Mokslas

Tarptautinis bendradarbiavimas

Atnaujinta: 2018 07 24

Tarptautinės sutartys mokslo ir technologijų srityse

ES mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politika

Baltijos mokslo tinklas

 

Programa „Horizontas 2020“

„Horizontas 2020“ – didžiausia kada nors egzistavusi ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Šios programos biudžetui numatyta skirti apie  80 mlrd. eurų. Šiomis lėšomis siekiama padėti plėtoti Europos žinių ekonomiką ir paskatinti spręsti klausimus, nuo kurių sprendimo priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Nuo investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas priklauso Europos ateitis, todėl Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ tam skiriamas ypatingas dėmesys. Programa „Horizontas 2020“, susiedama mokslinius tyrimus su inovacijomis,  sutelkia dėmesį į tris pagrindines sritis (prioritetus): pažangus mokslas (angl. Excellent Science), pramonės lyderystė (angl. Industrial  Leadership) ir visuomenės iššūkiai (angl. Societal Challenges). Daugiau informacijos apie programą „Horizontas 2020 čia ir čia.

Kvietimai teikti paraiškas skelbiami EK svetainėje.

Europos Komisijoje Lietuvos poziciją atstovauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ komitetų atstovai ir ekspertai, tai pat nacionaliniai kontaktiniai asmenys.
Europos Komisija yra sukūrusi nacionalinių kontaktinių asmenų (angl. National Contact Points – NCP) tinklą, apimantį visas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat asocijuotas programos šalis. NCP sistemas šalyse sudaro Horizonto 2020 teminių sričių NCP, kurie teikia kvalifikuotą pagalbą programos dalyviams. Lietuvos nacionaliniai kontaktiniai asmenys programoje „Horizontas 2020“ yra šie.

Programos „Horizontas 2020“ atstovų ir ekspertų kontaktiniai duomenys.

Programos „Horizontas 2020“ atstovai ir ekspertai Lietuvoje paskirti švietimo ir mokslo ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl Lietuvos atstovų ir ekspertų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ komitetuose paskyrimo“

Skatinimo priemonės

Prasidėjus programai „Horizontas 2020“ , Lietuvos mokslo taryba  skiria paramą mokslo ir studijų institucijoms, rengusioms programos „Horizontas 2020“ paraiškas. Paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo vaidmens „Horizontas 2020“ paraiškoje, paraiškos pateikimo būdo ir jos įvertinimo rezultatų. Daugiau informacijos čia

Siekiant paskatinti Baltijos šalių mokslo ir studijų institucijas kartu dalyvauti bendruose  programos „Horizontas 2020“ projektuose,  inicijuota „Baltijos Bonus“ priemonė.  „Baltijos Bonus“  sąlyga - jei projekte yra bent vienas partneris iš Latvijos ar Estijos, skiriama 1000 eurų parama parengimo išlaidoms kompensuoti. Priemonę administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Daugiau informacijos čia

Siekiant ugdyti mokslininkų ir kitų tyrėjų iš mokslo ir verslo sektorių bei mokslo vadybininkų (administratorių, atsakingų už tarptautinių MTEPI projektų rengimą ir įgyvendinimą) gebėjimus, reikalingus inicijuoti ir administruoti tarptautinius MTEPI projektus („Horizonto2020“ projektus taip pat), buvo inicijuotas TYKU2 projektas. TYKU2 projekto  veiklos – mokymai, susiję su paraiškų rengimu (taip pat tiksliniai „Horizonto2020“  paraiškų rengimo) ir MTEPI projektų valdymu, dalyvavimas tarptautinėse MTEPI programų, asociacijų ir organizacijų veiklose, misijose ir kituose partnerystės renginiuose, tyrėjų supažindinimas su tarptautinių MTEPI programų naujienomis, skatinimas keistis informacija, reikalinga partnerių paieškai per forumus ir pan. Priemonę administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, partneris – Lietuvos mokslo taryba. Daugiau informacijos čia

