Informacija užsienio lietuviams

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikų ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose

Lietuvos piliečių ir užsieniečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikai, baigę užsienio šalies pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba tam tikrą jos dalį, vidurinio ugdymo programos dalį, mokytis pagal bendrojo lavinimo programas priimami kaip ir visi Lietuvos gyventojai pagal bendrą tvarką, vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556.

Mokykla, į kurią kreipėsi pageidaujantis tęsti mokymąsi iš užsienio atvykęs mokinys, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ISAK- 789 „Dėl užsieniečių, atvykusių dirbti arba gyventi į Lietuvos Respubliką, vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinimo“, vertina mokinio užsienyje išeitą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį. Jei reikia likviduoti kai kurių programų skirtumus, mokyklos vadovybė, atsižvelgusi į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti.

Iš užsienio grįžę lietuvių kalbos nemokantys asmenys prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Išlyginamosios klasės arba išlyginamosios mobiliosios grupės mokykloje komplektuojamos mokyklos steigėjo (paprastai tai savivaldybė) sprendimu.

Nemokantys lietuvių kalbos mokiniai, pageidaujantys mokytis lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje, mokyklos vadovui pateikia prašymą. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą. Į išlyginamąsias klases ir išlyginamąsias mobiliąsias grupes priimama visus mokslo metus. Priėmimas įforminamas mokymosi sutartimi.

Lietuvių kalbai mokyti išlyginamojoje klasėje skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę. Mokslo metus išlyginamojoje klasėje pradėjus nuo spalio–lapkričio mėnesio, mokymui skiriama iki 28 valandų per savaitę. Antrąjį mokslo metų pusmetį į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, pilietinio ugdymo temos, mokiniai supažindinami su bendrojo lavinimo dalykų terminais lietuvių kalba. Bendravimo lietuvių kalba įgūdžiams tobulinti išlyginamosios klasės, išlyginamosios mobiliosios grupės mokiniams rekomenduojama dalyvauti mokyklos, kurioje mokosi, papildomojo ugdymo veikloje, sudaromos sąlygos lankyti mokinių pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas toje pačioje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo mokykloje.

Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti į Lietuvą, vaikų ugdymas yra aptartas bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose švietimo ir mokslo ministro.

Vidurinė mokykla „Vilniaus lietuvių namai“ ugdo į Lietuvą atvykusius lietuvių kilmės vaikus, moko valstybinės lietuvių kalbos ir suteikia išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programas (interneto svetainė http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/).

Užsienyje įgytą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą vertina Studijų kokybės vertinimo centras, o pripažįsta Švietimo ir mokslo ministerija.

Dokumentai priimami „vieno langelio“ principu, t. y. norintieji, kad užsienyje įgytas jų išsilavinimas būtų pripažintas Lietuvoje, kreipiasi į Studijų kokybės vertinimo centrą.

Suvalkų g. 1, LT-03106, Vilnius
Tel. + 370 (5) 210 47 77
El. p. skvc@skvc.lt;
Interneto svetainė www.skvc.lt.