LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2002 m. birželio 11 d. Nr. IX-945
Vilnius
(Žin., 1991, Nr.7-191)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą ir jį
išdėstyti taip:
"LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ
Į S T A T Y M A S
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato:
1) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą;
2) mokslo ir studijų institucijų steigimo, pertvarkymo ir
pabaigos teisinius pagrindus;
3) mokslo ir studijų institucijų veiklos valstybinio
reglamentavimo ribas;
4) mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų įgijimo principus;
5) studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei
mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo principus;
6) mokslininkų ir tyrėjų organizacijų veiklos teisinius
pagrindus;
7) mokslininkų ir tyrėjų profesinės veiklos teises ir pareigas.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Moksliniai tyrimai (kitaip - mokslinis darbas) - tyrimai,
skirstomi į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus.
2. Fundamentiniai moksliniai tyrimai - eksperimentiniai ir
(arba) teoriniai darbai, atliekami pirmiausia reiškinių esmei ir
stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai
panaudoti gautus rezultatus.
3. Taikomieji moksliniai tyrimai - eksperimentiniai ir (arba)
teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams
praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
4. Eksperimentinė plėtra (kitaip - taikomoji mokslinė veikla) -
mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti
sistemingi darbai, kurių tikslas - kurti naujas medžiagas,
technologijas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus,
sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar
įdiegtus.
5. Mokslininkas - tyrėjas, atliekantis mokslinius tyrimus ir
turintis mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą.
6. Mokslo ir studijų institucija - įstaiga ar organizacija,
suteikianti studijuojantiesiems aukštąjį išsilavinimą ir (arba)
rengianti mokslininkus, ir (arba) atliekanti mokslinius tyrimus,
ir (arba) atliekanti eksperimentinės plėtros darbus.
7. Mokslinių tyrimų įstaiga - įstaiga, kurios pagrindinė veikla
yra moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinė plėtra.
8. Tyrėjas - aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, atliekantis
mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus.
3 straipsnis. Mokslo ir studijų sistema
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą sudaro:
1) mokslo ir studijų institucijos: aukštosios mokyklos ir
mokslinių tyrimų įstaigos;
2) Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas;
3) Lietuvos mokslo taryba;
4) Lietuvos mokslų akademija;
5) Lietuvių katalikų mokslo akademija;
6) Lietuvos universitetų rektorių konferencija;
7) Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija;
8) mokslo ir studijų institucijų asociacijos;
9) mokslo ir technologijų parkai;
10) mokslininkų ir tyrėjų organizacijos, sąjungos, studentų
atstovybės;
11) kitos institucijos, įstaigos ar organizacijos, kurių veikla
susijusi su mokslo ir studijų veiklos vertinimu ar organizavimu.
4 straipsnis. Aukštosios mokyklos
Aukštųjų mokyklų steigimą, veiklą, pabaigą ir pertvarkymą bei
studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
5 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigos
1. Mokslinių tyrimų įstaigos, kurių steigėja yra Vyriausybė,
šiame Įstatyme vadinamos valstybės mokslinių tyrimų įstaigomis.
Kitos mokslinių tyrimų įstaigos šiame Įstatyme vadinamos
privačiomis mokslinių tyrimų įstaigomis.
2. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos gali būti biudžetinės
įstaigos arba viešosios įstaigos. Biudžetinės mokslinių tyrimų
įstaigos savo veiklą grindžia šiuo Įstatymu, kitais teisės
aktais, taip pat savo statutais ar įstatais. Viešosios mokslinių
tyrimų įstaigos savo veiklą grindžia šiuo Įstatymu, Viešųjų
įstaigų įstatymu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip, kitais
teisės aktais, taip pat savo statutais ar įstatais.
3. Privačios mokslinių tyrimų įstaigos steigėjas gali
pasirinkti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą įstaigos
teisinę formą. Savo veiklą šios įstaigos grindžia įstatymais,
kitais teisės aktais, taip pat savo įstatais.
