PATVIRTINTA
Švietimo ir mokslo
ministro 1999 05 14
įsakymu Nr. 655

Gimnazijos koncepcija
(antroji redakcija)

Įvadas

Tęsiant švietimo reformą, iki 2010 metų Lietuvoje siekiama pertvarkyti mokyklų tipų sistemą ir mokyklų tinklą. Jame viena iš pagrindinių grandžių turi tapti gimnazija, apimanti trečiąjį ir ketvirtąjį ugdymo turinio koncentrą (išskyrus menų gimnazijas). Gimnazija yra švietimo institucija, teikianti bendrąjį profilinį vidurinį išsilavinimą visiems jo siekiantiems moksleiviams ir atverianti jiems platų pasirinkimo galimybių spektrą.

Šioje antrojoje Gimnazijos koncepcijos redakcijoje aprašomi gimnazijos uždaviniai, struktūra, reikalavimai ugdymo turiniui ir valdymas. Atsižvelgiant į gimnazijų 1989 – 1999 m. sukauptą patirtį, joje nurodomos pagrindinės kryptys bei etapai pereinant nuo dabartinės bendrojo lavinimo mokyklos tipų sistemos (gimnazijos ir vidurinės mokyklos) prie sistemos, kurioje pagrindinis krūvis, teikiant bendrąjį vidurinį išsilavinimą, teks gimnazijoms.

Gimnazijos uždaviniai 

Gimnazijos uždaviniai yra šie:

• sudaryti geras sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią;

• siekti aukšto moksleivių pasiekimų moksle lygio ne tik jiems įgyjant žinių, bet ir išsiugdant bendruosius gebėjimus, kompetencijas bei pasirengiant mokytis visą gyvenimą;

• siekti aukštos ugdymo kokybės, sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam moksleivių brendimui; ugdyti gebančios vienytis ir atsinaujinti pilietinės visuomenės narius;

• padaryti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą prieinamą kuo platesniam jaunuolių ratui ir išplėsti galimybes toliau jiems mokytis.

 Struktūra, steigimas ir reorganizavimas 

Gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinio koncentrus (išskyrus menų gimnazijas). Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, gali būti steigiamos nepilnos gimnazijos, apimančios tik IV ugdymo turinio koncentrą (pavyzdžiui, kaip autonomiški skyriai profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose). Atokiose gyvenvietėse, kuriose yra viena bendrojo lavinimo mokykla, neracionalu turėti kelias mokyklas. Tokių gyvenviečių gimnazijose gali būti bendrojo lavinimo skyriai.

Laipsniškai, vykstant mokyklų akreditacijai, gimnazija turi tapti svarbiausiu pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos tipu. Išplėtojus gimnazijų tinklą, didžioji moksleivių dalis po aštuntosios bendrojo lavinimo mokyklos klasės turi ateiti į pirmąją gimnazijos klasę. Siekiama, kad iki 2010 metų būtų akredituotos visos bendrąjį vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos.

Individualizuojant, diferencijuojant ir profiliuojant ugdymą, kiekvienoje gimnazijoje turi būti sudaromos sąlygos atskleisti ir plėtoti savo gabumus įvairaus pajėgumo moksleiviams. Specializuotis ugdyti specifinių gabumų vaikus turėtų tik nedidelė dalis tam tikslui sukurtų gimnazijų (menų gimnazijos, universitetinės gimnazijos ir pan.).

Nuo 2003 m. gimnazijos bus steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetės mokyklos (iškyrus menų gimnazijas), apimančios III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I-IV gimnazijos klases), arba kaip autonomiški profesinių ar aukštesniųjų mokyklų skyriai. Naujų keturmečių gimnazijų steigimas arba vidurinių mokyklų reorganizavimas į keturmetes gimnazijas vyksta pagal steigėjo patvirtintą mokyklų tinklo pertvarkymo programą.

Steigėjui leidus, gimnazija gali turėti parengiamąsias klases, išlyginamąsias klases ar grupes, parengiamuosius kursus ir pan., skirtus padėti pasirengti stoti į trečiąją gimnazijos klasę tiems moksleiviams, kurie patys ar jų tėvai pageidauja.

Jau gavusias gimnazijos statusą vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigėjai ne vėliau kaip iki 2003 m. rugsėjo 1 d. privalo reorganizuoti į keturmetes gimnazijas.

Bendrojo lavinimo skyrius (I - VIII arba V- VIII bendrojo lavinimo klasės) gali turėti tik atokios gimnazijos nedidelėse gyvenvietėse.

