LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIOJO UGDYMO ĮSTATYMAS
1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą,
valdymo bei specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo,
profesinio ir aukštesniojo mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų
švietimo organizavimo pagrindus.
2 straipsnis. Specialiojo ugdymo teisinis pagrindas
Specialusis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais,
Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Specialusis ugdymas - specialiųjų poreikių asmenų mokymas,
lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių
asmenų gebėjimus ir galias.
2. Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų
reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai
neatitinka specialiųjų poreikių asmens galimybių.
3. Specialiųjų poreikių asmenys - vaikai ir suaugusieji, dėl
įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti
ugdymo procese, visuomenės gyvenime.
4. Specialusis pedagogas - specialistas, turintis aukštąjį
išsilavinimą ir pedagogo psichologo kvalifikaciją darbui su
specialiųjų poreikių asmenimis.
5. Specialioji pedagoginė pagalba - pedagoginių priemonių
sistema, padedanti užtikrinti veiksmingą specialiųjų poreikių
asmenų ugdymą.
6. Sutrikimas - patologijos sukeltas žmogaus organo ar jo
funkcijos nuokrypis nuo diagnostinės statistinės normos.
7. Specialiojo ugdymo įstaiga - švietimo įstaiga, kurios
pagrindinė veikla - specialiųjų poreikių asmenų ugdymas.
8. Bendrojo ugdymo įstaigos - visų tipų švietimo įstaigos,
išskyrus specialiojo ugdymo įstaigas.
9. Visiška integracija - specialiųjų poreikių asmenų ugdymas
bendrojo ugdymo įstaigos bendrojoje klasėje, grupėje.
10. Dalinė integracija - specialiųjų poreikių asmenų ugdymo
derinimas bendrojo ugdymo įstaigos bendrojoje ir specialiojoje
klasėse, grupėse; specialiųjų poreikių asmenų ugdymas bendrojo
ugdymo įstaigos specialiojoje klasėje, grupėje; specialiųjų
poreikių asmenų ugdymas derinant jų ugdymo procesą specialiojo
ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigose.
11. Modifikuota programa - specialiųjų poreikių asmeniui
pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis
pagal valstybinius išsilavinimo standartus.
12. Adaptuota programa - valstybinio išsilavinimo standartams
neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų
poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.
13. Specialioji programa - valstybiniams išsilavinimo
standartams neprilygstanti bendroji dalyko programa, skirta tam
tikrai specialiųjų poreikių asmenų grupei, ar programa, skirta
sutrikusiai funkcijai lavinti.
14. Individualioji programa - programa, skirta asmens
individualiems gebėjimams ugdyti ir specialiesiems ugdymosi
poreikiams tenkinti.
15. Specialioji mokymo priemonė - mokymo priemonė, pritaikyta
specialiųjų poreikių asmenims ugdyti.
16. Pedagoginė psichologinė tarnyba - valstybės ar savivaldybės
biudžetinė įstaiga, kuri sutikus tėvams (ar vaiko globėjams)
įvertina asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria
specialųjį ugdymą ir teikia pedagoginę bei psichologinę pagalbą
vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams), švietimo ir vaikų globos
įstaigoms.
17. Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija - grupė
specialistų, kurie sprendžia švietimo įstaigos vaikų specialiųjų
ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę
psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio
klausimus.
18. Ankstyvasis ugdymas - vaikų ugdymas nuo gimimo iki 3 metų.
19. Reabilitacinis ugdymas - specialiųjų poreikių asmenų
ugdymas, padedantis atkurti sutrikusias funkcijas, arba sutrikimą
kompensuojančių įgūdžių lavinimas pedagoginėmis priemonėmis.
20. Reabilitacijos įstaiga - įstaiga, atliekanti medicininę,
profesinę ar socialinę specialiųjų poreikių asmenų reabilitaciją.
21. Neformalusis specialiųjų poreikių suaugusiųjų švietimas -
kultūrinis ir reabilitacinis specialiųjų poreikių asmenų ugdymas,
skatinantis tobulėti asmenybę ir sudarantis prielaidas
veiksmingesnei socialinei adaptacijai, tačiau nesuteikiantis
išsilavinimo, atitinkančio valstybinio išsilavinimo standartų
reikalavimus.
