grįžtamąją  informaciją apie mokymosi pažangą, t.y. parodo,  kaip
mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti
daugiau, ar liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų. Ši
informacija  mokiniui pateikiama laiku ir tinkamai. Mokytojui  ji
padeda parinkti mokymo strategijas.
  18.3.  Formuojamasis  vertinimas sukuria prielaidas   mokiniams
pasitikėti  mokytoju,  geranoriškai  bendradarbiauti    įveikiant
mokymosi   sunkumus.  Mokytojas  aiškina,  pataria,    pozityviai
komentuoja mokinio veiklą.
  18.4.  Formuojamasis  vertinimas  nesiejamas  su  pažymiu,   jo
tikslas  yra  ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio   veikla
vertinama  žodžiu ar raštu tada, kai norima padėti,   padrąsinti,
nukreipti  tam  tikrai veiklai. Šio vertinimo rezultatai   viešai
neskelbiami.
  19.  Diagnostinis vertinimas skirtas išsiaiškinti, ar  pasiekti
mokymosi  uždaviniai,  kam  ir kokia pagalba  reikalinga,   kokie
tolesni  mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas  dažniausiai
taikomas  prieš pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso  dalį
ar kt.). 
  19.1.  Diagnostinis vertinimas remiasi mokinių stebėjimu,  namų
darbų  ir kontrolinių užduočių rezultatais. Jis padeda  nustatyti
mokymosi  stipriąsias  puses bei spragas ir yra  prasmingas   tik
tada,  kai  atliekamas sistemingai, mokiniai ir jų  tėvai   gauna
kokybišką grįžtamąją informaciją.
  19.2. Diagnostinis vertinimas taikomas aptinkant  individualius
mokinio   mokymosi  poreikius,  pritaikant  programą,    metodus.
Diagnostinio  vertinimo  informacija  naudojama  apdairiai,   kad
netaptų mokinių atrankos pagrindu.
  19.3.  Mokytojas,  atsižvelgęs  į  vertinimo  tikslą,   parenka
tinkamus  diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį,  laiką,
vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą.
  20. Vertinimo ciklą ugdymo procese sudaro:
  20.1.  Planavimas.  Vertinimas  planuojamas  kartu  su   ugdymo
procesu. Prieš pradedant mokytis mokytojui ir mokiniams turi būti
aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus vertinama: 
  20.1.1.  planuodamas vertinimą mokytojas atsižvelgia į  mokinių
pasiekimus   ir   išgales,   remiasi   išsilavinimo     standartų
reikalavimais, iškeltais tikslais; 
  20.1.2. mokytojas, planuodamas vertinimą, tariasi su mokiniais,
kitais  mokytojais,  prireikus  pasitelkia psichologą  ar   kitus
specialistus, mokinių tėvus. 
  20.2. Vertinimas mokant. Atliekant formuojamąjį ir  diagnostinį
vertinimą,  išskiriami  keturi  pagrindiniai tarp  savęs   susiję
mokytojo veiklos aspektai:
  20.2.1. mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir
vertinimo   kriterijus.   Vertinama  tai,  kas   yra     numatyta
uždaviniuose;
  20.2.2.  mokytojas  pozityviai skatina mokymosi  motyvaciją   -
kelia  mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti   daugiau
nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas, vengdamas gąsdinti
pažymiais;
  20.2.3. mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo  ir
mokymosi   uždavinius,   remiasi  mokinio  ar  mokinių     grupės
pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais; 
  20.2.4.   mokytojas  parenka  veiksmingas  užduotis,    naudoja
įvairius mokymo(-si) metodus ir strategijas, kad mokinys  patirtų