4. Mokslinių tyrimų įstaigos atlieka mokslinius tyrimus ir
(arba) eksperimentinės plėtros darbus, kaupia mokslo žinias,
skatina visuomenės imlumą mokslui ir kultūrai, jos gebėjimus
konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių bei paslaugų
rinkoje, skatina regionų bei visos šalies plėtrą, plėtoja šalies
humanitarinę, informacinę ir technologinę kultūrą, puoselėja
akademinės bendruomenės tradicijas.
6 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų veiklos teisiniai
pagrindai
1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos yra šios:
1) valstybės mokslo institutai;
2) universitetų mokslo institutai;
3) valstybės mokslo įstaigos.
2. Valstybės mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga,
steigiama, kad atliktų Lietuvos ūkiui ir kultūrai bei
tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio
lygio mokslinius tyrimus, kuriems reikia specializuotų
mokslininkų grupių, duomenų sankaupų bei specializuotos
eksperimentinės įrangos. Kartu su aukštosiomis mokyklomis
valstybės mokslo institutas rengia mokslininkus, padeda rengti
specialistus. Valstybės mokslo institutų mokslinių tyrimų kryptis
tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu,
parengtu išnagrinėjus Lietuvos mokslo tarybos bei suinteresuotų
valstybės institucijų pasiūlymus.
3. Universiteto mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga,
pagal sutartis su universitetu suteikianti mokslinę bazę
universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti
doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai
kelti. Universitetų mokslo institutai steigiami tarptautinio
lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų moksliniams tyrimams
atlikti. Universiteto mokslo institutas savo veikloje vadovaujasi
šiuo Įstatymu, Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais.
4. Mokslo įstaigos pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai.
Valstybės mokslo įstaigos steigiamos, kad atliktų ūkio ir
kultūros plėtrai svarbius taikomuosius tyrimus ir eksperimentinės
plėtros darbus ir (ar) plėtotų eksperimentinę gamybą, rengtų
moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas įmonėms, valstybės
ir kitoms institucijoms.
5. Privačios mokslinių tyrimų įstaigos steigiamos jų steigėjų
moksliniams uždaviniams spręsti.
7 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų steigimo sąlygos
1. Mokslinių tyrimų įstaiga gali būti steigiama, jei
Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų veiklos
vertinimo institucija nustato, kad tam yra būtina materialinė
bazė ir yra įvykdyti kiti steigiamoms įstaigoms keliami
reikalavimai, yra Vyriausybės įgaliotų institucijų išvados,
patvirtinančios, kad steigiamos įstaigos materialinė bazė
atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
2. Reikalavimus steigiamoms mokslinių tyrimų įstaigoms, šių
įstaigų veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir jų veiklos
priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos
mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos siūlymus.
3. Mokslinių tyrimų įstaigos registruojamos juridinių asmenų
registre Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų steigimas
1. Valstybės mokslo institutą Švietimo ir mokslo ministerijos
teikimu steigia Vyriausybė.
2. Universiteto mokslo institutą bendru universiteto bei
Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia Vyriausybė,
išnagrinėjusi Lietuvos mokslo tarybos išvadas ir rekomendacijas.
3. Valstybės mokslo įstaigą Švietimo ir mokslo ministerijos
teikimu steigia Vyriausybė, atsižvelgdama į suinteresuotų
valstybės institucijų siūlymus. Vyriausybė gali pavesti valstybės
mokslo įstaigos steigėjo funkcijas, nesusijusias su jos steigimu,
pabaiga ir pertvarkymu, atlikti su įstaigos veikla susijusiai
valstybės institucijai ar įstaigai.
4. Privačias mokslinių tyrimų įstaigas gali steigti Lietuvos
Respublikos bei užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Mokslinių tyrimų įstaiga laikoma įsteigta nuo jos
įregistravimo juridinių asmenų registre.
9 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų pabaiga ir pertvarkymas
1. Mokslinių tyrimų įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir
pertvarkomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatytais
pagrindais bei tvarka.