22. Specializuotas suaugusiųjų centras - specialiųjų poreikių
asmenų užimtumui skirta įstaiga.
23. Pedagogo padėjėjas - asmuo, pedagoginiame procese vykdantis
pedagogo nurodytas ugdymo ir slaugos funkcijas.
24. Nemokamos paslaugos - specialiųjų poreikių asmenims
teikiamos nemokamos paslaugos (apmokamos iš valstybės ar
savivaldybių biudžetų).
4 straipsnis. Specialiojo ugdymo principai
Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais
Lietuvos švietimo ir šiais atskiraisiais specialiojo ugdymo
principais:
1) lygių galimybių - specialiųjų poreikių asmenims sudaromos
vienodos ugdymo ir ugdymosi sąlygos kaip ir kitiems vietos
bendruomenės nariams;
2) integracijos - specialiųjų poreikių asmenų ugdymasis ir
ugdymas kartu su kitais vietos bendruomenės nariais ir
lygiateisis dalyvavimas jos gyvenime;
3) decentralizacijos - šeimos, visuomenės bei vietos savivaldos
institucijų dalyvavimas ugdant specialiųjų poreikių asmenis;
4) visuotinumo - visų specialiųjų poreikių asmenų ugdymas;
5) tęstinumo - specialiųjų poreikių asmenų ugdymasis ir ugdymas
visą gyvenimą;
6) perimamumo ir lankstumo - bendrojo ugdymo ir specialiojo
ugdymo įstaigų suderinta veikla, laiduojanti specialiųjų poreikių
asmenų ugdymo ir ugdymosi tęstinumą;
7) ugdymo funkcionalumo - specialiųjų poreikių asmenų
savarankiškumo ir gebėjimo gyventi vietos bendruomenėje ugdymas.
5 straipsnis. Specialiojo ugdymo uždaviniai
Pagrindiniai specialiojo ugdymo uždaviniai:
1) padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias
žmogaus vertybes ir puoselėti dorą, kaip būtiną demokratinės
gyvensenos pagrindą;
2) rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui
vietos bendruomenėje;
3) teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę
pagalbą specialiųjų poreikių asmenims;
4) užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti
pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją;
5) pripažįstant specialiųjų poreikių vaikų ir suaugusiųjų
gebėjimus ir galias, sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes;
6) sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai
ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.
6 straipsnis. Specialiųjų ugdymosi poreikių grupės
1. Specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į šias grupes:
1) nedideli;
2) vidutiniai;
3) dideli;
4) labai dideli.
2. Specialiųjų poreikių asmenų grupės, sutrikimų kategorijos,
jų laipsniai nustatomi ir specialiųjų poreikių asmenys
priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių grupei Švietimo ir
mokslo, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijų bendrai nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas
1. Asmens specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu,
psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais įvertina
švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė
psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendrai nustatyta
tvarka.
2. Specialiojo ugdymo komisija veikia ikimokyklinio ugdymo
įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Ji sudaroma Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3. Į švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisiją gali
kreiptis vaiko tėvai (ar vaiko globėjai) arba vaiką ugdantys
pedagogai, gavę tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimą raštu.
4. Į pedagoginę psichologinę tarnybą gali kreiptis tėvai (ar
vaiko globėjai) arba švietimo įstaigos specialiojo ugdymo
komisija, gavusi vaiko tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimą raštu.
8 straipsnis. Specialiojo ugdymo skyrimas
Specialųjį ugdymą Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta
tvarka skiria švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar
(ir) pedagoginė psichologinė tarnyba, atsižvelgdamos į asmens
pageidavimus ir tėvams (ar vaiko globėjams) sutikus.
ANTRASIS SKIRSNIS
SPECIALIOJO UGDYMO SISTEMOS SANDARA
9 straipsnis. Specialiojo ugdymo sistema
1. Specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo sistemos dalis.
Jis apima specialiųjų poreikių asmenų ankstyvąjį, ikimokyklinį
ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį, aukštesnįjį mokymą,
aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, papildomą ugdymą.
2. Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse,
savivaldybių bei nevalstybinėse visų tipų bendrojo ir specialiojo
ugdymo įstaigose, globos įstaigose ir specializuotuose
suaugusiųjų centruose. Asmenys, negalintys lankyti švietimo
įstaigų, ugdomi namuose.