Menų gimnazija yra dvylikos metų. Joje, prireikus ir pritarus steigėjui, to pageidaujantiems moksleiviams galima organizuoti papildomus kursus profesinei kvalifikacijai, atitinkančiai mokyklos profilį, įgyti tryliktaisiais jų mokymosi metais.

Tvarką, kaip mokyklos, kuriose jau yra gimnazijos klasės, gali tapti gimnazijomis, apibrėžia Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti Gimnazijos statuso teikimo nuostatai, parengti vadovaujantis šia koncepcija.

Gimnazijų steigėjai (Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybių tarybos, juridiniai ir fiziniai asmenys) plėtoja krašto gimnazijų tinklą kryptingai, siekdami vidurinio išsilavinimo prieinamumo ir veiksmingo išteklių naudojimo.

Gimnazija, netenkinanti keliamų reikalavimų, remiantis institucijos audito išvadomis ir jos akreditavimo rezultatais steigėjo sprendimu gali būti įstatymų nustatyta tvarka reorganizuota ar likviduota.

Priėmimas į gimnaziją 

Moksleiviai priimami į visas gimnazijos klases. Į keturmetes gimnazijas priimami baigę ne mažiau kaip 8 klases (išskyrus menų gimnazijas) moksleiviai, siekiantys bendrojo vidurinio išsilavinimo. Priėmimo į gimnaziją tvarką reglamentuoja gimnazijos nuostatai. Priėmimo tvarka turi atitikti pagrindines švietimo reformos nuostatas ir šiame dokumente išvardytus gimnazijoms keliamus uždavinius. Turi būti laikomasi steigėjų nustatytų ugdymo institucijų aptarnaujamų teritorijų principo. Pageidautina, kad būtų laikomasi socialinių prioritetų (daugiavaikių šeimų vaikai, invalidų tėvų vaikai, našlaičiai ir pan.).

Bendra švietimo reformos kryptis yra sudaryti sąlygas visiems sėkmingai mokytis galintiems moksleiviams rinktis jų gabumus ir siekius atitinkantį profilį ir pakraipą. Atsižvelgiant į tai ir į gimnazijoms keliamus uždavinius, moksleivių atranka į gimnazijas (ar srautus jose) turėtų būti taikoma tik ypatingais atvejais. Ypač nepageidautina atranka į keturmetės gimnazijos I ir II klases, nes viena iš švietimo reformos nuostatų yra siekti, kad visi moksleiviai įgytų pagrindinį išsilavinimą. Jei vis dėlto į gimnaziją (ar atskirus srautus joje) susidaro konkursas, vykdoma atranka pagal steigėjo patvirtintus gimnazijos nuostatus. Priėmimo sąlygos turi būti labai aiškios ir gerai žinomos moksleiviams, jų tėvams ir visuomenei. Visas atrankos procedūras privalu vykdyti objektyviai ir “skaidriai”. Atrankos kriterijais gali būti moksleivių mokymosi pasiekimus patvirtinantys dokumentai, egzaminų ir testų rezultatai, pasiekimai olimpiadose ir konkursuose, moksleivių darbų rinkiniai, projektiniai darbai, mokytojų pateiktos moksleivių charakteristikos-rekomendacijos bei kiti gimnazijos nuostatuose numatyti kriterijai.

Ugdymo organizavimas ir aprūpinimas 

Pirmojoje ir antrojoje (išskyrus menų gimnazijas) gimnazijos klasėse (kaip ir IX-X pagrindinės mokyklos klasėse) moksleiviams sudaromos sąlygos išmėginti gabumus ir polinkius, geriau suvokti savo siekius, išsiaiškinti, koks profilis ir jo pakraipa jiems artimesnė, tinkamesnė, įvertinti savo pasirinkimą ir sudaryti sąlygas jį pakeisti. Sėkmingai baigusiems antrąją gimnazijos klasę moksleiviams išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.

Gimnazijos trečiojoje ir ketvirtojoje klasėse ugdymas profiliuojamas pagal tą patį profilinio mokymo modelį, kaip ir bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos XI-XII klasėse. Galimi keturi mokymo profiliai – humanitarinis, realinis, technologinis ir meninis. Atskiros klasės ar mobilios moksleivių grupės iš mokyklos siūlomų alternatyvų renkasi profilio pakraipas.