2. Jei Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų
veiklos vertinimo institucija ar įstaigos steigėjo funkcijas
atliekanti institucija pakartotinai nustato, kad valstybės
mokslinių tyrimų įstaigos veikla neatitinka Vyriausybės nustatytų
šios įstaigos veiklos kvalifikacinių reikalavimų, Vyriausybė
Švietimo ir mokslo ministerijos ar įstaigos steigėjo funkcijas
atliekančios institucijos teikimu (valstybės universiteto mokslo
instituto atveju - bendru Švietimo ir mokslo ministerijos bei
universiteto teikimu), parengtu įvertinus Lietuvos mokslo tarybos
ir suinteresuotų valstybės institucijų išvadas, sprendžia dėl
mokslinių tyrimų įstaigos pabaigos ar pertvarkymo.
3. Jei Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų
veiklos vertinimo institucija pakartotinai nustato, kad privačios
mokslinių tyrimų įstaigos veikla neatitinka Vyriausybės nustatytų
kvalifikacinių reikalavimų, ji netenka mokslinių tyrimų įstaigos
statuso.
10 straipsnis. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas yra biudžetinė
įstaiga. Jį steigia, jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė.
2. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, vykdydamas
specialiąsias programas, Vyriausybės nustatyta tvarka teikia
studentams valstybės paskolas, doktorantams bei mokslininkams
finansinę paramą ir vykdo konkursus moksliniams tyrimams ir
eksperimentinei plėtrai finansuoti tam tikslui skirtomis
valstybės biudžeto lėšomis.
11 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
1. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės įstaiga. Ją Vyriausybės
teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas.
2. Lietuvos mokslo tarybą sudaro mokslininkų, ūkio bei verslo
interesams atstovaujančių organizacijų ir valstybės institucijų
atstovai. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės
patarėja mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos
klausimais.
12 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija
1. Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, jungianti
žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio
mokslininkus.
2. Lietuvos mokslų akademija yra mokslinis ekspertas mokslo ir
studijų, technikos, ūkio, kultūros, socialinės raidos, aplinkos
apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais.
3. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Jį
priima ir keičia akademijos narių visuotinis susirinkimas.
Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.
4. Lietuvos mokslų akademijos nariams gali būti mokamos
mėnesinės išmokos. Išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato
Vyriausybė.
13 straipsnis. Lietuvių katalikų mokslo akademija
Lietuvių katalikų mokslo akademija yra visuomeninė
organizacija, jungianti katalikiškos orientacijos Lietuvos ir
užsienio lietuvius mokslininkus. Jos veiklą gali remti valstybė.
14 straipsnis. Lietuvos universitetų rektorių konferencija
1. Lietuvos universitetų rektorių konferencija yra visuomeninė
organizacija, kurią sudaro universitetinių aukštųjų mokyklų
rektoriai. Jos veiklą gali remti valstybė.
2. Lietuvos universitetų rektorių konferencija koordinuoja
universitetų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valdžios ir
valdymo bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas studijų,
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.
15 straipsnis. Lietuvos mokslo institutų direktorių
konferencija
1. Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija yra
visuomeninė organizacija, kurią sudaro valstybės mokslo institutų
ir universitetų mokslo institutų direktoriai. Jos veiklą gali
remti valstybė.
2. Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija
koordinuoja institutų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su
valstybės bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.
16 straipsnis. Mokslo ir studijų įstaigų asociacijos
1. Mokslo ir studijų įstaigos bendriems mokslo ir studijų bei
ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis
tarpusavyje arba su kitomis įstaigomis ar įmonėmis nuolatiniais
arba laikinais asociaciniais ryšiais. Sprendimus dėl asociacijų
steigimo ir (ar) įstaigos įstojimo į asociaciją priima įstaigų
senatai (tarybos). Asociacijų tikslai, valdymo organai, jų
sudarymo tvarka ir kompetencija, asociacijų pabaigos ir
pertvarkymo tvarka nustatoma asociacijų įstatuose, sudaromuose
pagal Asociacijų įstatymą. Asociacijos įstatams ir jų pakeitimams
turi pritarti įstaigų - asociacijos narių senatai (tarybos).
2. Mokslo ir studijų įstaigų asociacijos registruojamos
juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatų
nustatyta tvarka. Jos gali būti remiamos valstybės.