10 straipsnis. Specialiųjų poreikių vaikų ankstyvasis ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikams nuo gimimo iki 3 metų bei jų
tėvams (ar vaiko globėjams) specialioji pedagoginė pagalba
teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos įstaigose, sveikatos
priežiūros įstaigose ir kitose institucijose Švietimo ir mokslo,
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Specialiųjų poreikių vaikų ikimokyklinis ugdymas
1. Specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus (nuo 3 iki 6-7
metų) vaikai ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar
specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo ir
kitose specialiojo ugdymo įstaigose.
2. Specialiųjų poreikių vaikai, neturintys galimybės kiekvieną
dieną atvykti į specialiąją ikimokyklinio ugdymo įstaigą,
ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialiąją grupę ar kitas
specialiojo ugdymo įstaigas, gali būti ugdomi šių įstaigų
savaitinėse grupėse.
3. Globos įstaigose gyvenantys specialiųjų poreikių vaikai,
išskyrus negalinčius lankyti švietimo įstaigų, nuo 3 metų yra
ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
4. Specialiųjų poreikių vaikams, negalintiems lankyti
ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ir jų tėvams (ar vaiko globėjams)
specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose Švietimo ir
mokslo ir Sveikatos apsaugos ministerijų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų bendrasis lavinimas
1. Specialiųjų poreikių vaikų bendrasis lavinimas pradedamas
nuo 6-7 metų.
2. Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi visų tipų bendrojo
lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse,
specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo įstaigose,
profesinių mokyklų atitinkamoje pagrindinio profesinio mokymo
pakopoje.
3. Specialiųjų poreikių moksleiviai, neturintys galimybės
kiekvieną dieną atvykti į specialiąją mokyklą ar kitą specialiojo
ugdymo įstaigą, turi teisę nemokamai gyventi mokyklos
bendrabutyje.
4. Globos įstaigose gyvenantys specialiųjų poreikių asmenys,
išskyrus negalinčius lankyti švietimo įstaigų, nuo 6-7 metų yra
ugdomi įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklose.
5. Specialiųjų poreikių moksleiviai, negalintys lankyti
švietimo įstaigų, mokomi namuose Švietimo ir mokslo ir Sveikatos
apsaugos ministerijų nustatyta tvarka.
6. Specialiųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė
specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse gali būti 1-2
metais ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų klasių
moksleivių. Mokymosi trukmę reglamentuoja valstybiniai mokymo
planai ir atitinkamo tipo švietimo įstaigos bendrieji nuostatai.
13 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis,
aukštesnysis mokymas ir aukštasis mokslas
1. Specialiųjų poreikių asmenys profesiją gali įgyti:
1) profesinėse mokyklose;
2) profesinio mokymo centruose ir kursuose;
3) specializuotose profesinio mokymo įstaigose, skirtose
specialiųjų poreikių asmenims;
4) specialiųjų mokyklų profesinio lavinimo skyriuose;
5) aukštesniosiose mokyklose;
6) aukštosiose mokyklose.
2. Esant kitoms vienodoms priėmimo sąlygoms, į profesines,
aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas specialiųjų poreikių
asmenys priimami pirmumo tvarka. Profesinės, aukštesniosios ir
aukštosios mokyklos gali nustatyti papildomas lengvatines
specialiųjų poreikių asmenų priėmimo sąlygas ir tvarką.
3. Profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos sudaro
sąlygas specialiųjų poreikių asmenims, turintiems reikiamą
išsilavinimą, pagal jų gebėjimus įgyti išsilavinimą ir profesiją.
14 straipsnis. Specialiųjų poreikių suaugusiųjų neformalusis
švietimas
1. Specialiųjų poreikių suaugusiųjų neformalusis švietimas
organizuojamas suaugusiųjų švietimo centruose, mokyklose,
specializuotuose suaugusiųjų centruose ir kitose institucijose.
2. Reabilitacinį ugdymą organizuoja reabilitacijos ir švietimo
įstaigos. Jis atliekamas įstaigoje ar (ir) asmens namuose.