sėkmę.                                 
  20.3. Vertinant sukauptos informacijos analizė,  apibendrinimas
ir   fiksavimas.  Apibendrinta  informacija  apie    individualią
mokinio,  mokinių  grupės  ar  klasės  pažangą  bei    pasiekimus
fiksuojama  pagal mokyklos nustatytą tvarką ir pasirinkus   tokią
fiksavimo formą, kad: 
  20.3.1.  įvertinimai  mokiniui  būtų  aiškūs  ir    suprantami,
atskleistų teigiamą mokymosi patirtį, skatintų tobulėti; 
  20.3.2.   mokytojui   padėtų  stebėti  ugdymo     veiksmingumą,
atsižvelgiant į ugdymo tikslus ir išsilavinimo standartus;
  20.3.3.  mokytojui  padėtų  sukaupti duomenis  apie   mokymąsi,
kuriuos  būtų  galima aptarti su pačiais mokiniais ir jų   tėvais
(globėjais, rūpintojais);
  20.3.4.  mokyklos  administracijai,  mokyklos tarybai  ir   kt.
rodytų mokinių padarytą pažangą ir pasiekimus. 
  Mokinių,   kurių  ugdymas  organizuojamas     individualizuotos
programos pagrindu, mokymosi patirtis, rezultatai fiksuojami  tuo
pačiu principu.
  20.4. Informavimas. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu  ar
raštu   mokiniams,   tėvams,   kitiems   mokytojams,     mokyklos
administracijai. 
  Tėvai  (globėjai, rūpintojai) informuojami apie vaiko  mokymąsi
pagal  reikalą,  bet  ne rečiau kaip du kartus per  metus   pagal
mokykloje nustatytą tvarką.
  Specialiųjų  ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių pažanga   ir
pasiekimai aptariami dalyvaujant specialistams. 
  20.5.  Ugdymo  proceso vertinimas ir  koregavimas.   Remdamiesi
vertinimo  informacija,  mokytojai  ir mokyklos  vadovai   priima
sprendimus  dėl  ugdymo  turinio, mokymo metodų  ir   strategijų,
mokymosi  užduočių,  šaltinių  tinkamumo;  išteklių   panaudojimo
veiksmingumo; ugdymo tikslų realumo. 
  21.  Vertinant visi šie komponentai praverčia ir yra   vienodai
reikšmingi. 
  Išsilavinimo  standartai  yra pagrindinis  orientyras   visuose
vertinimo  komponentuose  -  planuojant, mokant,  fiksuojant   ir
aptariant    vertinimo   informaciją,   koreguojant       ugdymą.
Individualizuojant  ugdymo turinį specialiųjų ugdymosi   poreikių
turintiems mokiniams išsilavinimo standartai pritaikomi pagal  jų
išgales. Atitinkamai individualizuojamas ir vertinimas.
  22. Vertinimas baigus programą:
  22.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti baigus atskiro  dalyko,
dalyko  modulio  programą taikomas  apibendrinamasis   vertinimas
(pasiekimų   patikrinimai,  įskaitos,  egzaminai).    Pagrindinis
ugdymas  baigiamas pasiekimų patikrinimu, o vidurinis -   brandos
egzaminais. 
  22.2. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo
tikslą pasirenkamas kriterinio arba norminio tipo vertinimas.  Jo
rezultatai fiksuojami pažymiu ar kita forma.
  22.3.   Apibendrinamasis  vertinimas  turi  būti  validus    ir
patikimas.  Vertinimo  dalyviai  iš anksto susitaria  ir   priima
sprendimus dėl vertinimo rangavimo, kriterijų ir tvarkos. 
  22.4. Apibendrinamojo vertinimo informacija naudojasi  mokinys,
rinkdamasis  tolesnį mokymąsi; mokytojas, konsultuojantis  mokinį
dėl  jo pasirinkimo ar vertindamas savo pedagoginę veiklą;   kiti
suinteresuoti  asmenys  bei  institucijos,  vertinančios   ugdymo
kokybę.
  22.5.  Priimant  į  aukštąsias, profesines ar  kitas   mokyklas
remiamasi apibendrinamojo vertinimo informacija. 
  