17 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1. Mokslo ir technologijų parkai (toliau - parkai) steigiami
įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros srityje, remti, taip pat mokslo ir
studijų įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatų
komercializavimui bei mokslinių tyrimų ir ūkio ryšiams skatinti.
2. Parkų steigimo, veikimo, pabaigos ir pertvarkymo tvarką
nustato Civilinis kodeksas ir Viešųjų įstaigų įstatymas.
Vyriausybė tvirtina pavyzdinius mokslo ir technologijų parkų
įstatus. Savo veiklai parkai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus
kriterijus, kai bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar
savivaldybės institucija, gali naudoti panaudos pagrindais jiems
perduotą valstybės ir savivaldybių turtą. Parkai gali vykdyti
valstybės institucijų ar įstaigų patvirtintas programas.
3. Parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir
įsipareigojimai nustatomi sutartyse.
18 straipsnis. Mokslininkų ir tyrėjų organizacijos, sąjungos,
studentų atstovybės
1. Mokslininkų ir tyrėjų organizacijų steigimą ir veiklą
reglamentuoja Visuomeninių organizacijų įstatymas.
2. Lietuvos mokslininkų sąjungos yra mokslininkų ir tyrėjų
organizacijų asociacijos, veikiančios pagal Asociacijų įstatymą.
Vyriausybės nustatyta tvarka sąjungos registruojamos juridinių
asmenų registre.
3. Studentų atstovybių veiklos pagrindus ir funkcijas nustato
Aukštojo mokslo įstatymas.
19 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų turtas
1. Mokslo ir studijų institucijų turtą sudaro daiktai, pinigai
ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės,
intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų
rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Šį
turtą mokslo ir studijų institucijos naudoja, valdo ir juo
disponuoja įstatymų nustatyta tvarka.
2. Valstybės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus viešąsias
įstaigas) joms perduotu valstybės turtu naudojasi neatlygintinai
patikėjimo teise.
3. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų,
priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, mokslo ir
studijų institucijos valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės
teise pagal Civilinio kodekso normas.
20 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų statutai ir įstatai
1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų veiklą reglamentuoja
Vyriausybės patvirtinti statutai ar įstatai. Vyriausybė gali
pavesti patvirtinti valstybės mokslo įstaigos įstatus
institucijai, kuri jos pavedimu atlieka steigėjo funkcijas.
2. Mokslinių tyrimų įstaigos statute (įstatuose) turi būti
nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) teisinė forma;
3) buveinė;
4) veiklos tikslai;
5) mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo šaukimo tvarka ir
kompetencija;
6) tarybos ir kitų valdymo organų sudarymo tvarka ir
kompetencija;
7) darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;
8) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
9) statuto (įstatų) keitimo tvarka;
10) kiti veiklos klausimai.
21 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų savivalda ir valdymas
1. Valstybės mokslo institutai ir universitetų mokslo
institutai turi savivaldą, apibrėžtą šiame ir kituose įstatymuose
bei jų statutuose. Institutai turi teisę:
1) pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo
ir mokslo ministerijai;
2) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų
skaičių, jų teises ir pareigas, taip pat, jeigu Vyriausybė
nenustato kitaip, darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas;
3) statuto nustatyta tvarka sudaryti savivaldos organus;
4) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir
užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;
5) leisti mokslo ir kitą literatūrą, taip pat pasirinkti
mokslinius leidinius savo tyrimų rezultatams skelbti ir jų
skelbimo būdus;
6) įstatymų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių ir pareigų.
2. Aukščiausiasis valstybės mokslo instituto savivaldos organas
yra taryba. Du trečdalius tarybos narių renka instituto
mokslininkai ir trečdalį narių deleguoja steigėjas arba jo
įgaliota institucija. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį
instituto mokslininkų išrinktų ir steigėjo paskirtų tarybos narių
santykį, be to, ji gali nustatyti, kad į instituto tarybą
įtraukiami ir suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų
atstovai. Mokslo instituto direktorius pagal pareigas yra tarybos
narys, bet negali būti jos pirmininku.