15 straipsnis. Papildomas ugdymas
Visų tipų švietimo įstaigos sudaro sąlygas specialiųjų poreikių
asmenims plėtoti gebėjimus, tenkinti individualius saviraiškos
poreikius.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMAS
16 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos yra:
1) visiška integracija;
2) dalinė integracija;
3) ugdymas specialiojo ugdymo įstaigoje;
4) ugdymas namuose (10, 11 ir 12 straipsniuose numatytais
atvejais).
17 straipsnis. Specialiojo ugdymo įstaigų paskirtis
Specialiojo ugdymo įstaigų paskirtis yra:
1) ugdyti asmenis, turinčius didelių ar labai didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriuos nustato pedagoginės
psichologinės tarnybos, ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo
įstaigų;
2) padėti asmeniui, turinčiam didelių ir labai didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirengti ugdymuisi bendrojo
ugdymo įstaigoje;
3) teikti metodinę pagalbą bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams,
tėvams (ar vaiko globėjams), ugdantiems specialiųjų poreikių
asmenis.
18 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų priėmimas į
specialiojo ugdymo įstaigą
Į specialiojo ugdymo įstaigą specialiųjų poreikių asmenys
priimami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų skaičius klasėje,
grupėje
Specialiųjų poreikių asmenų skaičius klasėje, grupėje,
atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, nustatomas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Specialiojo ugdymo turinys ir programos
1. Specialiųjų poreikių asmenys mokomi bendrųjų ir specialiųjų
dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba
jos nustatyta tvarka aprobuotus mokymo planus, bendrąsias ir
specialiąsias programas.
2. Pedagogai rengia specialiąsias programas specialiųjų
poreikių asmenų sutrikusioms funkcijoms lavinti, prireikus
modifikuoja bendrojo lavinimo ar specialiąsias programas,
pedagoginei psichologinei tarnybai rekomendavus, adaptuoja
bendrojo lavinimo programas. Specialiųjų poreikių asmenims,
turintiems labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia
individualias programas.
21 straipsnis. Bendrosios egzaminų organizavimo nuostatos
1. Asmenims, turintiems pedagoginės psichologinės tarnybos
išvadą apie jų specialiuosius ugdymosi poreikius, pagrindinės ir
vidurinės mokyklos baigimo egzaminų turinys ir jų organizavimo
tvarka taikoma vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatytais reikalavimais.
2. Jeigu specialiųjų poreikių asmenys pageidauja, profesinės,
aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, atsižvelgusios į šių
asmenų specialiuosius ugdymosi poreikius, pritaiko stojamųjų,
tarpinių, kvalifikacijos ir valstybinių egzaminų organizavimo
tvarką.
22 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Specialiųjų poreikių asmenims, baigusiems švietimo įstaigas
arba atskiras jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentas, patvirtinantis įgytą
išsilavinimą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PEDAGOGINĖ, PSICHOLOGINĖ, SOCIALINĖ IR MEDICINOS PAGALBA
23 straipsnis. Specialioji pedagoginė, psichologinė ir
socialinė pagalba
1. Specialiąją pedagoginę, psichologinę ir socialinę pagalbą
specialiųjų poreikių asmenims ir jų tėvams (ar vaiko globėjams)
teikia:
1) bendrojo ugdymo įstaigų specialiojo ugdymo komisijos;
2) pedagoginės psichologinės tarnybos;
3) sveikatos priežiūros įstaigų specializuotos tarnybos;
4) specialiojo ugdymo įstaigos.
2. Specialiąją pedagoginę pagalbą teikia specialieji pedagogai,
turintys aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo psichologo
kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis.
3. Psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims teikia
psichologai, turintys ne mažesnį kaip psichologijos magistro
laipsnį arba jam prilygstantį studijų kvalifikacinį laipsnį.
4. Socialinę pagalbą teikia socialiniai darbuotojai.
5. Nemokamos pedagogo padėjėjo, skaitovo, palydovo, gestų
kalbos vertėjo paslaugos specialiųjų poreikių asmenims švietimo
įstaigose teikiamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Sveikatos priežiūra
Specialiųjų poreikių asmenų sveikatos priežiūrą švietimo
įstaigose atlieka sveikatos priežiūros specialistai Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Aprūpinimas ugdymui skirta kompensacine technika
ir mokymo priemonėmis
1. Specialiųjų poreikių asmenys švietimo įstaigose ir namuose
aprūpinami ugdymui skirta kompensacine technika Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, specialiosiomis
mokymo priemonėmis.
