Mokslas

Sumani specializacija

Atnaujinta: 2016 06 10

   Lietuva, aktyviai rengdamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui, nuo 2012 m. pradėjo procesą, žinomą „sumanios specializacijos“ vardu. Būtinybę Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms parengti savo sumanios specializacijos strategijas suformavo Europos Komisija, siekdama veiksmingiau naudoti lėšas ir išteklius, skirtus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų sistemos plėtrai. Taip sumani specializacija tapo viena iš ES taisyklių, siekiant valstybės narėms pasinaudoti MTEP ir inovacijų plėtrai skirtomis lėšomis.

   Sumanios specializacijos esmė – įvertinus turimą ir prognozuojamą mokslo ir verslo potencialą, svarbiausius nacionalinius ir pasaulinius iššūkius ir tendencijas, nustatyti sritis, kurių vystymas daro didžiausią įtaką šalies ekonomikos augimui ir konkurencingumui, ir toms sritims skirti didžiausią dėmesį ir finansavimą.

   Sumanios specializacijos strateginis tikslas – MTEP ir inovacijų sprendimais didinti didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlių ekonominių veiklų įtaką šalies BVP ir struktūriniams ūkio pokyčiams.

Tikslai:

  1. kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir (arba) metodus ir, naudojant šios veiklos rezultatus, atliepti globalias tendencijas ir ilgalaikius nacionalinius iššūkius;
  2. didinti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą ir galimybes įsitvirtinti globaliose rinkose.

   Siekiamas MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo rezultatas – MTEP ir inovacijomis grindžiamos sukurtos ir pritaikytos naujos technologijos, procesai ar produktai. Taikant šią sampratą, siekta išvengti sektorinio požiūrio, kuris yra išskiriantis, neskatina bendradarbiavimo ir orientacijos į rezultatus. Vadovautasi nuostata, kad prioritetai turi įvardyti konkrečius siekiamus rezultatus (technologijų ar procesų kūrimą ar taikymą), kurių įgyvendinimas leistų sutelkti daugelio aukštos kompetencijos mokslo ir verslo centrų pastangas.

   Kiekviena ES šalis ar regionas, atsižvelgdami į savo unikalias savybes, turimą potencialą, parengė savo sumanios specializacijos strategijas, kuriose numatė savo MTEP ir inovacijų raidos prioritetus, jų vystymo planus.

Lietuvoje sumanios specializacijos strategijos rengimas rėmėsi bendru kelių institucijų darbu, iš kurių pagrindinės – Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir jų įgaliotas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). MOSTA, pasitelkęs tarptautinius nepriklausomus ekspertus, atliko išsamią šalies mokslo, studijų, verslo potencialo, galimybių šiems segmentams bendradarbiauti atitinkamose srityse, svarbiausių nacionalinių ir globalių iššūkių, ateities tendencijų, naujų žinių, technologijų ir produktų, darysiančių didžiausią įtaką šalies ir pasaulio ekonomikos augimui, analizę. Siekiant, kad sumanios specializacijos strategija būtų grįsta bendru sutarimu, į procesą buvo įtrauktos visos suinteresuotos šalys – mokslininkai, verslininkai, viešojo sektoriaus atstovai. Jie savo požiūrį atskleidė plataus masto apklausų metu bei pusšimtyje ekspertinių diskusijų. Šio proceso metu:

  • išskirtos bendrosios prioritetinės MTEP ir inovacijų raidos kryptys, konkretūs jų prioritetai;
  • pasiūlytos jiems įgyvendinti reikalingos priemonės, priemonių įgyvendinimo išsidėstymas laike, konkrečios technologijos, kurias siekiama sukurti, ir produktai, kuriuos siekiama įdiegti, įgyvendinant atskirus prioritetus, laukiami rezultatai;
  • pasiūlyti sumanios specializacijos proceso įgyvendinimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmai.

   MOSTA organizuoto proceso metu atliktus tyrimus ir parengtas ataskaitas galima rasti čia

   Remiantis MOSTA atliktomis analizėmis, ekspertinėmis diskusijomis bei apklausomis, mokslo, verslo ir valdžios atstovų bendru darbu, parengti teisės aktai, sudarantys sumanios specializacijos strategiją:

1. Vyriausybės nutarimu patvirtintos prioritetinės MTEP ir inovacijų raidos kryptys:
1.1. Energetika ir tvari aplinka.
1.2. Įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
1.3. Agroinovacijos ir maisto technologijos.
1.4. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos.
1.5. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos.
1.6. Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT).