Svarbus gimnazijos kokybės rodiklis yra gimnazijos siūlomų mokymosi alternatyvų gausa. Siekiant suteikti didesnį pasirinkimą, gimnazijoje turėtų būti bent du skirtingi profiliai, išskyrus menų gimnazijas, technologijų gimnazijas ir tuos atvejus, kai viena greta kitos yra dvi skirtingų profilių gimnazijos. Gimnazija turi sudaryti galimybę moksleiviams rinktis joje esančių profilių profilinių mokomųjų dalykų išplėstinius (A lygio) kursus (numatytus profilinio mokymo modelyje) ir kiekviename profilyje ne mažiau kaip po du tikslinius (S lygio) kursus bei bent tris užsienio kalbas. Technologijų profilyje, kuriame nenumatytos S lygio programos, turi būti siūlomi du profilį atitinkantys tiksliniai kursai.

Jei gimnazija yra tik vieno profilio, privalu moksleiviams papildomai siūlyti rinktis dar bent tris išplėstinius kitų profilių profilinius mokomųjų dalykų kursus, be to, bent tris užsienio kalbas.

Tam, kad gimnazijoje būtų galima efektyviai organizuoti profilinį ugdymą, svarbu, kad ji būtų pakankamai didelė, turėtų bent po dvi tris paralelias III ir IV gimnazijos klases.

Brandos egzaminai ir pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai gimnazijoje vyksta bendra tvarka. Esant būtinybei (pavyzdžiui, menų gimnazijose), gimnazijos taryba gali papildomai numatyti ne daugiau kaip keturis vidinius egzaminus ir ne daugiau kaip tris atskirai pažymiais vertinamus projektinius darbus vienam moksleiviui per mokslo metus. Tais ypatingais atvejais, kai organizuojami stojamieji egzaminai į III gimnazijos klasę, jie įskaitomi į vidinių gimnazijos egzaminų skaičių.

Kad būtų gera ugdymo ir mokymosi kokybė, svarbu patikimai bei įvairiapusiškai stebėti ir vertinti ugdymo procesą. Gimnazijoje vertinimas turi būti integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokymąsi ir ugdymo proceso tobulinimą. Gimnazijoje turi veikti vidinio institucijos įsivertinimo sistema. Svarbu, jog vertinimo kriterijai ir procedūros būtų aiškios ir mokytojams, ir moksleiviams, ir tėvams.

Gimnazijoje privalu sudaryti tinkamą psichologinį klimatą, skatinantį partnerišką bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą.

Gimnazijoje turi vykti prasminga, gimnazijos moksleivių ir mokytojų išgales atitinkanti socialinė, pilietinė ir kultūrinė veikla.

Svarbu, kad veiktų patikima kuravimo sistema ir moksleiviams, turintiems bendravimo, mokymosi, motyvacijos ir kitokių sunkumų, būtų teikiama parama. Gilėjant profiliavimui, vietoj klasės vadovo institucijos gali atsirasti kuratoriaus institucija. Moksleiviams, kuriems to reikia, privalu teikti socialinių pedagogų pagalbą, profesinio orientavimo ir kitokias konsultacijas.

Gimnazijos ugdymo turiniui bei procesui ypač svarbi mokomųjų priemonių bei informacijos šaltinių įvairovė, orientacija į probleminį mokymosi kontekstą, kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymas, mokslinių tyrimo elementų taikymas, savarankiškas mokymasis ir moksleivių bei mokytojų veiklos formų įvairovė.

Gimnazija turi būti gerai aprūpinta kompiuterių įranga. Reikalingos ugdymo turinio reikalavimus atitinkančios laboratorijos ir mokomieji kabinetai. Gimnazijos biblioteka kryptingai komplektuotina. Skaitykloje turi būti sudarytos sąlygos moksleivių savarankiškam darbui. Gimnazijos moksleiviai ir mokytojai turi turėti galimybę naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis.

Ugdymo procesą gimnazijoje turi paremti išplėtotas papildomasis ugdymas. Moksleiviams privalu sudaryti sąlygas dalyvauti įvairiapusiškoje popamokinėje veikloje ir užmokyklinėje mokomojoje bei kultūrinėje veikloje. Gimnazijos moksleiviai turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti regiono, šalies ar tarptautiniuose projektuose, konkursuose, olimpiadose, konferencijose.