2. Specialiosios mokymo priemonės ir ugdymui skirta
kompensacinė technika, kuria yra aprūpinamos švietimo įstaigos,
pedagogai, specialiųjų poreikių asmenys, gali būti kaupiama
specialiojo ugdymo ar tam tikslui įsteigtose biudžetinėse
įstaigose.
26 straipsnis. Švietimo įstaigos pritaikymas specialiųjų
poreikių asmenims
Švietimo įstaigos pritaikomos specialiųjų poreikių asmenims
pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
27 straipsnis. Vežiojimas į švietimo įstaigą
Švietimo įstaigos steigėjas organizuoja specialiųjų poreikių
asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai
vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys
atvykti į švietimo įstaigą (išskyrus profesines, aukštesniąsias,
aukštąsias mokyklas), nemokamą atvežimą į ją ir parvežimą į
namus.
28 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas ugdymo
procese
Nevyriausybinės organizacijos gali dalyvauti organizuojant
specialiųjų ugdymo poreikių asmenų ugdymą ir teikti jiems
finansinę bei kitą paramą savo įstatuose nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Specialiojo ugdymo mokslinis pagrindimas
Mokslo ir studijų institucijos specialųjį ugdymą moksliškai ir
metodiškai pagrindžia pagal Švietimo ir mokslo ministerijos
užsakymus.
PENKTASIS SKIRSNIS
SPECIALIOJO UGDYMO SPECIALISTŲ RENGIMAS
30 straipsnis. Specialiųjų pedagogų rengimas
1. Aukštosios mokyklos specialiuosius pedagogus rengia pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus.
2. Specialaus pedagoginio išsilavinimo neturintys pedagogai,
dirbantys su specialiųjų poreikių asmenimis specialiojo ugdymo
įstaigose, bendrojo ugdymo įstaigų specialiosiose klasėse,
grupėse, turi įgyti specialiojo pedagogo kvalifikaciją pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus ir pedagogų rengimo tvarką.
31 straipsnis. Bendrojo ugdymo įstaigų pedagogų, psichologų,
socialinių darbuotojų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas
1. Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, rengiančios
pedagogus, psichologus, socialinius darbuotojus, ir pedagogų
kvalifikacijos kėlimo įstaigos, atsakingos už pedagogų
kvalifikaciją, į studijų ir kvalifikacijos kėlimo programas
įtraukia specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos
kursus.
2. Pedagogų atestavimo tvarką nustato atestavimo nuostatai.
Atestuojant pedagogus ir suteikiant jiems pedagogo kvalifikaciją
yra įvertinamos jų specialiosios pedagogikos ir specialiosios
psichologijos žinios.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ, JŲ TĖVŲ (AR VAIKO GLOBĖJŲ),
PEDAGOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS
32 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų teisės ir pareigos
1. Specialiųjų poreikių asmenys turi teisę:
1) ugdytis ir būti ugdomi;
2) pasirinkti gebėjimus atitinkančią ugdymosi formą ir įstaigą
tėvams ar vaiko globėjui pritarus;
3) mokytis pagal savo gebėjimus;
4) lavinti sutrikimą kompensuojančias funkcijas;
5) mokytis gestų kalbos;
6) įstatymų nustatyta tvarka gauti finansinę, materialinę ir
kitą paramą, kuri sudarytų sąlygas atsiskleisti jų galimybėms ir
jas plėtoti;
7) gauti švietimo įstaigose teikiamas gestų kalbos vertėjo,
skaitovo, palydovo, pedagogo padėjėjo paslaugas, švietimo
įstaigose ir namuose naudotis kompensacine technika;
8) moksleiviai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų
ugdymosi poreikių, iki 21 metų ugdytis bendrojo ugdymo įstaigų
specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose ar kitose
specialiojo ugdymo įstaigose.
2. Specialiųjų poreikių asmenys privalo laikytis švietimo
įstaigų nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių.