3. Valstybės mokslo instituto taryba:
1) nustato pagrindines instituto mokslinės veiklos kryptis,
tvirtina perspektyvinį instituto veiklos planą;
2) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto
direktorių;
3) tvirtina instituto struktūrą ir jos pakeitimus;
4) tvirtina instituto metines veiklos ataskaitas, organizuoja
veiklos nuolatinę kvalifikacinę analizę ir vertina, kaip
institutas vykdo savo tikslus, uždavinius ir paskirtį valstybėje;
5) tvirtina mokslininkų rengimą doktorantūroje
reglamentuojančius dokumentus ir kontroliuoja mokslininkų rengimo
kokybę;
6) nustato instituto mokslo darbuotojų kvalifikacinius
reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų į pareigas organizavimo
tvarką;
7) svarsto instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo
apyskaitą, kitus mokslinę veiklą ir vidaus tvarką
reglamentuojančius dokumentus;
8) atlieka kitas statute nustatytas funkcijas.
4. Valstybės mokslo instituto tarybos išrinktą direktorių
tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
5. Valstybės mokslo instituto direktorius yra instituto
vadovas, veikia instituto vardu ir jam atstovauja. Direktorius
atlieka statuto ir teisės aktų įstaigos vadovui nustatytas
funkcijas ir atsako už tai, kad instituto veikla nepažeistų
įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų.
6. Universiteto mokslo instituto valdymą reglamentuoja Aukštojo
mokslo įstatymas.
7. Valstybės mokslo įstaigos savivaldos ir valdymo organus, jų
formavimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti pavyzdiniai
valstybinių mokslo įstaigų įstatai.
8. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius turi būti
mokslininkas. Tas pats asmuo mokslo instituto ar universiteto
mokslo instituto direktoriaus pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.
9. Privačių mokslinių tyrimų įstaigų valdymą reglamentuoja jų
įstatai.
22 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų veiklos priežiūra
1. Mokslinių tyrimų įstaigos kasmet pagal švietimo ir mokslo
ministro patvirtintas taisykles pateikia Švietimo ir mokslo
ministerijai mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos
ataskaitą.
2. Mokslinių tyrimų įstaigos nuolat atlieka savo veiklos
kvalifikacinę analizę. Ją papildo reguliarus Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka organizuojamas ekspertinis
mokslinės veiklos vertinimas. Ne rečiau kaip kas penkeri metai
atliekama mokslinių tyrimų įstaigos atestacija. Jos rezultatai
gali būti pagrindas keisti mokslinės įstaigos teisinį statusą, ją
pabaigti ar pertvarkyti.
3. Švietimo ir mokslo ministerija savo nustatyta tvarka vykdo
visų Lietuvos Respublikoje valstybės biudžeto lėšomis atliekamų
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų stebėseną.
Ministerijos ir kitos įstaigos privalo teikti Švietimo ir mokslo
ministerijai informaciją apie tokius jų užsakymu atliekamus
darbus.
23 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų veiklos
finansavimo šaltiniai
Mokslo ir studijų institucijų veikla gali būti finansuojama
valstybės biudžeto asignavimais, Lietuvos valstybinio mokslo ir
studijų fondo bei kitų fondų lėšomis, taip pat kitomis teisėtai
įgytomis lėšomis. Mokslo ir studijų institucijos taip pat gali
vykdyti valstybines mokslo bei kitas programas, užsakymus pagal
sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei
juridiniais asmenimis, dalyvauti tarptautinėse mokslo ar studijų
programose.
24 straipsnis. Valstybės lėšos mokslui ir studijoms bei
eksperimentinei plėtrai
1. Studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
finansuojami valstybės lėšomis. Valstybė pripažįsta lituanistikos
tyrimų prioritetą.
2. Seimas kasmet nustato asignavimų mokslui ir studijoms bendrą
sumą: paprastosioms išlaidoms (neišskiriant lėšų darbo
užmokesčiui) ir Valstybės investicijų programoje numatytus
valstybės biudžeto asignavimus nepaprastosioms išlaidoms. Kartu
iš asignavimų mokslui ir studijoms nurodomi asignavimai
kiekvienai valstybės aukštajai mokyklai.