   Prioritetinė MTEP ir inovacijų kryptis – ūkio sritis, kurioje šalis turi pakankamą mokslo ir verslo potencialą, gebantį atliepti šioje srityje kylančius globalius ar nacionalinius iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis, galinčiomis paskatinti ženklius teigiamus pokyčius.

2. Vyriausybės nutarimu patvirtinta Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa, kurioje nustatyti svarbiausi sumanios specializacijos proceso įgyvendinimo principai ir išskirti šie MTEP ir inovacijų prioritetai kiekvienoje kryptyje:

2.1. Prioritetinės krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšio technologijos“ prioritetai:

  • sumanios transporto sistemos ir IRT;
  • tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai;
  • pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika;
  • IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos.

2.2. Prioritetinės krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetai:

  • fotoninės ir lazerinės technologijos;
  • funkcinės medžiagos ir dangos;
  • konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos;
  • lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos.

2.3. Prioritetinės krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetai:

  • išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos;
  • energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ar atliekas, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas;
  • išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba;
  • saulės energijos įrenginiai bei jų panaudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos.

2.4. Prioritetinės krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetai:

  • molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai;
  • pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai;
  • pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui.

2.5. Prioritetinės krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetai:

  • tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas;
  • funkcionalusis maistas;
  • inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas).

2.6. Prioritetinės krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetai:

  • modernios ugdymosi technologijos ir procesai;
  • proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai.

   MTEP ir inovacijų prioritetų aprašymus galima rasti čia.

   MTEP ir inovacijų prioritetas – technologija, produktas, procesas, metodas arba jų grupė, kurią realu sukurti ir pritaikyti visuomenės poreikiams (įskaitant diegimą į rinką), panaudojant turimą šalies MTEP, inovacijų, verslo ir kitą potencialą.

3. Dvidešimt MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo veiksmų planų, patvirtintų LR švietimo ir mokslo ministro ir LR ūkio ministro įsakymais, kuriuose nustatytos prioritetams įgyvendinti reikalingos priemonės, jų įgyvendinimo išsidėstymas laike, konkrečios technologijos, kurias siekiama sukurti, ir produktai, kuriuos siekiama įdiegti, įgyvendinant atskirus prioritetus, laukiami rezultatai:

3.1. prioritetinės krypties ,,Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų veiksmų planai
3.2. prioritetinės krypties ,,Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų veiksmų planai
3.3. prioritetinės krypties ,,Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planai
3.4. prioritetinės krypties ,,Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planai
3.5. prioritetinės krypties ,,Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planai
3.6. prioritetinės krypties ,,Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planai

4. LR švietimo ir mokslo ministro ir LR ūkio ministro įsakymu patvirtintas Sumanios specializacijos prioritetinių raidos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo stebėsenos ir poveikio vertinimo bei verslo subjektų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimo tvarkos aprašas, kuriame nustatytos MOSTA ir MITA funkcijos sumanios specializacijos kontekste bei šio proceso stebėsenos ir vertinimo principai.

5. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas Sumanios specializacijos programos įgyvendinimo Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrasis veiksmų planas, kurį Ministerija patvirtino, siekdama prisidėti, įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją. Šiame veiksmų plane projektuojamos visos Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos studijų ir MTEP politikos priemonės, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedančios prie sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo, pagrindžiami šių priemonių pagrindu planuojami įgyvendinti konkretūs jau žinomi projektai.

Finansavimas

   Europos Komisijos rekomendacija – sumaniai specializacijai panaudoti kuo platesnį finansavimo šaltinių spektrą. ŠMM ir ŪM bendrais įsakymais patvirtintuose kiekvienam MTEP ir inovacijų prioritetui skirtuose jų įgyvendinimo veiksmų planuose numatytos ŠMM ir ŪM priemonės, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedančios prie atitinkamo MTEP ir inovacijų prioriteto įgyvendinimo:

  1. dalis šių priemonių lėšų skirtos konkretiems MTEP ir inovacijų prioritetams ir veiksmų planuose numatyta jiems skiriama atitinkama lėšų suma (pvz., ekspertų apskaičiuota ir pasiūlyta, kiek lėšų gali prireikti bendriems mokslo ir verslo projektams, fundamentinių tyrimų projektams, doktorantūros studijų finansavimui ir pan., atsižvelgiant į konkretų MTEP ir inovacijų prioritetą);
  2. kita dalis priemonių bus naudojamos visiems MTEP ir inovacijų prioritetams įgyvendinti, t. y. MTEP ir inovacijų prioritetai „konkuruos“ tarpusavyje dėl šių lėšų ir jas gaus demonstruojantys stipriausią potencialą (pvz., kompetencijų centrų infrastruktūros plėtra ir veikla, atviros prieigos centrų įrangos atnaujinimas ir pan.);
  3. trečia dalis priemonių skirta visai studijų ir MTEP sistemai, o, jas įgyvendinant, netiesiogiai bus prisidedama prie MTEP ir inovacijų prioritetų, kaip sudėtinės studijų, MTEP ir inovacijų sistemos dalies, įgyvendinimo (pvz., studijų krepšeliai, MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimas, podoktorantūros stažuotės, mokslo ir studijų institucijų kompiuterinio tinklo LITNET plėtra, duomenų bazių prenumerata ir kitos priemonės, reikalingos visai sistemai, darysiančios įtaką ir sumanios specializacijos įgyvendinimui, kaip šios sistemos daliai).

   Visų sumaniai specializacijai skiriamų lėšų suma nėra baigtinė ir kur nors tiksliai fiksuota, nes tai nėra pagrindinis siekis. Įgyvendinant šią strategiją, siekiama konkrečių rezultatų, atsirasiančių, naudojant platų spektrą įvairių tiesioginių ir netiesioginių priemonių, iš kurių yra tokių, kurios netgi nebuvo planuojamos sumaniai specializacijai.

Koordinavimas

  1. MTEP ir inovacijų politiką strateginiu lygiu koordinuoja Vyriausybės sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama MTEP ir inovacijų strateginė taryba, kurios sudėtyje yra MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų ministerijų, MTEP ir inovacijų politikos priemones įgyvendinančių institucijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo ir kitų socialinių partnerių atstovų. Taryba funkcionuoja kaip Vyriausybės komisija ir reguliariai renkasi spręsti strateginius MTEP ir inovacijų klausimus. Taryba yra aukšto lygio diskusijų platforma, kurioje aptariami su MTEP ir inovacijų plėtra susiję klausimai, pavyzdžiui, sumani specializacija, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) perspektyvos, inovacijoms palankios aplinkos kūrimas ir pan. Strateginės tarybos personalinė sudėtis tvirtinama Ministro Pirmininko potvarkiu.
  2. LR švietimo ir mokslo ministro ir LR ūkio ministro įsakymu sudaryta Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo koordinavimo grupė, kuriai paeiliui vadovauja švietimo ir mokslo ir ūkio viceministrai, o sudėtyje yra Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, MTEP ir inovacijų priemones įgyvendinančių institucijų, ekspertinių institucijų, stebėseną vykdančių institucijų, mokslo ir studijų institucijų ir verslo atstovai, sprendžia darbinio pobūdžio klausimus dėl sumanios specializacijos procesų Lietuvoje įgyvendinimo.
  3. Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija yra pagrindinės institucijos, atsakingos už sumanios specializacijos procesą, jų administruojamų priemonių pagrindu bus įgyvendinami MTEP ir inovacijų prioritetai.
  4. MOSTA šiame procese atsakinga už sumanios specializacijos įgyvendinimo nuolatinę analizę, stebėseną, tarpinį ir galutinį poveikio vertinimą. Remiantis MOSTA veiklos rezultatais, bus diskutuojama dėl siūlomų sprendimų dėl tam tikrų priemonių tikslinimo, atsisakymo, naujų suformavimo, MTEP ir inovacijų prioritetų atsisakymo ar jų įgyvendinimo nukreipimo kita linkme, naujų prioritetų formavimo ir pan.
  5. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vaidmuo sumanios specializacijos procese – bendrų mokslo ir verslo interesų paieška, vadinama fasilitavimu, apimanti intensyvų bendravimą su mokslo ir verslo atstovais, remiantis konkrečiomis MTEP ir inovacijų prioritetinėmis kryptimis ar prioritetais, ir pagalbą abejoms pusėms rasti projektų, kitų bendrų veiklų partnerius ir pan.

 

2015 m. gegužę Lietuvos sumanios specializacijos strategiją oficialiai patvirtino Europos Komisija.