33 straipsnis. Specialiųjų poreikių vaikų tėvų (ar vaiko
globėjų) teisės ir pareigos
1. Specialiųjų poreikių vaikų tėvai (ar vaiko globėjai) turi
teisę:
1) gauti ankstyvą (tik gimus vaikui) nuolatinę specialiąją
pedagoginę, psichologinę, medicinos ir socialinę pagalbą
gyvenamojoje vietoje;
2) dalyvauti tėvų rengimo ugdyti specialiųjų poreikių vaiką
kursuose;
3) esant sunkumų dėl vaiko ugdymo, kreiptis į švietimo įstaigos
specialiojo ugdymo komisiją ar pedagoginę psichologinę tarnybą;
4) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius
ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;
5) dalyvauti vaiko ugdymo procese;
6) gauti informaciją apie savo vaiko ugdymą ir jo problemas iš
švietimo įstaigų ir pedagoginių psichologinių tarnybų;
7) teikti siūlymus pedagogams, ugdantiems vaiką, švietimo
įstaigos vadovams koreguoti pedagoginį procesą.
2. Specialiųjų poreikių vaikų tėvai (ar vaiko globėjai)
privalo:
1) užtikrinti vaiko iki 16 metų ugdymą;
2) sudaryti vaikui jo poreikiams tinkamas gyvenimo ir ugdymosi
sąlygas;
3) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo
programą, formą bei įstaigą;
4) vykdyti pedagogų ir kitų specialistų, teikiančių pedagoginę
ir psichologinę pagalbą, rekomendacijas;
5) pagal paskirtį naudoti vaikui teikiamą finansinę ir
materialinę paramą.
34 straipsnis. Pedagogų, ugdančių specialiųjų poreikių asmenis,
teisės ir pareigos
1. Pedagogai, ugdantys specialiųjų poreikių asmenis, turi
teisę:
1) būti materialiai skatinami už darbą su specialiųjų poreikių
asmenimis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka;
2) gauti metodinę pagalbą parenkant ir paruošiant specialiąsias
mokymo priemones ir mokymo medžiagą darbui su specialiųjų
poreikių asmenimis;
3) turėti tinkamas sąlygas, mokymo priemones ir ugdymui skirtą
kompensacinę techniką darbui su specialiųjų poreikių asmenimis;
4) turėti pedagogo padėjėją, jei klasėje, grupėje yra asmuo
(asmenys), turintis didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi
poreikių.
2. Pedagogai, ugdantys specialiųjų poreikių asmenis, privalo:
1) pritaikyti specialiųjų poreikių asmenims ugdymo metodus,
programą, turinį ir parinkti tinkamas mokymo priemones;
2) esant sunkumams dėl vaiko ugdymo, gavę vaiko tėvų (ar vaiko
globėjų) sutikimą raštu, kreiptis į švietimo įstaigos specialiojo
ugdymo komisiją, kad įvertintų vaiko specialiuosius ugdymosi
poreikius, ir vykdyti jos rekomendacijas;
3) bendradarbiauti su specialiųjų poreikių vaiko tėvais (ar
vaiko globėjais), konsultuoti juos specialiojo ugdymo klausimais
ir informuoti apie vaiko ugdymosi pažangą, sunkumus ir problemas;
4) kelti darbo su specialiųjų poreikių asmenimis kvalifikaciją.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
SPECIALIOJO UGDYMO VALDYMAS IR FINANSAVIMAS
35 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija
specialiojo ugdymo srityje
Švietimo ir mokslo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybines specialiojo
ugdymo įstaigas, kuriose ugdomi kelių apskričių teritorijose
gyvenantys specialiųjų poreikių asmenys; užtikrina šių įstaigų
funkcionavimą ir išlaikymą, skiria ir atleidžia jų vadovus, kartu
su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis užtikrina visų
specialiųjų poreikių vaikų iki 16 metų ugdymą bendrojo ugdymo
švietimo ar specialiojo ugdymo įstaigoje;
2) raštu aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių
specialiojo ugdymo (išskyrus neformaliojo) įstaigų steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą bei savivaldybių specialiojo ugdymo
įstaigų, teikiančių pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą,
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) nustato specialiojo ugdymo įstaigų, pedagoginių
psichologinių tarnybų bendrųjų nuostatų reikalavimus, tvirtina
pavaldžių specialiojo ugdymo įstaigų veiklos nuostatus;
4) tvirtina bendrąjį specialiojo mokymo turinį (mokymo planus,
bendrąsias ir specialiąsias programas, vadovėlius);
5) organizuoja specialiojo mokymo planų, programų, vadovėlių,
ugdymo priemonių ir literatūros rengimą bei leidybą;
6) nustato specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarką;
7) organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius
egzaminus, sudaro komisijas egzaminų užduotims rengti, pritaiko
užduotis ir egzaminų organizavimo tvarką specialiųjų poreikių
asmenims.