3. Aukštosioms mokykloms nepriskirtus biudžeto asignavimus
Vyriausybė paskirsto studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros programoms, jas vykdančioms mokslinių tyrimų įstaigoms,
Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui bei kitiems
tikslams. Mokslo ir studijų infrastruktūros ir jos objektų,
ekspertinių ir kitų mokslo ir studijų sistemos veiklą
aprūpinančių institucijų veikla, bendrieji mokslo ir studijų
sistemos poreikiai, vykdomų programų administravimas finansuojami
iš studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros
programoms skirtų asignavimų.
4. Mokslinius tyrimus ir jų rezultatų pritaikymo ūkinėje
veikloje darbus atliekantys ūkio subjektai Valstybės pagalbos
ūkio subjektams kontrolės įstatymo nustatytomis sąlygomis gali
gauti valstybės pagalbą. Tokią pagalbą Vyriausybės nustatyta
tvarka teikia ministerijos arba Lietuvos valstybinis mokslo ir
studijų fondas.
5. Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir
gamtos apsaugos bei kitų sričių programoms reikalingi moksliniai
tyrimai, eksperimentinė plėtra ir specialistų rengimas
finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų.
25 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas aukštosioms
mokykloms
Valstybės biudžeto lėšos aukštosioms mokykloms skiriamos
vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo nuostatomis.
26 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų nebiudžetinės lėšos
Lėšos, kurias valstybės mokslinių tyrimų įstaigos gauna
vykdydamos sutartinius įsipareigojimus, tarptautines programas ar
teikdamos paslaugas, yra įstaigų nuosavybė. Vyriausybės nustatyta
tvarka jos įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, tačiau
įstaigos statutuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams
įgyvendinti valdo ir naudoja šias lėšas bei jomis disponuoja
savarankiškai.
27 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybės
mokslinių tyrimų įstaigoms
1. Valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai skiriami valstybės
mokslo institutams ir universitetų mokslo institutams (toliau
šiame straipsnyje - įstaigoms) jų mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros programoms įgyvendinti. Įstaigų
atsiskaitymo ir atskaitomybės už valstybės biudžeto lėšas tvarką
nustato Finansų ministerija.
2. Įstaigai skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų
dydis yra siejamas su jos veiklos rezultatais ir nustatomas pagal
Vyriausybės patvirtintą metodiką, kuria remiantis apskaičiuojamos
šios įstaigos išlaidos:
1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai;
2) doktorantūrai;
3) įstaigos administravimo, pastatų išlaikymo, šildymo ir kitos
ūkio išlaidos;
4) išlaidos, susijusios su objektų, įrašytų į nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus,
priežiūra;
5) kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos.
3. Įstaigai taip pat skiriami valstybės biudžeto asignavimai:
1) valstybės investicijų ir kitoms programoms vykdyti;
2) tarptautiniams mainams plėtoti;
3) ilgalaikiam turtui (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros įrangai, leidybos bei kompiuterių įrangai ir kt.) įsigyti
ir pastatams atnaujinti.
4. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų programos finansuojamos
pagal sutartis su steigėju ar jo funkcijas atliekančia
institucija.
28 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų finansinė atskaitomybė
1. Pajamas ir išlaidas mokslinių tyrimų įstaiga tvarko
Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Iš valstybės
biudžeto gaunamiems tiksliniams asignavimams panaudoti sudaroma
išlaidų sąmata.
2. Mokslinių tyrimų įstaiga kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį)
viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
3. Mokslinių tyrimų įstaiga išlaidų apyskaitas įstatymų
nustatyta tvarka pateikia institucijoms, iš kurių gavo
finansavimą. Valstybės biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumą
kontroliuoja Valstybės kontrolė.
4. Prireikus Švietimo ir mokslo ministerija gali inicijuoti
įstaigos finansinės atskaitomybės auditą.
29 straipsnis. Mokslo laipsniai
1. Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto
daktaro mokslo laipsniai.
2. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems
doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją.
Doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio
teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. Mokslinių tyrimų įstaigų
doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų
nustatytas studentų teises.
3. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į
Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių
konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių
konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.
30 straipsnis. Pedagoginiai vardai
1. Lietuvos Respublikoje teikiami docento ir profesoriaus
pedagoginiai vardai.
2. Atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams pedagoginius
vardus teikia aukštųjų mokyklų senatai Vyriausybės nustatyta
tvarka.
31 straipsnis. Mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus
patvirtinantys dokumentai
1. Mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą patvirtinančių dokumentų
formą, jų gamybos, apskaitos, registravimo ir išdavimo tvarką
nustato Vyriausybė.
2. Užsienyje įgyti mokslo laipsnių diplomai pripažįstami
(nostrifikuojami) Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
32 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų personalas
1. Mokslo ir studijų institucijų personalą sudaro dėstytojai,
mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, administracijos ir kiti
tarnautojai.
2. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas nustato Aukštojo
mokslo įstatymas.
33 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų tyrėjai
1. Minimalius kvalifikacinius tyrėjų pareigybių reikalavimus,
konkursų į šias pareigas organizavimo, tyrėjų atestavimo tvarką
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Asmuo, norintis dirbti mokslinių tyrimų įstaigoje kaip
nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti
tyrėju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą)
pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
34 straipsnis. Administracijos ir kiti tarnautojai
1. Mokslinių tyrimų įstaigos turi turėti administraciją, būtiną
jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip
pat kitų tarnautojų, reikalingų įstaigos mokslinių tyrimų,
eksperimentinės plėtros bei ūkinės veiklos uždaviniams
įgyvendinti.
2. Administraciją sudaro mokslinių tyrimų įstaigų ir jų
padalinių vadovai, vadovų pavaduotojai bei įstaigų moksliniai
sekretoriai, jei kitaip nenustato įstaigos statutas (įstatai).
3. Kitų (ne administracijos) mokslinių tyrimų įstaigos
tarnautojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato pati
įstaiga.
35 straipsnis. Skyrimo į pareigas mokslinių tyrimų įstaigose
tvarka
1. Į mokslinių tyrimų įstaigų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų
pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip
penkerių metų laikotarpiui.
2. Prieš du mėnesius iki mokslinių tyrimų įstaigos mokslo
darbuotojo ar kito tyrėjo darbo sutarties termino pabaigos
skelbiamas viešas konkursas į šias pareigas. Jame gali dalyvauti
ir šias pareigas einantis asmuo.
3. Įstaigos tarybos sprendimu gali būti rengiama mokslo
darbuotojo ar kito tyrėjo atestacija. Neatestuotas asmuo
atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
4. Vyresni kaip šešiasdešimt penkerių metų mokslo darbuotojai
ar kiti tyrėjai gali dirbti mokslinių tyrimų įstaigoje, jei
įstaigos taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota
darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Tokia
sutartis tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
5. Į mokslinių tyrimų įstaigų, taip pat jų padalinių vadovų ar
jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni
kaip šešiasdešimt penkerių metų asmenys. Vyresniems kaip
šešiasdešimt penkerių metų asmenims, kurie eina mokslinių tyrimų
įstaigų, jų padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų bei
įstaigų mokslinių sekretorių pareigas ir kurių kadencija dar nėra
pasibaigusi, šio straipsnio 4 dalies reikalavimai netaikomi iki
kadencijos pabaigos.
6. Mokslinių tyrimų įstaigos direktorius ne ilgesniam kaip
vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo
darbuotojus ar kitus tyrėjus pagal terminuotą darbo sutartį.
Šiems asmenims taikomi atitinkamoms pareigoms nustatyti
reikalavimai. Tolesniam darbui įstaigoje toks darbuotojas gali
būti priimtas tik viešo konkurso būdu.
36 straipsnis. Asocijuoti mokslininkai
1. Asocijuoto mokslininko statusas Lietuvos mokslo ir studijų
institucijos senato (tarybos) sprendimu gali būti suteikiamas
toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su ja
mokslinius ryšius, bet laikinai (trumpiau negu iki kadencijos
pabaigos) išvykusiam dirbti į užsienio mokslo ir (ar) studijų
įstaigą.
