LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMAS
2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586
Vilnius
Aukštojo mokslo uždavinys - ugdyti išsilavinusią, mokslui ir
naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę
ir visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei
kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą.
Kaip esminė šalies ateities dvasinio ir materialiojo klestėjimo
sąlyga, aukštasis mokslas studijomis, moksliniais tyrimais ar
menine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą.
I skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato:
1) studijų, kurias baigusiam asmeniui Lietuvos Respublikoje
pripažįstamas aukštasis išsilavinimas, sistemą;
2) profesinių kvalifikacijų, kvalifikacinių ir mokslo laipsnių
įgijimo aukštosiose mokyklose principus;
3) aukštųjų mokyklų autonomijos mastą ir jų veiklos valstybinio
reguliavimo ribas;
4) aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei studentų
teises ir pareigas;
5) aukštųjų mokyklų Lietuvos Respublikoje steigimo,
reorganizavimo ir likvidavimo teisinius pagrindus;
6) pagrindinius aukštosioms mokykloms ir studijų programoms
keliamus reikalavimus;
7) studijų programų vertinimo ir registravimo principus;
8) aukštųjų mokyklų finansavimo principus.
2. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą
reglamentuojantiems įstatymams.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aukštasis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas baigus
pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje
mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje
mokykloje.
2. Aukštoji mokykla - studijų ir mokslo įstaiga, rengianti
specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta
tvarka.
3. Bakalauras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui,
išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos
studijų programą, taip pat asmuo, turintis bakalauro
kvalifikacinį laipsnį.
4. Diplomas - asmens įgytą profesinę kvalifikaciją arba
profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį, taip pat mokslo
laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines
studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, meno
aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją.
5. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75) ir
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Doktorantūra - mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos
universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę
magistrantūros ar vientisąsias studijas, moksliniai tyrimai ir
disertacijos rengimas.
6. Kvalifikacija - profesinė kvalifikacija arba profesinė
kvalifikacija ir kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, magistro),
suteikiamas baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas.
7. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Kvalifikacinis laipsnis - laipsnis (bakalauro, magistro, meno
licenciato), suteikiamas asmeniui, išėjusiam atitinkamą
nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos (išskyrus
doktorantūrą) programą.
8. Magistrantūra - asmens profesinei ir mokslinei
kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios
universitetinės studijos.
9. Magistras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui,
išėjusiam magistrantūros studijų programą, taip pat asmuo,
turintis magistro kvalifikacinį laipsnį.
10. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75) ir
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Meno aspirantūra - trečiosios pakopos universitetinės studijos,
skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir
menininkams specializuotis, meno projekto rengimas ir gynimas.
11. Mokslininkas - asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis
mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
12. Mokslo laipsnis - asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis
laipsnis, suteikiamas apgynus disertaciją.
13. Neuniversitetinės studijos - vienos pakopos, į praktinę
veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje,
sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir
(ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinę
kvalifikaciją.
14. Nenuosekliosios studijos - studijos, kai studijuojami
atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei
kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar
bendrajam išsilavinimui plėsti.
15. Nuosekliosios studijos - studijos, kurias baigus įgyjamas
aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip
pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos.
16. Pagrindinės studijos - pirmosios pakopos nuosekliosios
universitetinės bei neuniversitetinės studijos.
17. Pripažintas menininkas - menininkas, atitinkantis meno
studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus
kvalifikacinius reikalavimus.
18. Profesinė kvalifikacija - profesinis pasirengimas, įgyjamas
baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar
vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar
meno aspirantūrą.
19. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Rezidentūra - trečiosios pakopos universitetinės studijos,
skirtos rengti praktinei veiklai specialistus, įgijusius
Vyriausybės nustatytų studijų krypčių kvalifikacijas. Kiekvienos
studijų krypties rezidentūros pavadinime turi būti tos studijų
krypties pavadinimas.
20. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Specialiosios profesinės studijos - antrosios pakopos
nuosekliosios universitetinės studijos, į kurias priimami
asmenys, baigę universitetines pagrindines studijas, ir kurios
skirtos tam tikros studijų krypties profesinei kvalifikacijai
įgyti.
21. Studentas - asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje
pagal nuosekliųjų studijų programą.
22. Studijos - ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio
asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų
programą.
23. Studijų kreditas (toliau - kreditas) - studijų masto
matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento
darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.)
valandų, t.y. vienai jo darbo savaitei.
24. Studijų programa - tam tikros krypties studijų turinio,
metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir
profesinio personalo bei materialių galimybių visuma, taip pat
šios visumos aprašymas.
25. Universitetinės studijos - nuosekliosios studijos,
sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir
moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir
kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją).
26. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Vientisosios studijos - magistro ir (arba) profesinei
kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai tęstinumu susiejamos
pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Medicinos
ir odontologijos studijų krypčių vientisosios studijos apima ir
būtiną minimalų praktinį pasirengimą (internatūrą).
27. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Meno licenciatas - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas
asmeniui, išėjusiam meno aspirantūros studijų programą, taip pat
asmuo, turintis meno licenciato kvalifikacinį laipsnį.
28. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Kiti studijas vykdantys subjektai - Lietuvos ir užsienio
juridiniai asmenys, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka yra
išduotas leidimas vykdyti studijas pagal kitų valstybių aukštųjų
mokyklų studijų programas.
29. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Su studijomis susijusi veikla - priėmimo studijuoti skelbimas,
sutarčių dėl studijų sudarymas, studijų ar konsultacijų vykdymas,
taip pat valstybės pripažįstamų išsilavinimo, profesinės
kvalifikacijos ar kvalifikacinių laipsnių pažymėjimų (atestatų),
diplomų išdavimas.
3 straipsnis. Teisė įgyti aukštąjį išsilavinimą
1. Asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal
sugebėjimus ir žinias turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka
siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštosiose
mokyklose.
2. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų
tvarką nustato Vyriausybė.
3. Užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis
išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių
nustatyta tvarka.
4 straipsnis. Studijų sistema. Kvalifikaciją ir mokslo laipsnį
patvirtinantys dokumentai
1. Studijų sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir
neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų
programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, taip
pat nenuosekliosios studijos.
2. Asmeniui, išėjusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos
programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos
formos diplomą.
3. Asmeniui, studijavusiam aukštojoje mokykloje pavienius
dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors
nuosekliųjų studijų pakopos visos programos, aukštosios mokyklos
nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.
4. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas aukštosios
mokyklos nuosekliąsias studijas, nurodoma studijų programoje.
Švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Ministerija),
atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų
rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų
direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, parengia sąrašą
kvalifikacijų, suteikiamų baigusiems nuosekliąsias studijas pagal
patvirtintas studijų kryptis. Šį sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Kvalifikacijos ir mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių
dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo
tvarką nustato Vyriausybė.
5 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai
1. Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų - universitetai ir
kolegijos.
2. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.
3. Aukštoji mokykla organizuoja studijas, teikia
kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas,
vykdo mokslinius tyrimus ir (ar) taiko mokslinių tyrimų
rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei
kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.
4. Aukštosios mokyklos veikla grindžiama mokslo (meno) ir
studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato
įstatymai ir aukštosios mokyklos statutas.
5. Aukštoji mokykla turi turėti studijų krypties reglamento
nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą,
auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo ar meno kūrybinės
veiklos bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų
atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti. Šios priemonės turi
atitikti aukštosios mokyklos teikiamas kvalifikacijas.
6. Aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus
padalinius - fakultetus, institutus, katedras, laboratorijas,
gamybinius ir kitus padalinius.
7. Valstybinė aukštoji mokykla, vykdydama savo funkcijas, turi:
1) visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams pagal jų
sugebėjimus ir žinias sudaryti vienodas galimybes įgyti aukštąjį
išsilavinimą;
2) rengti specialistus atsižvelgdama į valstybės ir darbo
rinkos poreikius;
3) periodiškai analizuoti pagrindinių savo sričių veiklą ir ją
tobulinti;
4) informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas
apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų
naudojimą;
5) teikti studentams konsultacijas dėl įsidarbinimo.
8. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Valstybinė aukštoji mokykla yra ne pelno siekianti valstybės
įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei šio
įstatymo nustatytą specialų statusą.
6 straipsnis. Universitetas
1. Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja
universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro
studijuojantieji pagal universitetines studijų programas,
atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei
doktorantūros studijos ir (ar) plėtojama aukšto lygio
profesionali meno veikla bei yra meno aspirantūra. Šias funkcijas
vykdančiai aukštajai mokyklai gali būti pripažįstamas
universiteto statusas net ir tuo atveju, kai jos pavadinime nėra
žodžio "universitetas".
2. Pagrindiniai universiteto tikslai:
1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais
grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį
atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo
laipsnį;
2) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos
kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui;
3) rengti mokslininkus ir (ar) menininkus, stiprinti mokslo ir
studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei
demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią
efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio
technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
5) moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla
skatinti regionų bei visos šalies plėtrą;
6) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės
kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai
būtinus mokslinius tyrimus.
3. Universitete rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio
ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti
intelektinį ir kūrybinį darbą.
4. Universitetai gali mokyti studentus ir pagal
neuniversitetinių studijų programas.
5. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti
mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.
7 straipsnis. Kolegija
1. Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja
neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro
studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas,
plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji
mokslinė veikla arba profesionalus menas. Kolegijos pavadinime
negali būti žodžių "universitetas" ir "akademija".
2. Pagrindiniai kolegijos tikslai:
1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir
profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei
mokslo ir naujausių technologijų lygį;
2) plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei
tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
3) sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio
subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą
ir perkvalifikavimą;
4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią
dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.
3. Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys
savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse.
Profesines kvalifikacijas kolegija gali teikti tik gavusi
Ministerijos leidimą.
4. Į kolegijų studijų programas gali būti įtraukiamos su
universitetais suderintos studijų programos (moduliai),
atitinkančios universitetines pagrindines studijas. Vyriausybės
nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti
tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo
atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti
mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.
5. Asmenys, įgiję kolegijoje neuniversitetinį aukštąjį
išsilavinimą, turi teisę Ministerijos nustatyta tvarka mokytis
universitetuose.
6. Kolegijos turi turėti akademinį ir profesinį personalą savo
tikslams įgyvendinti. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne
mažiau kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje
patirtį. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį
turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai.
7. Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais dėl bendrų
studijų ir tyrimų programų, pasikeitimo dėstytojais ir kt.
8 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas
1. Aukštosios mokyklos statutas (toliau - statutas) yra
aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas.
2. Aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta:
1) aukštosios mokyklos pavadinimas, steigėjas, buveinės
adresas;
2) tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys;
3) struktūra ir jos keitimo tvarka;
4) savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos organizavimo
tvarka, teisės, pareigos ir funkcijos;
5) padalinių paskirtis ir jų kompetencija;
6) aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar
skyrimo tvarka, jų pareigos ir funkcijos;
7) dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisės, pareigos ir
atsakomybė;
8) studentų teisės ir jų įgyvendinimo priemonės;
9) studentų pareigos, drausminių nuobaudų skyrimo studentams
tvarka;
10) ginčų tarp administracijos ir kitų darbuotojų bei studentų
nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų
įgyvendinimo tvarka;
11) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
12) statuto priėmimo ir keitimo tvarka.
3. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios
mokyklos veiklos klausimai.
4. Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus ar
papildymus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo
pakeitimus ar papildymus - Vyriausybė.
5. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos
steigėjo nustatyta tvarka, o keičiamas - statute nustatyta
tvarka. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutą registruoja
Ministerija.
9 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija
1. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos turi autonomiją,
apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo
veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir
apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio įstatymo bei
aukštųjų mokyklų statutų.
2. Aukštosios mokyklos turi šias teises:
1) nustatyti studijų tvarką;
2) sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias
programas;
3) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;
4) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų
dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų
tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo
sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams;
5) statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas;
6) priimti ir šalinti studentus;
7) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis,
įstaigomis ir organizacijomis formas;
8) valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti įstatymų
nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Universitetai, be šio straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių,
taip pat turi teisę:
1) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionaliosios
meninės veiklos formas ir kryptis;
2) tvirtinti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų
programas;
3) teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius
vardus.
4. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai
turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir
ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų
teisės aktų bei aukštosios mokyklos statuto.
10 straipsnis. Dėstomoji kalba
Aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.
Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai:
1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;
2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda
užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio
organizacijų specialistai;
3) to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
11 straipsnis. Aukštosios mokyklos turtas
1. Aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi
pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai
finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus
darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas
teisėtai įgytas turtas.
2. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir
savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo
teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės
turtą bei juo disponuojant, nustato šis ir kiti įstatymai. Turtą,
kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas
kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, valstybinė aukštoji
mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal
Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų
asmenų teisių ir teisėtų interesų, aukštosios mokyklos statute
nustatyta tvarka.
3. Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir
savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų
nustatyta tvarka.
4. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Universitetai naudojasi savo teritorijos ir pastatų
neliečiamumo teise. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams
suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka.
Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų
priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato
sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas
ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.
5. Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar
vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus
neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto
asmens leidimo.
12 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir studijų programų registrai
Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės
registrą bei Studijų ir mokymo programų registrą steigia
Vyriausybė. Šiuos registrus tvarko Ministerija.
II skirsnis
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STEIGIMAS, PABAIGA IR PERTVARKYMAS
(II skirsnio pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos 2001 m.
gruodžio 21 d. įstatymu Nr. IX-684 (nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
13 straipsnis. Aukštųjų mokyklų steigimo sąlygos
1. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė
bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos
planuojamų studijų programų, mokslinių tyrimų ir (ar) meninės
veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų kvalifikacijų
reikalavimams tenkinti.
2. Priimant sprendimą steigti aukštąją mokyklą, būtina turėti
Vyriausybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad
steigiamosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos
apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus.
3. Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto
padalinio, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių
aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu.
4. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio šalies aukštosios
mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus
Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis
materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti,
ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas.
Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei
išvadą dėl leidimo steigti aukštąją mokyklą išdavimo arba
informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo
priežastis.
5. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės
leidimo yra neteisėta. Ši veikla įstatymų nustatyta tvarka
nutraukiama, o asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.
14 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas
1. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.
2. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu.
Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir
universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas
universiteto tarybai pritarus.
3. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina
Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių
konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių
konferencijos (konferencijų), Lietuvos studentų atstovybių
sąjungos (sąjungų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos
steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto
reikalavimus ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo
ir mokslo ministras (toliau - ministras) tvirtina steigiamąją
tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina
laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias
reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip
pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios
mokyklos veiklai.
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Studijų pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų
studijų programas vykdymas
1. Lietuvoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų šalių
aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose šalyse yra
nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią yra
įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų
programos.
2. Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios
Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų
studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia
veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą šioms
paslaugoms teikti.
3. Kiti juridiniai asmenys, turintys užsienio aukštosios
mokyklos įgaliojimą vykdyti studijas Lietuvoje ir tos užsienio
šalies aukštojo mokslo sritį reglamentuojančios valstybės
institucijos tarpininkavimo raštą, taip pat gali vykdyti studijas
pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti
kita su studijomis susijusia veikla, jeigu Vyriausybės nustatyta
tvarka gavo leidimą šioms paslaugoms teikti.
4. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūri, kaip
vykdomos leidimo sąlygos. Vyriausybė gali nustatyti sąlygas,
kurioms esant leidimas gali būti Ministerijos teikimu
panaikintas.