Gimnazijos PEDAGOGAI

Gimnazijoje dirbantys mokytojai privalo turėti universitetinio lygmens aukštąjį išsilavinimą. Nelietuviškas mokyklas baigę pedagogai turi turėti antrą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacijos kategoriją. Gimnazijos mokytojui svarbūs užsienio kalbos įgūdžiai, leidžiantys kompetentingai naudotis užsienio informacijos šaltiniais ir palaikyti profesinius ryšius su užsienio partneriais. Gimnazijos mokytojui svarbu gebėti naudotis naujausiomis informacijos technologijomis. Jis turėtų būti pasirengęs mokyti 2-3 to paties dalyko arba skirtingų dalykų kursus, lanksčiai taikyti įvairius mokymo metodus.

Gimnazijos mokytojams turi būti sudaromos sąlygos profesiškai tobulėti.

Gimnazijos vadovai turi būti įgiję antrąją vadybinę kategoriją arba jos siekiantys.

Esant galimybei, gimnazija gali pasitelkti aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų dėstytojų, mokslininkų ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Mokytojai į gimnaziją priimami konkurso tvarka. Konkurso sąlygas nustato gimnazijos taryba ir tvirtina steigėjas. Pagal jas mokytojams ekspertams ir metodininkams turi būti teikiama pirmenybė.

Valdymas ir ryšiai su kitomis institucijomis 

Gimnazija (įsteigta kaip atskira institucija) yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su savo pavadinimu.

Gimnazija pavaldi steigėjui. Juo gali būti Švietimo ir mokslo ministerija, apskrities viršininkas, savivaldybės taryba, juridinis ir fizinis asmuo.

Gimnazijos veiklą reglamentuoja jos nuostatai, kurie parengiami laikantis Gimnazijos koncepcijos ir Bendrųjų gimnazijos nuostatų. Gimnazijos nuostatus, aprobuotus jos taryboje, tvirtina steigėjas.

Gimnazijos valdymas ir veikla grindžiama kryptingai diegiamais ir sistemingai plėtojamais demokratijos principais, tikslų derinimu, bendra ateities vizija, bendradarbiavimu ir iniciatyvos skatinimu. Gimnazija puoselėja bendrąsias žmogaus vertybes, savitas tradicijas, jai būdingą etosą, kultūrinį gyvenimą. Tuo pat metu ji yra gebanti save tobulinti, bendrų tikslų siekianti, besimokanti bendruomenė.

Gimnazija palaiko partneriškus ryšius su moksleivių tėvais, kitomis vietos bendruomenės švietimo institucijomis, šalies ir užsienio gimnazijomis, profesinėmis, aukštosiomis ir aukštesniosiomis mokyklomis, darbdavių atstovais, kitomis institucijomis. Ji dalyvauja vietos kultūriniame gyvenime, yra atviras visuomenei kultūros židinys. Gimnazijos pedagogai padeda moksleiviams, besiruošiantiems mokytis gimnazijoje (atvirų durų dienos, bendri renginiai su pagrindinėmis mokyklomis, atskirų dalykų mokymas ir pan.).

Gimnazijos gyvenime ir veikloje visokeriopai palaikomos moksleivių ir mokytojų savivaldos formos, skatinamas jų dalyvavimas gimnazijos tarybos veikloje. Pagrindiniai gimnazijos gyvenimo klausimai svarstomi gimnazijos taryboje. Nutarimai įgyvendinami visos gimnazijos bendruomenės pastangomis.

Gimnazija įstatymų nustatyta tvarka disponuoja jos išlaikymui valstybės ar savivaldybės skirtomis ir iš kitų šaltinių gautomis lėšomis, kitomis materialinėmis vertybėmis. Gimnazijos finansinę ūkinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, juos papildantys teisės aktai ir gimnazijos nuostatai.

Rengėjas doc. dr. Pranas Gudynas

Padėjo rengti ir konsultavo:
Ričardas Ališauskas, Povilas Andrulis, Antanas Bagdonas, Birutė Bartaškaitė, Raimondas Dambrauskas, prof. habil. dr. Gervydas Dienys, Rita Dukynaitė, Jonas Jatautas, Rimantas Jokimaitis, dr. Albinas Kalvaitis, Laima Mincienė, Zina Žuklijienė

Pasiūlymus teikė:
Rimas Budraitis, Alfreda Gedminienė, dr. Žibartas Jackūnas, Saulius Jurkevičius, Vida Kamenskienė, Regina Klepačienė, Romualdas Kondrotas, doc. dr. Darius Kuolys, habil. dr. Meilė Lukšienė, Petras Marcijonas, Juozas Milašius, Regina Milukienė, Elena Montvydienė, Aušra Narbutaitė, Arūnas Plikšnys, Romualdas Pusvaškis, Mirga Skakunova, Danutė Šukienė, Vaiva Vėbraitė, Minius Žiulys