2. Asocijuotas mokslininkas, grįžęs dirbti į valstybės aukštąją
mokyklą ar mokslinių tyrimų įstaigą, gali be konkurso
susigrąžinti ankstesnes pareigas ir jas eiti iki kadencijos
pabaigos, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas ar
mokslinių tyrimų įstaigos taryba.
37 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai, mokslo darbuotojai ir
tyrėjai
1. Mokslo ir studijų įstaiga gali ne ilgesniam kaip dvejų metų
laikotarpiui pakviesti dėstytojus, mokslo darbuotojus ir kitus
tyrėjus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
Kviestiniams dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams
netaikoma šiame Įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.
2. Mokslinių tyrimų įstaiga gali pagal sutartis su ūkio
subjektais sudaryti galimybes jų tarnautojams atlikti įstaigoje
mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus.
38 straipsnis. Profesoriai emeritai
1. Vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų profesoriams ar
vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems profesoriaus
pedagoginį vardą, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį
darbą universitete, valstybės ar universiteto mokslo institute,
už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui įstaigos senatas (taryba)
gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
2. Profesoriui emeritui statuto nustatyta tvarka sudaromos
sąlygos dalyvauti įstaigos mokslinėje ir kitoje veikloje.
Kiekvieno universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas
universiteto sutartyje su Švietimo ir mokslo ministerija.
Valstybės ar universiteto mokslo instituto profesorių emeritų
skaičius turi būti suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija.
3. Profesoriaus emerito vardas suteikia teisę gauti
profesoriaus emerito valstybinę mokslininko pensiją.
39 straipsnis. Mokslininkų ir kitų tyrėjų teisės ir pareigos
1. Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi lygias teises,
neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius įsitikinimus,
pažiūras, tikėjimą, kilmę, socialinę padėtį, tautybę ir kalbą,
taip pat pilietybę, dalyvauti konkursuose į pareigas įstaigose.
2. Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę:
1) dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo
ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir
užsienyje;
3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą
informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos
paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
4) dalyvauti priimant sprendimus dėl savo įstaigos statuto
(įstatų) turinio ir veiklos plano;
5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose bei visuomeninėse
organizacijose, tarp jų ir esančiose užsienyje.
3. Mokslininkai, be šio straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių,
taip pat turi teisę:
1) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;
2) savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus.
4. Mokslininkams ir kitiems tyrėjams garantuojama:
1) kūrybos ir intelektualaus darbo autorinės teisės, nustatytos
Lietuvos Respublikos įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse;
2) nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų;
3) apsauga nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei
įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija
yra valstybės ar tarnybos paslaptis.
5. Mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo:
1) laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;
2) vykdyti savo įstaigos statute (įstatuose) nustatytas
pareigas bei funkcijas."
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. priima ar pakeičia šiam
Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
2. Aukštosios mokyklos, kurios Vyriausybės pavedimu atlieka
valstybinių mokslo įstaigų steigėjų funkcijas, iki 2002 m. spalio
1 d. turi pateikti Vyriausybei siūlymus dėl šių mokslo įstaigų
pertvarkymo į universitetų mokslo institutus.
3. Valstybės mokslo institutų valdymo (savivaldos) institucijų
(senato, tarybos) įgaliojimai tęsiasi (pasibaigusios kadencijos
terminas senato (tarybos) sprendimu gali būti pratęstas), kol šio
Įstatymo nustatyta tvarka bus sudarytos tarybos, bet ne ilgiau
kaip iki 2003 m. balandžio 1 d.
4. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios įstaigos ir
organizacijos, kurių registraciją tame registre numato šis
Įstatymas, registruojamos švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų
institucijų valstybės registre.
5. Mokslinių tyrimų įstaigos, kurių senatai priims sprendimą
dėl mokslinių tyrimų įstaigos teisinės formos pakeitimo, turi
būti pertvarkytos iki 2003 m. liepos 1 d.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2002 m.
spalio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
______________
©1996-2002 Teisinės informacijos centras