16 straipsnis. Aukštosios mokyklos veiklos pradžia
1. Aukštoji mokykla turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir
studijų programų įregistravimo Švietimo įstaigų bei mokslo ir
studijų institucijų valstybės registre bei Studijų ir mokymo
programų registre dienos. Nauja aukštoji mokykla registruojama
Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės
registre po to, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
sudaryta komisija patvirtina, kad sąlygos, kurios buvo nurodytos
priimant nutarimą steigti aukštąją mokyklą ar išduoti licenciją,
yra įvykdytos.
2. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo aukštosios mokyklos veiklos
pradžios Studijų kokybės vertinimo centras vertina aukštosios
mokyklos veiklą.
3. Jei veikla įvertinama teigiamai, ministras išduoda leidimą
valstybinei aukštajai mokyklai priimti statutą ir sudaryti
aukštosios mokyklos savivaldos institucijas šio įstatymo
nustatyta tvarka. Išrinkus senatą (akademinę tarybą) bei
universiteto rektorių (kolegijos direktorių), steigiamosios
tarybos ir universiteto laikinojo rektoriaus (kolegijos
direktoriaus) įgaliojimai nutrūksta.
4. Jei aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai,
ministras gali nustatyti aukštajai mokyklai ne didesnį kaip 2
metų laikotarpį trūkumams pašalinti. Jeigu pasibaigus nustatytam
terminui valstybinė aukštoji mokykla vėl įvertinama neigiamai,
ministras inicijuoja valstybinės aukštosios mokyklos
reorganizavimą arba likvidavimą. Jei pakartotinai neigiamai
įvertinama nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, Vyriausybė
sprendžia šiai mokyklai išduotos licencijos panaikinimo klausimą.
17 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Aukštųjų mokyklų reorganizavimas bei pabaiga
1. Aukštosios mokyklos reorganizuojamos ir likviduojamos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima
Seimas Vyriausybės teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų
reorganizavimo priima Vyriausybė.
3. Kai priimtas sprendimas reorganizuoti valstybinę aukštąją
mokyklą, ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos
laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis
administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius
turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato
(akademinės tarybos) rinkimus.
4. Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą,
laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia.
5. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Jeigu Studijų kokybės vertinimo centras pakartotinai neigiamai
įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos
kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali
siūlyti Vyriausybei:
1) panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją;
2) likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją;
3) siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį
universitetą.
6. Kai yra priimtas nutarimas likviduoti valstybinę aukštąją
mokyklą, ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal patvirtintą
likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą.
Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio
darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose
mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto
naudojimo.
7. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos
valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir
universiteto taryba (kolegijos taryba), taip pat rektorius
(direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka
likvidatorius.
8. Nuo nevalstybinės aukštosios mokyklos licencijos panaikinimo
dienos ta aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti
aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų.
9. Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo
iš Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės
registro dienos.
18 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
III skirsnis
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SAVIVALDA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
19 straipsnis. Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinio reguliavimo
institucijos ir koordinavimo institucijos
1. Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinį reguliavimą teisės aktų
nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei Ministerija.
2. Seimo bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų
organizavimo bei finansavimo klausimais yra Lietuvos mokslo
taryba.
3. Ministerijos ekspertinė institucija strateginiais aukštojo
mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri
sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
4. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Ministerijos ekspertinė institucija aukštųjų mokyklų vertinimo
klausimais yra biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo
centras. Šios įstaigos steigėjo funkcijas atlieka Ministerija.
5. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Aukštųjų mokyklų tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir
valdymo bei vietos savivaldos institucijomis koordinuoja Lietuvos
universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos
kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos
studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), kitos aukštųjų mokyklų
visuomeninės, ne pelno ir kitokios organizacijos bei asociacijos,
veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Šios organizacijos
pačių prašymu gali gauti valstybės biudžeto finansinę paramą iš
bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms skiriamų lėšų.
20 straipsnis. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros
planavimas
1. Aukštosios mokyklos rengia perspektyvinius 5 metų savo
plėtros planų projektus ir teikia Ministerijai. Ministerija juos
derina su aukštosiomis mokyklomis, atsižvelgdama į Aukštojo
mokslo tarybos išvadas.
2. Ministerija, atsižvelgdama į valstybės prioritetus,
finansinius išteklius, aukštųjų mokyklų pateiktus perspektyvinius
plėtros planus, parengia 5 metų perspektyvinį Lietuvos aukštojo
mokslo sistemos plėtros plano projektą ir, atsižvelgusi į
Aukštojo mokslo tarybos išvadas, teikia jį tvirtinti Vyriausybei
bei skelbia visuomenei. Plane turi būti numatyta:
1) valstybės tikslai ir uždaviniai aukštojo mokslo srityje;
2) Lietuvos aukštojo mokslo būklės apžvalga ir jos įvertinimas;
3) aukštojo mokslo ir aukštųjų mokyklų plėtros kryptys;
4) studijų programų atnaujinimo ir tobulinimo perspektyvos;
5) numatomų priimti į aukštąsias mokyklas studentų skaičius;
6) numatomo aukštųjų mokyklų finansavimo programa.
3. Prireikus Ministerija tikslina Lietuvos aukštojo mokslo
sistemos plėtros planą, atsižvelgdama į gautas iš Seimo komitetų,
ministerijų, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos mokslo tarybos,
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų),
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) ir kitų
institucijų bei ekspertų pastabas ir siūlymus, ir patikslintą
teikia tvirtinti Vyriausybei.
21 straipsnis. Aukštųjų mokyklų savivaldos ir visuomeninio
reguliavimo institucijos
1. Valstybinio universiteto aukščiausia akademinės savivaldos
institucija yra senatas, valstybinės kolegijos - akademinė
taryba.
2. Valstybinių universitetų visuomeninės priežiūros ir globos
institucija yra universiteto taryba, valstybinės kolegijos -
kolegijos taryba.
3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos savivalda ir valdymo
tvarka nustatoma jos statute.
22 straipsnis. Senatas
1. Senatas sudaromas universiteto statute nustatyta tvarka ne
ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
2. Senato nariais gali būti universiteto mokslininkai,
pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų
institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi
sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų senato narių. Studentų
atstovus į senatą deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra,
atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau
kaip pusę senato narių. Universiteto rektorius yra senato narys
pagal pareigas.
3. Senato veiklą reglamentuoja universiteto statutas.
Rektoriumi ir senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.
4. Neeilinis senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to
reikalauja ne mažiau kaip trečdalis senato narių. Šiuo atveju
posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas senato
narys.
5. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas:
1) priima ir teikia Seimui tvirtinti universiteto statutą bei
jo pakeitimus;
2) skiria atstovus į universiteto tarybą;
3) renka ir atšaukia rektorių;
4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus,
katedrų vedėjus, institutų direktorius, kitų statute numatytų
padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas statute
nurodyta tvarka;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir
konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius
profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas
dėstytojams, taip pat universiteto garbės vardus;
7) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę;
8) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros
programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus
toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į universiteto
tarybos siūlymus;
9) teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo
sričių, kurias plėtoja Universitetas, konsultacinei ir
informacinei veiklai;
10) svarsto universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą
ir, gavęs universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia
Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada;
11) neteko galios
12) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir
išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs universiteto
tarybos išvadą, jas tvirtina;
13) tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles bei
akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
14) statute nustatyta tvarka šaukia universiteto akademinės
bendruomenės susirinkimus svarbiems universiteto veiklos
klausimams aptarti;
15) vykdo kitas statute numatytas funkcijas.
6. Senatas apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka
informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai
atsiskaito už savo veiklą.
23 straipsnis. Kolegijos akademinė taryba
1. Akademinė taryba sudaroma kolegijos statute nustatyta tvarka
ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
2. Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir
studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai.
Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų akademinės
tarybos narių. Statute nustatyta tvarka į akademinę tarybą turi
būti renkama ne mažiau kaip 10 procentų narių iš kitų mokslo ir
studijų institucijų. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai
akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas
mokslininkas. Studentų atstovus į akademinę tarybą deleguoja
studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų
susirinkimas (konferencija). Kolegijos direktorius yra akademinės
tarybos narys pagal pareigas.