               V. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO
  
  23.  Vertinimas  planuojamas  ir  reglamentuojamas   valstybės,
savivaldybės, mokyklos ir mokytojo lygmenimis.
  23.1.  Mokiniai  kartu su mokytoju aptaria numatomus   mokymosi
pasiekimus,   užduotis  bei  vertinimo  kriterijus,     nagrinėja
vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti  ir
įsivertinti  savo  pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į   savo
mokymosi  sėkmę,  planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau   ateities
tikslus.
  23.2.  Mokinių  tėvai  (globėjai,  rūpintojai)  įtraukiami    į
mokyklos  bendruomenės veiklą. Mokyklos tarybos nustatyta  tvarka
jie  gauna  aiškią,  laiku  pateikiamą  informaciją  apie   vaiko
mokymąsi,  pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir   reikiamą
pagalbą.  Jiems teikiama informacija apie vertinimo   kriterijus,
procedūras  ir  tvarką,  išsilavinimo  standartų  bei    egzaminų
programų paskirtį. 
  23.3. Mokytojai:
  23.3.1.  pagal  pasirinktą  būdą planuoja ir  atlieka   mokinių
pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;
  23.3.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;
  23.3.3.   mokykloje   nustatyta  tvarka  fiksuoja     vertinimo
informaciją;
  23.3.4.  informuoja  mokinius,  jų  tėvus,  kitus    mokytojus,
mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;
  23.3.5.   remdamiesi  vertinimo  informacija,  analizuoja    ir
koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;
  23.3.6.  rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi  sunkumų,
būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;
  23.3.7.  derina  tarp  savęs  mokinių  pažangos  ir   pasiekimų
vertinimo metodikas.
  23.4. Mokykla:
  23.4.1. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų  vertinimo
informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;
  23.4.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš  klasės
į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių  klasių,
atskirų  dalykų.  Koordinuoja  kontrolinių užduočių  apimtis   ir
dažnumą;
  23.4.3. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus  su
tėvais  (du  - tris kartus per metus), teikia  pagalbą   mokymosi
problemų turintiems mokiniams;
  23.4.4.  vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę,   remdamasi
mokinių pasiekimais ir atsižvelgdama į vaikų ir jų tėvų (globėjų,
rūpintojų) socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką.
  23.5.  Mokyklos  steigėjo administracijos  švietimo   padalinys
analizuoja   vertinimo  informaciją  mokyklose  ir  ja    remiasi
priimdamas  sprendimus; vertindamas mokyklos darbo   veiksmingumą
atsižvelgia  į sociokultūrinį kontekstą; užtikrina, kad  išorinio
mokinių  pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla   ir
mokytojais; sudaro galimybes mokytojams tobulinti kvalifikaciją. 
  23.6.  Švietimo  ir  mokslo  ministerija  tvirtina   formaliojo
švietimo  bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų   vertinimą
reglamentuojančius dokumentus. 
  Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant  pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. 
  Užtikrina  operatyvią ir kokybišką išorinio mokinių   pasiekimų
vertinimo  rezultatų  analizę,  jos  pristatymą  pedagoginei   ir
plačiajai visuomenei, tinkamą šios informacijos panaudojimą. 
  
                    VI. BAIGIAMOSIOS PASTABOS
  
  24.   Mokinių   pažangos  ir  pasiekimų  vertinimo     samprata
įgyvendinama  laipsniškai,  vykdant priemonių plano   Valstybinės
švietimo   strategijos  2003-2012  m.  nuostatoms     įgyvendinti
priemones:
  24.1.  parengti  ir įgyvendinti pagrindinio  ugdymo   pasiekimų
vertinimo ir brandos egzaminų raidos programą;
  24.2.  parengti  ir vykdyti šiuolaikinio mokymo,  mokymosi   ir
vertinimo metodikų plėtojimo ir diegimo ugdymo procese programą.
  25.  Remiantis Samprata bus rengiami nauji ir koreguojami   jau
patvirtinti dokumentai, reglamentuojantys ugdymo kokybės, mokinių
pasiekimų   vertinimą,   jų  įteisinimą,  vertinimo     rezultatų
panaudojimą. 
  26.   Organizuojami   kvalifikacijos   tobulinimo     renginiai
mokytojams: projektai, seminarai, konferencijos.
  27.  Rengiami ir išleidžiami metodiniai leidiniai   mokytojams,
internete  skelbiama ir analizuojama mokytojų ir mokyklų   geroji
patirtis.
  28.   Informuojami  tėvai  ir  visuomenė  (leidiniai    tėvams,
straipsniai, konferencijos ir kt.).
  29.  Šiuolaikinė  vertinimo  samprata įtraukiama  į   mokytojus
rengiančių aukštųjų mokyklų programas.
                          ______________
  


©1996-2004 Teisinės informacijos centras