36 straipsnis. Kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų
kompetencija specialiojo ugdymo srityje
Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, Vyriausybės įstaigos:
1) gali steigti, reorganizuoti ir likviduoti pavaldžias
valstybines profesinio mokymo bei profesinės reabilitacijos,
kitas specialiojo ugdymo įstaigas specialiųjų poreikių
suaugusiems asmenims, gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišką sutikimą. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina
pavaldžių profesinio mokymo bei profesinės reabilitacijos įstaigų
specialiųjų poreikių suaugusiems asmenims bendruosius nuostatus;
3) suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas, vadovėlius,
organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) užtikrina, kad būtų ugdomi specialiųjų poreikių asmenys,
gyvenantys pavaldžiose globos įstaigose.
37 straipsnis. Apskrities viršininko kompetencija specialiojo
ugdymo srityje
Apskrities viršininkas:
1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir
likviduoja pavaldžias valstybines specialiojo ugdymo įstaigas,
kuriose ugdomi kelių savivaldybių teritorijoje gyvenantys
specialiųjų poreikių asmenys. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines
pedagogines psichologines tarnybas, specialiųjų mokymo priemonių
ir ugdymui skirtos kompensacinės technikos kaupimo biudžetines
įstaigas;
3) organizuoja specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą;
4) užtikrina, kad būtų ugdomi specialiųjų poreikių asmenys,
gyvenantys pavaldžiose globos įstaigose;
5) rašo teikimą Vyriausybės atstovui apskrityje Švietimo
įstatymo nurodytais atvejais dėl specialiojo ugdymo įstaigos
steigėjo funkcijų perdavimo apskrities viršininko
administracijai.
38 straipsnis. Savivaldybės kompetencija specialiojo ugdymo
srityje
Savivaldybė:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias
specialiąsias ikimokyklinio ugdymo, pradinį, pagrindinį ir
vidurinį bendrąjį išsilavinimą teikiančias specialiojo ugdymo
įstaigas Švietimo įstatymo ir specializuotas profesinio mokymo
įstaigas - Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. Skiria ir
atleidžia jų vadovus;
2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės
pedagogines psichologines tarnybas;
3) rūpinasi, kad visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys
specialiųjų poreikių vaikai iki 16 metų būtų ugdomi bendrojo
ugdymo ar specialiojo ugdymo įstaigoje;
4) sudaro sąlygas asmenims, turintiems didelių ar labai didelių
ugdymosi poreikių, ugdytis iki 21 metų;
5) kartu su tėvais (ar vaiko globėjais) ir pedagoginės
psichologinės tarnybos specialistais parenka specialiųjų poreikių
vaikams optimalią ugdymo formą, rūpinasi specialiųjų poreikių
vaikų teisių apsauga;
6) užtikrina specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą
specialiųjų poreikių vaikams nuo gimimo;
7) bendradarbiauja su savivaldybės teritorijoje esančiomis
valstybinėmis specialiojo ugdymo įstaigomis;
8) užtikrina, kad pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos,
nustatančios vaikų įgimtus ar įgytus sutrikimus, įstatymų
nustatyta tvarka teiktų informaciją apie šiuos vaikus
savivaldybės administracijos švietimo padaliniui pagal vaiko tėvų
(ar vaiko globėjų) gyvenamąją vietą.
39 straipsnis. Specialiojo ugdymo finansavimas
Specialusis ugdymas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų įstatymų nustatyta tvarka. Nevalstybines specialiojo
ugdymo įstaigas išlaiko steigėjai. Jos gali gauti finansinę ir
kitokią paramą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. rugsėjo 1 d.
41 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Pasiūlyti Vyriausybei iki 1999 m. rugsėjo 1 d. priimti
Specialiojo ugdymo įstatymo papildomuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
_______________
©1996-1999 Teisinės informacijos centras |