3. Akademinė taryba veikia statute nustatyta tvarka.
Direktoriumi ir akademinės tarybos pirmininku negali būti tas
pats asmuo.
4. Neeilinis akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas,
kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis akademinės tarybos
narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku
išrinktas akademinės tarybos narys.
5. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
1) priima ir teikia Vyriausybei tvirtinti kolegijos statutą bei
jo pakeitimus;
2) skiria atstovus į kolegijos tarybą;
3) statute nustatyta tvarka tvirtina arba renka kolegijos
padalinių vadovus;
4) nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti
organizavimo tvarką;
5) teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas;
6) nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja
studijų kokybę;
7) svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios
mokslinės veiklos plėtros programas;
8) nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą
ir, gavusi kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Ministerijai;
9) svarsto metines direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir
išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi kolegijos
tarybos pritarimą, jas tvirtina;
10) tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių
reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
11) statute nustatyta tvarka šaukia kolegijos akademinės
bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams
aptarti;
12) vykdo kitas statute numatytas funkcijas.
6. Akademinė taryba apie savo sprendimus statuto nustatyta
tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai
atsiskaito už savo veiklą.
24 straipsnis. Valstybinio universiteto taryba. Valstybinės
kolegijos taryba
1. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Valstybinio universiteto taryba, valstybinės kolegijos taryba
(toliau - taryba):
1) rengia išvadas dėl aukštosios mokyklos plėtros
perspektyvinio plano projekto;
2) teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros
programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms
programoms įgyvendinti;
3) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai;
4) prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat šio
įstatymo ir (ar) statuto numatytais atvejais nutrūkus
įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia senato (akademinės
tarybos), rektoriaus (kolegijos direktoriaus) rinkimus;
5) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus
(kolegijos direktoriaus) ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų
sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
6) vertina, kaip aukštoji mokykla vykdo savo uždavinius ir kaip
prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės
plėtros;
7) vertina, kaip naudojamas aukštosios mokyklos turtas, jai
skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti
Ministerijai inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės
veiklos auditą;
8) viešai skelbia visuomenei aukštosios mokyklos veiklos
vertinimo rezultatus.
2. Kolegijos taryba renka kolegijos direktorių.
3. Taryba turi teisę gauti iš aukštosios mokyklos ir
Ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Tarybos
nariai gali dalyvauti visų aukštosios mokyklos savivaldos ir
valdymo institucijų posėdžiuose. Aukštoji mokykla turi suteikti
tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.
4. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip 9 ir ne
daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną
trečdalį tarybos narių statuto nustatyta tvarka skiria senatas
(akademinė taryba); kitą trečdalį tarybos narių (ne aukštosios
mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio
sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms,
skiria ministras; likęs trečdalis tarybos narių skiriamas bendru
rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir ministro sutarimu. Tarp
aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi
būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas
studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jeigu jos
nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras
įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus
(kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos
pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.
5. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai,
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
6. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus
priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra
teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
7. Jeigu senatas (akademinė taryba) nepritaria tarybos išvadoms
ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo
ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį
sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Senatui
(akademinei tarybai) privalomas.
8. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente
numatytas pareigas taryboje, tarybos pirmininkas turi teisę
kreiptis į ministrą, senatą (akademinę tarybą) ar rektorių
(kolegijos direktorių) su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą)
tarybos narį. Rektorius, gavęs senato pritarimą, turi teisę
pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
9. Apie savo veiklą taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet
informuoja senatą (akademinę tarybą), akademinę bendruomenę ir
visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.
25 straipsnis. Universiteto rektorius
1. Universiteto rektorius vadovauja universitetui, veikia jo
vardu ir jam atstovauja.
2. Universiteto rektorius:
1) atsako už tai, kad universiteto veikla atitiktų Lietuvos
Respublikos įstatymus, universiteto statutą, kitus teisės aktus;
2) leidžia įsakymus;
3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms
eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
4) priima ir šalina studentus;
5) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines
nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
6) atsako už universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto
valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
7) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų,
kultūrinės ir meninės veiklos lygiu;
8) viešai skelbia ir teikia senatui ir Ministerijai metinę
universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą
bei jos įvykdymo ataskaitą;
9) vykdo kitas įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų priskirtas
funkcijas.
3. Statute nustatyta tvarka dalį savo funkcijų rektorius gali
perduoti prorektoriams.
4. Valstybinio universiteto rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų
kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo
konkurso būdu statute nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka
senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik
mokslininkas ar pripažintas menininkas, turintys profesoriaus
vardą.
5. Jei visų senato narių balsų dauguma nepatvirtinama
valstybinio universiteto rektoriaus metinė ataskaita arba metinė
pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus
įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai
pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, senatas savo iniciatyva arba
tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus
išrinkimo senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam senato
nariui.
6. Nevalstybinio universiteto rektorius renkamas arba skiriamas
statute nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Kolegijos direktorius
1. Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu
ir atstovauja jai.
2. Kolegijos direktorius:
1) atsako už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos
Respublikos įstatymus, kolegijos statutą, kitus teisės aktus;
2) leidžia įsakymus;
3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų
pareigoms eiti, skiria į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
4) sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir
šalina studentus;
5) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines
nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
6) atsako už kolegijos finansinę veiklą, turto tinkamą valdymą,
naudojimą ir disponavimą juo;
7) rūpinasi studijų kokybe ir kolegijos teikiamo aukštojo
išsilavinimo lygiu;
8) viešai skelbia ir teikia akademinei tarybai ir Ministerijai
metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų
sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
9) vykdo kitas jam priskirtas funkcijas.
3. Statute nustatyta tvarka kolegijos direktorius dalį savo
funkcijų gali deleguoti direktoriaus pavaduotojams.
4. Valstybinės kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta
tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip
dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu
renka kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį
balsavo ne mažiau kaip pusė visų kolegijos tarybos narių.
Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti
organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis
mokslo laipsnį.
5. Valstybinės kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai
jį patvirtina ministras.
6. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto valstybinės kolegijos
direktoriaus, taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus
rinkimus.
7. Jei visų akademinės tarybos narių balsų dauguma
nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba
metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat
jeigu nustatoma, kad direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir
(ar) statutą, tarybai pasiūlius, ministras gali atleisti
valstybinės kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus
kadencijai ir įpareigoti tarybą skelbti naujo direktoriaus
rinkimus. Ministras, atšaukęs direktorių iš pareigų, iki naujo
direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam
akademinės tarybos nariui.
8. Nevalstybinės kolegijos direktorius renkamas arba skiriamas
statute nustatyta tvarka.
IV skirsnis
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PERSONALAS
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojai
1. Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo
darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo
sąlygas ir socialines garantijas nustato šis įstatymas ir kiti
teisės aktai.
2. Asmuo, norintis dirbti aukštojoje mokykloje, kaip
nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti
dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas
(dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse
darbovietėse.
3. Minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų
pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti
organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vertinant
dėstytojų peratestavimo rezultatus, turi būti atsižvelgiama ir į
studentų vertinimus. Kitus reikalavimus dėstytojų ir mokslo
darbuotojų pareigoms nustato aukštosios mokyklos. Šie
reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius
dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus.
28 straipsnis. Dėstytojai
1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius,
docentas, lektorius ir asistentas.
2. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo,
turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje
mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų
dėstytojai - mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip
pat metodinėje veikloje.
3. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas
menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų
reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus.
Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos
mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir
Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.
4. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti
mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų
kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus
recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas
einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius
menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar)
formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti
tyrimų rezultatus.
5. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas
menininkas. Šie asmenys turi atitikti docento pareigų
reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas
kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas
asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam
prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
6. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti
studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus
recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis
pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus,
dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
7. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba
asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar
jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti
studentams, dirbti metodinį darbą.
8. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne
žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį
aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų
praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų
praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus. Pastarasis
reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų
asistentams, taip pat kolegijos asistentams.
29 straipsnis. Mokslo darbuotojai
1. Aukštoji mokykla savo funkcijoms vykdyti gali turėti mokslo
darbuotojų. Aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra:
1) mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo,
vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas;
2) asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo
mokslo darbuotojo pareigas.
2. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas,
atitinkantis šių pareigų reikalavimus ir habilitacijai keliamus
reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti
mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų
rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti
mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti
moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose
mokslo leidiniuose.
4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo
darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų
rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo,
turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam
prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo
darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus,
rengtis doktorantūros studijoms.
6. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Visi mokslo darbuotojai universitete turi dirbti pedagoginį
darbą universiteto statuto nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Administracijos ir kiti tarnautojai
1. Aukštosios mokyklos turi turėti administraciją, būtiną jos
ir jos padalinių administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat
kitų tarnautojų, reikalingų aukštosios mokyklos akademinės bei
ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
2. Administraciją sudaro aukštųjų mokyklų ir jų padalinių
vadovai bei vadovų pavaduotojai.
3. Kitų (ne administracijos) aukštosios mokyklos tarnautojų
skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato pati aukštoji mokykla.
31 straipsnis. Skyrimo į pareigas tvarka
1. Į aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų
pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne
ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.
2. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant aukštosios mokyklos
dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas
konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas
einantis asmuo.
3. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis
įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas toje aukštojoje
mokykloje, iki jam sueis 65 metai.
4. Senato (akademinės tarybos) sprendimu gali būti rengiama
neeilinė aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo
atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas
atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
5. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali
dirbti aukštojoje mokykloje, jei senatas (akademinė taryba)
pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne
ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis senato
(akademinės tarybos) sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
6. Į aukštųjų mokyklų, taip pat jų padalinių vadovų ar jų
pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip
65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina
aukštųjų mokyklų ar jų padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų
pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio
5 dalies reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
7. Rektorius (kolegijos direktorius) ne ilgesniam kaip vienerių
metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso
priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo
sutartį. Šiems dėstytojams taikomi šio įstatymo 28 straipsnyje
atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai,
išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus.
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Profesoriai emeritai
Vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiesiems mokslo
darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą
universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui senatas
gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui
universiteto statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti
universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesoriui emeritui
aukštosios mokyklos nustatyta tvarka mokama universiteto senato
nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
33 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai
Aukštoji mokykla gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui
pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių
dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį
darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame
įstatyme numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
34 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Dėstytojų mokslinės ir profesinės
kvalifikacijos kėlimas
Aukštosios mokyklos dėstytojai kas 5 metai gali būti
atleidžiami ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui nuo pedagoginio
darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir
profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui
mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
V skirsnis
MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA
35 straipsnis. Aukštosios mokyklos mokslinė veikla
1. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji
mokslinė veikla aukštosiose mokyklose turi suteikti studentams
mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti aukštosios mokyklos
dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti
sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir
praktinėmis žiniomis.
2. Aukštosios mokyklos turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir
verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir
užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti
tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.
36 straipsnis. Universitetų mokslinė veikla
1. Mokslinė veikla universitetuose turi garantuoti mokslo ir
studijų vienovę.
2. Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybiniuose universitetuose
atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti, taip pat mokslinei
aparatūrai, įrangai įsigyti bei mokslinėms laboratorijoms
įrengti.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą,
tematiką bei terminus nustato patys universitetai, atsižvelgdami
į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir
ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip
pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei universiteto turimus
finansinius išteklius. Valstybinių universitetų tyrimų kryptys
bei terminai nurodomi universiteto plėtros perspektyviniame
plane. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė
veikla ir su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra
finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš užsakovų lėšų.
4. Universitetuose mokslinė veikla plėtojama katedrose,
laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Valstybiniuose
universitetuose dideli, ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų
mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai gali
būti vykdomi šių universitetų mokslo institutuose.
5. Universitetų mokslinius tyrimus koordinuoja Ministerija,
bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos
universitetų rektorių konferencija (konferencijomis) bei Lietuvos
mokslų akademija.
37 straipsnis. Universiteto mokslo institutas
1. Universiteto mokslo institutas (toliau - institutas) yra
juridinis asmuo. Institutas pagal sutartis su universitetu
suteikia mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir
mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei
kvalifikacijai kelti. Ši instituto veikla finansuojama iš
universiteto išlaidų sąmatoje tam numatomų lėšų.
2. Institutas rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris
senatui ir universiteto tarybai pritarus įtraukiamas į
universiteto plėtros perspektyvinį planą.
3. Institutą bendru Ministerijos bei universiteto teikimu,
atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės
bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas,
steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.
4. Instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės
patvirtintais universiteto mokslo instituto nuostatais, ir
pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru universiteto senato
ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į
Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
5. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Du trečdalius instituto tarybos narių sudaro instituto
mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį - senato paskirti
nariai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį instituto mokslininkų
išrinktų ir senato paskirtų tarybos narių santykį, be to, ji gali
nustatyti, kokia tvarka į instituto tarybą įtraukiami
suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.
6. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų
kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo
konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija, kurią sudaro po
lygiai atstovų iš instituto tarybos ir universiteto senato bei
vienas Ministerijos atstovas. Konkurso ir komisijos sudarymo
tvarką nustato Ministerija. Su išrinktu direktoriumi rektorius
sudaro terminuotą darbo sutartį. Instituto direktorius yra
instituto tarybos narys pagal pareigas.
7. Institutas neatlygintinai naudojasi jam perduotu valstybės
turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos
valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo
institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų
ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina universiteto
senatas, gavęs universiteto tarybos išvadą.
38 straipsnis. Meninė veikla
1. Aukštosiose meno mokyklose, kitų aukštųjų mokyklų meno
studijų fakultetuose, be mokslinės veiklos, plėtojama
profesionali dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į
visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę.
Meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus
reikalavimus nustato aukštoji mokykla.
2. Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybinių aukštųjų meno
mokyklų, kitų aukštųjų mokyklų meno studijų fakultetų meninei
veiklai finansuoti, taip pat instrumentams ir įrenginiams įsigyti
bei naujoms kūrybinėms studijoms įrengti.
VI skirsnis
STUDIJOS
39 straipsnis. Studijų tipai, pakopos ir formos
1. Aukštosiose mokyklose organizuojamos dviejų tipų studijos:
1) nuosekliosios studijos;
2) nenuosekliosios studijos.
2. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75) ir
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Universitete yra šios nuosekliosios studijos:
1) pagrindinės (pirmoji pakopa);
2) magistrantūros, specialiosios profesinės (antroji pakopa);
3) vientisosios (suderintos pirmoji ir antroji pakopos);
4) rezidentūros, meno aspirantūros, doktorantūros (trečioji
pakopa).
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė,
vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečias nuosekliųjų pirmosios
pakopos studijų krypties formas nustato atitinkamos studijų
krypties reglamentas. Studijų formų aprašus tvirtina Ministerija,
atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų
rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų
direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, Aukštojo mokslo
tarybos bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų)
išvadas.
4. Nenuosekliųjų studijų formas nustato pati aukštoji mokykla.
5. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Lietuvos aukštosiose mokyklose iki Aukštojo mokslo įstatymo
įsigaliojimo pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų
studijų prilyginimą atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms
nustato Ministerija.
40 straipsnis. Studijų kryptys
1. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496) ir
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Bendrąjį universitetinių ir neuniversitetinių studijų sričių ir
krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios studijos Lietuvos
aukštosiose mokyklose, klasifikatorių tvirtina Vyriausybė.
2. Naujų studijų krypčių steigimo arba jų panaikinimo
aukštosiose mokyklose tvarką tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į
Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių
konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių
konferencijos (konferencijų) siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos
išvadas.