Skatinant mokslo ir studijų institucijas rengti kokybiškas H2020 paraiškas, inicijuota priemonė įsigyjamų konsultacinių paslaugų H2020 paraiškų parengimo išlaidoms padengti. Skiriamų lėšų suma vienos H2020 paraiškos parengimui – iki 20 000 Eur (įskaitant visus mokesčius). Priemonę įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Lietuvos mokslo taryba pradėjo vykdyti Lietuvos mokslo ryšių biuro (angl. liaison office) Briuselyje LINO veiklą, finansuojamą ES struktūrinių fondų investicijų lėšomis.  Lietuvos mokslo ryšių biuras stiprins šalies pasiekimus mokslo ir inovacijų srityje, mokslo tarptautiškumą ir sėkmingą mūsų tyrėjų dalyvavimą tarptautinėse programose. Pagal projektą „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas – MTEP ryšių plėtojimas (LINO LT)“ taip pat finansuojami tyrėjų ir projektų administratorių trumpalaikiai vizitai ryšiams plėtoti ir gebėjimams sėkmingiau dalyvauti tarptautinėse programose ugdyti. Tyrėjams atsiranda daugiau galimybių rengti partnerių susitikimus pačiame Briuselyje, ieškoti partnerių savo idėjų įgyvendinimui, pristatyti tyrėjų atstovaujamų institucijų potencialą, aptarti bendrus projektus.
Daugiau informacijos čia

Programos „Horizontas 2020“ vidurio vertinimas

Europos Komisija paskelbė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau ‒ H2020) vidurio vertinimo analizę. Tikimasi, kad tarpinis vertinimas prisidės prie H2020 paskutinės 2018–2020 metų darbo programos ir būsimos ES 9-ios bendrosios programos tobulinimo. Per pirmuosius trejus metus nuo H2020 įgyvendinimo pradžios pasirašyta virš 11 tūkst. dotacijos sutarčių, kurioms finansuoti skirta apie 20,4 mlrd. eurų (apie ketvirtadalis viso H2020 biudžeto). Per visą H2020 įgyvendinimo laikotarpį buvo pateikta virš 100 000 paraiškų. Pastebėta, kad H2020 kasmet teikiama 65 % daugiau paraiškų nei prieš tai buvusioje ES 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje (toliau – 7BP). Didžiausią H2020 lėšų dalį gavo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijų sektoriaus dalyviai (64,9 %). Dalyviai iš privataus (verslo) sektoriaus gavo apie H2020 27,7 % finansavimo, o valdžios institucijų ir kitų organizacijų ‒ apie 7,3 %. Iš visų H2020 dalyvių beveik pusė jų (apie 52 %) – naujokai (t. y. tie, kurie nedalyvavo 7BP). H2020 projektuose dalyvauja daugiau nei 130 šalys, iš jų ‒ 87 trečiosios šalys. Daugiausiai H2020 projektų dalyvių ‒ iš Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Per visą H2020 laikotarpį ES-28 šalys gavo 92,9 % H2020 biudžeto lėšų, iš jų ES-15 šalys ‒ 88,5 %, o ES-13 – 4,4 % (7BP buvo 4,2 %). Pastebėta, kad EK indėlis ES-13 šalių H2020 projektų dalyviams padidėjo iki 300 mln. per metus. Palyginimui prieš tai buvusioje 7BP ES-13 šalių dalyviai gaudavo apie 270 mln. eurų per metus.

2016 m. rudenį sutelkta Europos Komisijos Aukšto lygio grupė (angl. High Level Group), kuriai vadovavo p. Pascalis Lamy, išanalizavo H2020 vidurio vertinimo rezultatus ir pateikė 11 rekomendacijų, galinčių padidinti būsimų ES bendrųjų programų poveikį:

  1. Suteikti prioritetą moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES ir nacionaliniuose biudžetuose.
  2. Sukurti tikrą ES inovacijų politiką, kuriančią ateities rinkas.
  3. Mokyti ir investuoti į žmones, kurie darys pokyčius.
  4. Sukurti didesnio poveikio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų  programą.
  5. Priimti į misiją orientuotą, poveikį orientuotą požiūrį, siekiant spręsti pasaulines problemas.
  6. Racionalizuoti ES finansavimo sritį ir pasiekti sinergiją su struktūriniais fondais.
  7. Dar labiau supaprastinti (tapti patraukliausiu finansuotoju mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje).
  8. Sutelkti ir įtraukti piliečius.
  9. Geriau suderinti ES ir nacionalines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.
  10. Padaryti tarptautinį MTEP bendradarbiavimą kaip ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prekės ženklą.
  11. Geresnis fiksavimas ir informavimas apie poveikį.

Šios rekomendacijos paskelbtos 2017 m. liepos 3 d. Daugiau informacijos čia.
 

