Tėvams

Mokyklų finansavimas

Atnaujinta: 2014 03 31

Mokyklų finansavimo šaltiniai

  • valstybės biudžetas,
  • savivaldybių biudžetai,
  • kitos lėšos (Europos Sąjungos, mokyklų fonduose kaupiama rėmėjų parama).

Valstybės lėšos: mokinio krepšelis

Mokinių ugdymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose yra nemokamas. Taikomas lėšų skyrimo vienam mokiniui, arba mokinio krepšelio, principas: ugdymo lėšos skiriamos vienam sutartiniam mokiniui. Tai tikslinė valstybės dotacija, kurią gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybės. Mokinio krepšelio lėšos negali būti perskirstomos kitoms, ne ugdymo, reikmėms.

Krepšelio dydį nustato Vyriausybė. Kaime gyvenančio mokinio ugdymui skiriama daugiau lėšų, nes kaimo mokyklose klasės yra mažesnės, todėl ir išlaidos gali būti didesnės. Didesnį krepšelį turi ir mokyklos tautinės mažumos kalba, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

2014 metų mokinio krepšelis – 3 348 Lt.

Mokinio krepšelį sudaro lėšos, skirtos:

  • pedagogų, mokyklos vadovų, mokyklos bibliotekininkų atlyginimams,
  • psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti,
  • vadovėliams ir mokymo priemonėms,
  • pedagogų kvalifikacijai tobulinti,
  • neformaliajam švietimui – būreliams, klubams, studijoms ir pan. veiklai po pamokų,
  • mokinių pažintinei veiklai,
  • profesiniam orientavimui,
  • egzaminams administruoti, vykdyti ir vertinti,
  • profesinės linkmės meninio ugdymo programos moduliams finansuoti,
  • informacinėms kompiuterinėms technologijoms diegti ir naudoti,
  • bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų išorės vertinimui organizuoti.

Mokinio krepšelio principu („pinigai seka paskui mokinį“) finansuojamos šios valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų ugdymo programos:

  • ikimokyklinio ugdymo (finansuojama dalis ugdymo programos – ne mažiau kaip 4 valandos per dieną),
  • priešmokyklinio ugdymo,
  • pradinio ugdymo,
  • pagrindinio ugdymo,
  • vidurinio ugdymo,
  • formaliojo švietimo programas papildantys ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantys šių programų moduliai.

Nevalstybinės mokyklos

Tėvams, kurie nutaria leisti vaikus į nevalstybinę mokyklą, reikia mokėti mokestį už ugdymą, papildomas paslaugas, kurios nustatomos mokinio sutartyje su mokykla. Mokesčio dydį nustato mokyklos savininkas ir tai taip pat įformina sutartimi.

Savivaldybių ir kitų mokyklos savininkų lėšos – mokyklai išlaikyti

Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms ūkio lėšų skiria valstybė ir savivaldybės iš savo biudžetų. Mokinio krepšelio lėšų šioms reikmėms negalima skirti.

Mokyklos ūkio lėšos – tai atlyginimai aptarnaujančiajam personalui, lėšos pastato eksploatacinėms išlaidoms padengti, pinigai šildymui, elektrai, kanceliarinėms prekėms.

Nevalstybinių mokyklų ūkį išlaiko savininkas, tam skiriama ir rėmėjų lėšų – tai turi būti nustatyta mokyklos įstatuose. Nevalstybinių tradicinių religinių bendruomenių mokyklų ūkiui išlaikyti lėšų skiria valstybė iš savo biudžeto.

Mokyklos fondas

Tėvai, kiti rėmėjai į mokyklos fondą savanoriškai gali pervesti 2 proc. pajamų mokesčio sumos, kuriuos galima skirti pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Mokykla turi paskelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.

Kai kurios nevalstybinės mokyklos turi solidarumo fondus, į kuriuos pervedamos mokinių tėvų ir rėmėjų aukos. Jie skirti mokiniams iš šeimų, turinčių finansinių sunkumų, paremti. Jei dėl sunkių materialinių sąlygų šeima negali sumokėti viso mokesčio, nevalstybinė mokykla gali daryti nuolaidą, trūkstamas lėšas kompensuodama iš šio fondo. Lėšos gali būti skiriamos remti aktyviems ar labai gerai besimokantiems mokiniams.

Už ką moka tėvai

  • Mokinius, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) aprūpina tėvai. Jei mokinys auga socialinės rizikos šeimoje, jis gali gauti paramą. Rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius.
  • Mokamos yra ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose mokinių tėvų pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos: pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita. Mokesčio dydį nustato savivaldybė arba kitas mokyklos savininkas.
  • Ikimokyklinukų tėvai prisideda prie vaikų išlaikymo darželiuose. Kiek ir už ką turi sumokėti tėvai, nustato savivaldybė arba kitas ikimokyklinės įstaigos savininkas. Savivaldybė (arba kitas savininkas, jei darželis yra nevalstybinis) mokestį šeimoms gali sumažinti.
  • Neformalusis vaikų švietimas bendrojo ugdymo mokyklose finansuojamas iš mokinio krepšelio lėšų. Mokinys dvi valandas per savaitę įvairius būrelius savo mokykloje gali lankyti nemokamai. Mokyklos gali pasirinkti, ar šias valandas naudoti kiekvieną savaitę, ar, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir specifiką, naudoti jas kitu periodiškumu. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina neformaliojo švietimo veiklų poreikius ir, į juos atsižvelgdama, siūlo vaikams įvairius būrelius.

Vaikams, kurie lanko sporto, meno, muzikos ar kitas neformaliojo švietimo mokyklas, už paslaugas reikia mokėti. Mokesčio dydį nustato savivaldybė ar kitas mokyklos savininkas. Mokestis už neformalųjį vaikų švietimą gali būti mažinamas, atsižvelgiant į mokinių gabumus ir tėvų socialinę padėtį.