41 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Studijų apimtis ir trukmė
1. Nuosekliųjų pagrindinių studijų apimtį ir trukmę nustato
studijų krypties reglamentas. Vidutinė vienerių metų trukmės
dieninės studijų formos studijų apimtis yra 40 kreditų.
2. Universitetinių pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė
kaip 140 kreditų ir ne didesnė kaip 180 kreditų, o
neuniversitetinių pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip
120 kreditų ir ne didesnė kaip 160 kreditų.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 kreditų (kai
suteikiama profesinė kvalifikacija) ar 200 kreditų (kai
suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), bet ne didesnė
kaip 240 kreditų, išskyrus medicinos studijų krypties studijas,
kurių apimtis yra ne didesnė kaip 280 kreditų. Pirmoji studijų
dalis (160 kreditų) priskiriama pagrindinių studijų pirmajai
pakopai, o likusi dalis (20-80 kreditų, medicinos studijų
krypties - 80-120 kreditų) priskiriama nuosekliųjų studijų
antrajai pakopai.
4. Specialiųjų profesinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip
40 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų.
5. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 60
kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų.
6. Doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 4 metai.
7. Meno aspirantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 2 metai.
8. Rezidentūros studijų apimtį ir trukmę nustato rezidentūros
nuostatai. Rezidentūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.
42 straipsnis. Bendrieji studijų programų reikalavimai
1. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos
pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems
profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigusiems pagrindines
universitetines studijas suteikiama profesinė kvalifikacija ir
(ar) bakalauro laipsnis, baigusiems neuniversitetines pagrindines
studijas - profesinė kvalifikacija.
2. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos
studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Ministerija. Studijų
krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų
bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar
gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno
srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo
dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo
reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai
akademiniam ir profesiniam personalui.
3. Valstybės reguliuojamų profesijų sąrašą ir joms keliamus
specialiuosius reikalavimus tvirtina Vyriausybė.
4. Universitetų studijų programas tvirtina senatas. Kolegijos
studijų programas tvirtina Ministerija kolegijos akademinės
tarybos teikimu.
5. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti
savarankiškam mokslo ar meno darbui arba darbui, kuriam atlikti
reikia tvirtesnių mokslinių žinių ir gebėjimų. Magistrantūros
studijos vyksta universitetuose, kuriuose atliekami studijų
kryptį atitinkantys moksliniai tyrimai. Bendruosius
magistrantūros studijų programų reikalavimus tvirtina
Ministerija.
6. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau
pasirengti darbui, kuriam reikalingi specialūs praktiniai
gebėjimai. Bendruosius specialiųjų profesinių studijų programų
reikalavimus tvirtina Ministerija.
7. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Rezidentūros studijos skiriamos Vyriausybės nustatytų studijų
krypčių kvalifikacijas įgijusiems asmenims pasirengti
savarankiškai praktinei veiklai.
8. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu.
Disertacijos ginamos prie universitetų veikiančiose mokslo
krypčių tarybose. Doktorantūros studijų, disertacijos gynimo ir
mokslo laipsnių suteikimo tvarką nustato doktorantūros nuostatai,
kuriuos tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo
tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos universitetų
rektorių konferencijos (konferencijų) siūlymus bei Aukštojo
mokslo tarybos išvadas.
9. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Meno aspirantūros studijos vykdomos pagal meno aspirantūros
nuostatus. Juos tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos
mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos
(konferencijų) siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos išvadas.
10. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Tais atvejais, kai studijų programoje yra numatyta studentų
profesinės veiklos praktika, įmonė ar įstaiga, kurioje studentas
atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis
studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Sutarties turinį,
formą ir registravimo tvarką nustato Ministerija.
43 straipsnis. Tęstinis mokymasis
1. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti aukštoji mokykla gali
organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai
kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos
pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas aukštosios
mokyklos nustatytomis sąlygomis.
2. Tęstinių studijų rezultatai gali būti aukštosios mokyklos
nustatyta tvarka įvertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam
pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali
būti Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis
išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.
44 straipsnis. Studijų programų registracija ir vertinimas
1. Nuosekliosios studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta
pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų
registrą. Programos registruojamos Ministerijos nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Ministerijos
nustatyta tvarka tai daro Studijų kokybės vertinimo centras ir
viešai skelbia savo išvadas. Į šias išvadas Ministerija
atsižvelgia teisės aktų nustatyta tvarka.
45 straipsnis. Individuali studijų programa
Aukštosios mokyklos gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti
pagal individualią studijų programą, sudarytą aukštosios mokyklos
nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatų
įskaitymas
1. Lietuvos aukštosiose mokyklose įskaitomi:
1) aukštosios mokyklos studentų studijų užsienio valstybės
aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta
tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
2) užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių
studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, studijų užsienio
valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra
pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
3) Lietuvos aukštosios mokyklos studentų studijų kitoje to
paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;
4) studento studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos
studijų programą rezultatai.
2. Rezultatų įskaitymo tvarką nustato Ministerija,
atsižvelgdama į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos,
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus bei
tarptautinius susitarimus.
47 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Priėmimas į valstybinę aukštąją mokyklą
1. Į aukštąją mokyklą priimami asmenys, turintys ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
2. Priėmimo į aukštąją mokyklą taisykles nustato pati aukštoji
mokykla, Vyriausybės nustatyta tvarka jas suderinusi su
Ministerija. Priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas
sąlygos dėl konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis ir
dėl konkursinio balo formavimo principų derinamos Vyriausybės
nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki
priėmimo pradžios. Stojantis asmuo turi teisę pateikti prašymą
stoti į kelias aukštąsias mokyklas.
3. Studentai į aukštąją mokyklą priimami konkurso būdu.
Pagrindinių ir vientisųjų studijų konkursinį balą turi sudaryti
ne daugiau kaip keturių mokomųjų dalykų mokymosi rezultatai (iš
jų - ne daugiau kaip 3 mokomųjų dalykų brandos egzaminų
rezultatai). Specialiesiems gebėjimams nustatyti aukštoji mokykla
papildomai gali organizuoti ne daugiau kaip du egzaminus ar
testus. Jei mokomojo dalyko brandos egzaminą organizuoja ir
administruoja Ministerijos įgaliota institucija, aukštoji mokykla
šio mokomojo dalyko egzamino ar testo neorganizuoja. Priimant į
antrosios ir trečiosios pakopos studijas turi būti atsižvelgiama
į žemesnės arba tos pačios pakopos studijų rezultatus ir
aukštosios mokyklos nustatytus kitus kriterijus.
4. Bendrą maksimaliai leistiną priimamų į aukštąsias mokyklas
studentų skaičių pagal studijų pakopas, formas ir finansavimo
pobūdį kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. tvirtina Vyriausybė,
atsižvelgdama į specialistų poreikį, konkrečios aukštosios
mokyklos specialistų parengimo kokybę, taip pat aukštosioms
mokykloms skirtas valstybės biudžeto lėšas.
5. Asmenys, sutinkantys mokėti visą studijų kainą, konkurso
būdu gali būti priimami į vakarinės ir neakivaizdinės formų visų
pakopų studijas, taip pat iki 2005-2006 studijų metų - į
antrosios pakopos dieninės formos studijas.
6. Su studentais, priimamais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta
tvarka, aukštoji mokykla sudaro studijų sutartis. Standartines
studijų sutarties sąlygas nustato Ministerija.
7. Ministerija gali nustatyti užsienio valstybių piliečių ir
asmenų be pilietybės, kurių studijos visiškai ar iš dalies
finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, priėmimo į
aukštąsias mokyklas kvotas ir tvarką.
VII skirsnis
STUDENTAI
48 straipsnis. Aukštųjų mokyklų studentai ir klausytojai
1. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Aukštųjų mokyklų studentai yra asmenys, studijuojantys pagal
nuosekliųjų studijų programas.
2. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento
pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.