Archyvas

EUREKA

Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programa „Eureka“ yra Europos valstybių tinklas, kurios siekis skatinti pramonės ir mokslo bendradarbiavimą, vykdant projektus, kuriuose kuriami konkurencingi pasaulinėje rinkoje, pažangiausiomis technologijomis paremti gaminiai, procesai ir paslaugos. Lietuvoje programą „Eureka“ administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

EUROSTARS

„Eurostars“ yra Europos inovacijų programa, Europos Komisijos (EK) ir programos „Eureka“ valstybių narių iniciatyva, sukurta remiantis ES Steigimo sutarties 169 straipsniu. „Eurostars“ programa yra specialiai skirta finansuoti mažas ir vidutines įmones (MVĮ), vykdančias mokslinius tyrimus, investuojančias į inovacijų ir naujų technologijų kūrimą. Lietuvoje programą „Eurostars“ administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

BONUS- 169

BONUS-169 tikslas yra apjungti Baltijos jūros mokslinius tyrimus į tarptautiniu bendradarbiavimu grįstą tarpdisciplininę, ilgalaikę integruotą programą siekiant Baltijos regiono darnios plėtros. Šia programa skatinami aukšto mokslinio lygio daugiašaliai tyrimai, kurie padėtų suformuoti naują, protingą, ekosisteminiu principu grįstą Baltijos jūros valdymą, darnų ir ekosistemą bei jos išteklius tausojantį naudojimą. Lietuvoje programą „BONUS“ administruoja Lietuvos mokslo taryba.

COST

COST – Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje, koordinuojanti nacionalinėmis lėšomis finansuojamus tyrimus. Programa skatina Europos valstybių bendradarbiavimą, siekia sumažinti fragmentaciją mokslinių tyrimų srityje ir atverti Europos mokslinių tyrimų erdvę bendradarbiavimui pasaulyje. Lietuvoje už programos COST administravimą Lietuvoje atsakinga Lietuvos mokslo taryba.

GMES

GMES (Europos žemės stebėjimo programa) – kurios tikslas yra sukurti GMES ir jos pradinių praktinių veiksmų (2011–2013 m.) finansavimo Europos Bendrijos lėšomis teisinį pagrindą, kuris turėtų užtikrinti GMES komponentų tęstinumą po 2011 m. (kaip nurodyta 2008 m. komunikate, kuriam Taryba pritarė 2008 m. gruodžio 2 d. išvadose).
GMES yra ES iškelta iniciatyva. ES nusprendė sukurti savo veikiančius Žemės stebėjimo pajėgumus siekdama atsižvelgti į didėjančią ES atsakomybę už Europos ir pasaulio reikalus. Tokios sistemos kūrimas yra strateginis pasirinkimas, turėsiantis ilgalaikį poveikį tolesnei politinei, ekonominei, socialinei ir mokslinei ES raidai.
Žemės stebėjimas leidžia rinkti informaciją apie planetos fizines, chemines ir biologines sistemas arba apskritai atlikti gamtinės aplinkos stebėseną. Ji atliekama kosmose esančiomis (t. y. palydovais) ir su kosmosu nesusijusiomis priemonėmis, įskaitant ore, jūroje ir žemėje (in situ) esančius įrengimus. Duomenys, renkami palydovų ir naudojant in situ infrastruktūrą, apdorojami siekiant teikti informacines paslaugas, kad būtų užtikrintas tinkamas aplinkos valdymas ir sustiprintas piliečių saugumas. Tai leis, pavyzdžiui, veiksmingiau valdyti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, stebėti vandenynų būklę ir atmosferos cheminę sudėtį – du pagrindinius klimato kaitos veiksnius, reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, užtikrinti veiksmingą sienų priežiūrą.

Bendro programavimo iniciatyvos (BPI)

Bendro mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvų tikslas - efektyviau ir koordinuočiau panaudoti įvairiose valstybėse narėse, įskaitant regionų lygiu, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas viešąsias lėšas, atsižvelgiant į mokslinių, finansinių bei žmogiškųjų išteklių poreikį bei jų potencialą ir siekiant glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo reaguojant į svarbias visuomenės problemas. Tai - valstybių narių vadovaujamos iniciatyvos, vykdomos savanorišku pagrindu ir remiantis kintamos geometrijos bei atviros prieigos principais.

Lietuva kol kas prisijungė prie dviejų iniciatyvų: „Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai: nauji iššūkiai Europai“ ir „Sveikos ir produktyvios jūros bei vandenynai“.

Bendro programavimo iniciatyvas Lietuvoje įgyvendina Lietuvos mokslo taryba.

Daugiau informacijos apie bendro programavimo iniciatyvas

Archyvas