3. Aukštosiose mokyklose gali studijuoti ir nenuosekliųjų
studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir
pareigos nustatomos jų sutartyse su aukštąja mokykla.
49 straipsnis. Studentų teisės ir pareigos
1. Studentai turi teisę:
1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis,
laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;
2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką
dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų
programas;
3) vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei
kreiptis į fakulteto (prireikus ir į aukštosios mokyklos)
administraciją dėl žinių įvertinimo;
4) nutraukti ir atnaujinti studijas statuto nustatyta tvarka;
5) gauti su studijomis susijusią informaciją;
6) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;
7) dalyvauti aukštosios mokyklos savivaldoje;
8) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją;
9) laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines
organizacijas;
10) kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų
pažeidimo;
11) naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės
aktų nustatytomis kitomis teisėmis.
2. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Studentas, neišlaikęs egzamino, įskaitos ar kitaip
neatsiskaitęs už studijų programoje numatytus dalykus, turi teisę
nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) aukštosios mokyklos nustatyta
tvarka, kuri turi būti priimta atsižvelgus į studentų atstovybės
siūlymus. Ši nuostata netaikoma aukštosiose mokyklose, kurios
naudoja kaupiamąją žinių vertinimo sistemą ir tam yra gavusios
studentų atstovybės pritarimą.
3. Studentai privalo:
1) vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;
2) laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų
teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;
3) vykdyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų,
rektoriaus (kolegijos direktoriaus) sprendimus;
4) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti
suteiktas paskolas.
4. Valstybė sudaro studentui, besimokančiam kitoje vietoje nei
jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens
sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose
mokyklose, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris
įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.
6. Aukštųjų mokyklų vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę
studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl šio įstatymo ar
kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų
pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu
atsakyti.
7. Aukštosiose mokyklose veikia ginčų nagrinėjimo komisijos,
kurios sprendžia ginčus, iškilusius tarp aukštosios mokyklos
administracijos ir studentų. Į ginčų nagrinėjimo komisijas po
lygiai skiriami aukštosios mokyklos administracijos ir studentų
atstovybės įgalioti asmenys. Studentas turi teisę kreiptis į
ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas aukštosios
mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar
skundą arba atsakymo negavo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą
laiką. Komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo bei sprendimų
įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.
50 straipsnis. Drausminės nuobaudos studentams
1. Už studento pareigų pažeidimus aukštoji mokykla gali skirti
studentams šias drausmines nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) griežtą papeikimą;
4) pašalinti iš aukštosios mokyklos.
2. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios
mokyklos statutas.
3. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui,
turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos
atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos
reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo,
drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta senato
(akademinės tarybos) sprendimu.
4. Studentas gali būti pašalintas iš aukštosios mokyklos,
jeigu:
1) grubiai pažeidė aukštosios mokyklos statutą bei vidaus
tvarką reglamentuojančius aktus;
2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.
51 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos
savivaldoje
1. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų
atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo
(konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybės sudarymo
ir jos veiklos principai nustatomi aukštosios mokyklos statute.
Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
visuomeninių organizacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu
šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos
statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)
patvirtintais įstatais.
2. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra
teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų
(visų konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo
(konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo
daugiau kaip pusė susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių
studentų.
52 straipsnis. Studentų atstovybė
1. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų
delegavimo į aukštosios mokyklos ar jos padalinių savivaldos
institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos
institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.
2. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir
paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių savivaldos
institucijų visais studijų klausimais.
3. Aukštoji mokykla remia studentų atstovybę, skiria lėšų
atstovybės veiklai finansuoti.
4. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais
studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto
nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios
mokyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.
53 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių
sąjunga (sąjungos)
1. Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į
asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.
2. Lietuvos studentų atstovybės bei jų sąjunga (sąjungos) gali
dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.
3. Lietuvos studentų atstovybės bei jų sąjunga (sąjungos)
teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos
šalies studentų renginius, koordinuoja aukštųjų mokyklų
atstovybių veiklą.
4. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) veiklai
skiriama parama iš lėšų, numatytų valstybės biudžete mokslui ir
studijoms.
VIII skirsnis
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ FINANSAVIMAS
54 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybinėms
aukštosioms mokykloms
1. Valstybės biudžeto lėšas kiekvienai valstybinei aukštajai
mokyklai kasmet skiria Seimas. Valstybės biudžeto lėšos aukštajai
mokyklai skiriamos bendra suma: paprastosios išlaidos
(neišskiriant lėšų darbo užmokesčiui) ir valstybės investicijų
programoje numatyti valstybės biudžeto asignavimai
nepaprastosioms išlaidoms.
2. Aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi
būti siejamos su atitinkamomis programomis ir aukštosios mokyklos
veiklos vertinimo rezultatais. Prireikus Ministerija gali
inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos
auditą.
55 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos nevalstybinėms
aukštosioms mokykloms
Ministerija gali sudaryti sutartis su nevalstybinėmis
aukštosiomis mokyklomis, kad būtų rengiami tam tikrų krypčių
specialistai, jei valstybinėse aukštosiose mokyklose jie
nerengiami arba jų rengiama nepakankamai, ir tam skirti valstybės
lėšų.
56 straipsnis. Aukštosios mokyklos lėšos
1. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75) ir
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Valstybinės aukštosios mokyklos lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos:
a) skiriamos pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo
ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
b) skirtos studentų studijų įmokoms padengti;
c) skirtos studentų stipendijoms;
d) skirtos valstybės investicijų ir kitoms programoms
įgyvendinti;
e) skirtos tarptautiniams mainams plėtoti;
2) kitos valstybės lėšos;
3) pajamos iš mokslinės veiklos;
4) pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
5) lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei
organizacijų;
6) studentų studijų įmokos;
7) lėšos, gautos iš asmenų, nurodytų šio įstatymo 61
straipsnyje;
8) kitos teisėtai įgytos lėšos.
2. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496) ir
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Valstybinės aukštosios mokyklos lėšos, gautos kaip studentų
studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, nurodytų šio
įstatymo 61 straipsnyje, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės
veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka
įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos šios
aukštosios mokyklos specialiosioms programoms finansuoti.
Aukštosios mokyklos jų statutuose nustatytiems tikslams ir
uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja
bei jomis disponuoja savarankiškai.
3. Lietuvos Respublikos
2001 m. sausio 25 d. įstatymo Nr. IX-169
(nuo 2001 m. vasario 21 d.)
(Žin., 2001, Nr. 16-496)
redakcija
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšų struktūrą ir paskirtį
nustato steigėjai.
57 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir
jų skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms
metodika
1. Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinei aukštajai
mokyklai nustatomas pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio
nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką.
Šią metodiką tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo
tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos
(konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos
(konferencijų) bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos
(sąjungų) siūlymus.
2. Metodikoje privalo būti numatytos tokios lėšos:
1) studijoms;
2) moksliniams tyrimams ir meninei kūrybai plėtoti;
3) administravimui ir ūkiui;
4) objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus,
priežiūrai.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Lėšos studijoms skiriamos remiantis pagal metodiką nustatomomis
studijų išlaidomis (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą).
58 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Studijų išlaidos ir kaina
1. Studijų valstybinėje aukštojoje mokykloje išlaidos (pagal
studijų kryptį, pakopą ir formą) nustatomos vadovaujantis šio
įstatymo 57 straipsnyje nurodyta metodika.
2. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms
organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, tai yra:
1) lėšos aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su
studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybiniam
socialiniam draudimui;
2) lėšos aukštosios mokyklos išlaidoms, susijusioms su
studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingomis
prekėmis bei paslaugomis;
3) lėšos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai
organizuoti.
3. Studijų kaina valstybinėje aukštojoje mokykloje nurodoma
priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse, suderintose šio įstatymo
47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Lietuvos Respublikos piliečiams šio straipsnio 3 dalyje
nurodyta studijų kaina negali būti didesnė negu studijų išlaidos,
nustatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
5. Užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės šio
straipsnio 3 dalyje nurodyta studijų kaina negali būti mažesnė
negu studijų išlaidos, nustatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nustato kitaip.
6. Studijų kaina nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma
susitarimu.
59 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Studentų studijų įmokos
1. Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių,
vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai kiekvieną
semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi
Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams.
2. Studentai, be šio straipsnio 1 dalyje numatytos studijų
įmokos arba studijų sutartyje nurodytos studijų kainos, neturi
mokėti aukštosioms mokykloms jokių kitų įmokų, tiesiogiai
susijusių su studijų programos įgyvendinimu, aukštosios mokyklos
studijų nuostatų, suderintų su studentų atstovybe, nustatyta
tvarka.
3. Įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos
įgyvendinimu, dydžius nustato aukštoji mokykla, suderinusi su
Ministerija ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga
(sąjungomis).
60 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Nemokamas aukštasis mokslas gerai
besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų
studentams
1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams
laiduojamas nemokamas mokslas - jų studijų įmokos apmokamos
valstybės lėšomis. Gerai besimokančiais studentais laikomi 30
procentų kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro
studentų, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61
straipsnyje, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų
rezultatus (pirmąjį studijų semestrą - pagal stojimo rezultatus).
2. Ne mažiau kaip 50 procentų dieninių studijų studentų,
išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje,
atrinktų aukštosios mokyklos konkurso tvarka pagal mokymosi
rezultatus (pirmąjį studijų semestrą - pagal stojimo rezultatus),
studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis. Vyriausybė kasmet
nustato, kokiai daliai tais metais į aukštąją mokyklą priimtų
studentų pagal studijų pakopas ir formas studijų įmokos apmokamos
valstybės biudžeto lėšomis. Priėmimo į aukštąją mokyklą metu
užfiksuotas studijų, kurių įmoka apmokama valstybės biudžeto
lėšomis, vietų skaičius išlieka per visą nustatytą studijų
laikotarpį.
3. Studentai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka už
nepažangumą išbraukiami iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų.
4. Į laisvas vietas pagal pažangumą prioriteto tvarka gali
pretenduoti šie toje pačioje studijų programoje tame pačiame
kurse studijuojantys asmenys (išskyrus asmenis, nurodytus šio
įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose):
1) tos pačios studijų formos studentai;
2) kitų studijų formų studentai.
5. Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvas vietas
šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto
lėšos, skirtos šioms laisvoms vietoms finansuoti, gali būti
panaudojamos to paties kurso ne mažesnės studijų kainos studijų
programoms finansuoti.
61 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Mokamos studijos valstybinėse aukštosiose
mokyklose
1. Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje visą studijų
kainą moka:
1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės
pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje,
studijų programą, jeigu ne daugiau kaip už pusę baigtos studijų
programos kreditų mokėjo visą studijų kainą, išskyrus Vyriausybės
nustatytus atvejus;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos
pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent
vieną iš šių studijų programų yra visiškai arba iš dalies
apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir
kitas studijų programas);
3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;
4) asmenys, priimti studijuoti šio įstatymo 47 straipsnio 5
dalyje nustatyta tvarka.
2. Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje studijų kainą,
proporcingą dalyko apimčiai, moka:
1) asmenys, studijuojantys nenuosekliai;
2) asmenys, kartojantys nuosekliųjų studijų programos atskirus
dalykus.
62 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Parama studentams
1. Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių,
vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai gali gauti
valstybės paskolas:
1) studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės
biudžeto lėšomis;
2) gyvenimo išlaidoms;
3) dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir
susitarimus.
2. Valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos
pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai,
doktorantai ir meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali
gauti stipendijas. Lėšos stipendijoms skiriamos iš valstybės
biudžeto asignavimų, numatytų aukštosioms mokykloms.
3. Studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama
Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos
rezidentams tvarką nustato Vyriausybė.
63 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Valstybės paskolų teikimas
1. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Valstybės paskolas studentams teikia Lietuvos valstybinis
mokslo ir studijų fondas. Paskolos teikiamos iš tam tikslui
Fondui numatytų valstybės biudžeto lėšų, iš lėšų, kurias Fondas
sukaupia iš grąžinamų paskolų, palūkanų bei delspinigių, iš
rėmėjų lėšų ir kitų lėšų.
2. Paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir
mokėti palūkanas ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų
baigimo arba nutraukimo ir grąžinti per laiką, ne daugiau kaip
tris kartus ilgesnį, negu truko studijos, kurių studijų įmokoms
buvo gautos paskolos. Paskolų grąžinimo laikas yra susijęs su
paskola gavusio asmens mėnesinėmis pajamomis.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Valstybės paskolų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką
nustato Vyriausybė. Paskolų grąžinimo terminas gali būti
pratęstas arba paskolos gali būti negrąžintos, atsižvelgiant į
asmens socialinę padėtį.
64 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
65 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
66 straipsnis. Aukštųjų mokyklų finansinė atskaitomybė
1. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Pajamas ir išlaidas valstybinė aukštoji mokykla tvarko pagal
senato (akademinės tarybos) patvirtintą sąmatą.
2. Aukštoji mokykla kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai
skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
3. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Aukštoji mokykla privalo sudaryti iš valstybės biudžeto gaunamų
lėšų naudojimo sąmatą. Valstybinė aukštoji mokykla už valstybės
biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaito Vyriausybės nustatyta
tvarka. Lėšų naudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės
kontrolė. Aukštoji mokykla atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš
kurių gavo finansavimą.
4. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo ir lėšų naudojimo
tvarką nustato įstatymai ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų
statutai.
IX skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
67 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 11 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
redakcija
Įstatymo įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Vyriausybė iki 2003 m. rugsėjo 1 d. priima ar pakeičia Aukštojo
mokslo įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
* 2. Iki 2002 m. liepos 1 d. aukštosios mokyklos privalo
suderinti savo statutus su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti
Seimui tvirtinti statutų pataisas.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Šiame įstatyme nustatyta studijų įmokų mokėjimo tvarka
pradedama taikyti nuo 2002 m. rugsėjo 1 d., o paskolų studijų
įmokoms mokėti teikimo tvarka - nuo 2003 m. sausio 1 d. Studijų
įmokų mokėjimo ir paskolų studijų įmokoms mokėti teikimo tvarka,
taip pat šio įstatymo 60 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos
taikomos pagrindinių ir vientisųjų studijų studentams nuo 2002-
2003 studijų metų, o antrosios pakopos studentams - nuo 2006-2007
studijų metų, išskyrus studentus, sudariusius sutartis su
aukštąja mokykla iki 2002 metų.
4. Kol nėra sudarytos prie universitetų veikiančios mokslo
krypčių tarybos, numatytos 42 straipsnio 8 dalyje, doktorantų
disertacijos ginamos ir mokslo laipsniai suteikiami Vyriausybės
nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, Europos
Sąjungos valstybių narių piliečiams netaikomos šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 7 dalies ir 58 straipsnio 5
dalies nuostatos.
6. Lietuvos Respublikos
2002 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-1052
(nuo 2002 m. liepos 12 d.)
(Žin., 2002, Nr. 71-2968)
redakcija
Šiame įstatyme numatytos neuniversitetinių studijų
reglamentavimo tvarkos išimtinius atvejus nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
7. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1526
(nuo 2003 m. gegužės 14 d.)
(Žin., 2003, Nr. 47-2058)
redakcija
Aukštųjų mokyklų steigimo procedūros, pradėtos Vyriausybės
nustatyta tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos
vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715;
2001, Nr. 16-496; 2002, Nr. 3-75, Nr. 71-2968) nuostatomis.
-----------------
* TIC PASTABA: Įsigaliojus (nuo 2002 m. sausio 1 d.) Lietuvos
Respublikos 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymui Nr. IX-684, aukštųjų
mokyklų statutai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui
- žr. Žin., 2002, Nr. 3-75.
----------------
68 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. IX-684
(nuo 2002 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2002, Nr. 3-75)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
______________
©1996-2003 Teisinės informacijos centras