Tėvams

Vidurinis ugdymas

Atnaujinta: 2016 05 02

Vidurinio ugdymo programa yra dvejų metų (11–12 ar III–IV gimnazijos klasės). Vidurinis ugdymas teikiamas gimnazijose, vidurinėse mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, kai profesinio mokymo programos yra kartu su viduriniu ugdymu. Taip pat yra vidurinis ugdymas gali būti kartu su dailės ugdymu, su menų ugdymu ar muzikos ugdymu. Šias programas vykdo menų mokyklos ir konservatorijos.

Ugdymo planai

2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrieji ugdymp planai

Mokslo metų pradžia 5–12 (gimnazijos I–IV klasių) mokiniams: 2015–2016 mokslo metai prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d.,
pamokos baigiasi: penktokams – 2016 m. gegužės 31 d.
6–11 (gimnazijos III) klasių mokiniams:
pamokos baigiasi 2016 m. birželio 3 d.
12 (gimnazijos IV) klasių mokiniams pamokos baigiasi gegužės 26 d.
2016–2017 mokslo metų pradžia – rugsėjo 1 d.
Pabaiga – 2017 m. gegužės 25 d.

Individualus ugdymo planas

Mokinys kartu su tėvais, mokytojais, karjeros konsultantais sudaro savo individualų ugdymo planą: jis renkasi dalykus, jų kursus, papildomus dalyko programos modulius, projektinę veiklą ir kt., atsižvelgdamas į savo poreikius, tolesnę mokymosi ar veiklos kryptį.

Mokantis pagal vidurinio ugdymo programą, nepriklausomai nuo mokyklos, mokiniai privalo mokytis lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos, privaloma kūno kultūra ir dorinis ugdymas. Savo nuožiūra mokiniai privalo rinktis vieną dalyką iš socialinio ugdymo srities (istoriją, geografiją, integruotą socialinių mokslų kursą), vieną dalyką iš gamtamokslinio ugdymo srities (fiziką, chemiją, biologiją ar integruotą gamtos mokslų kursą), vieną dalyką iš meninio ugdymo (dailę, muziką, teatrą, šokį, grafinį dizainą, filmų kūrimą ir kt.) arba vieną iš technologijos krypčių: tekstilę ir aprangą, taikomąjį meną, amatus ir dizainą, turizmą ir mitybą ir kt.). Mokiniai gali rinktis ir kitus dalykus, kurie atitinka jų interesus, pvz.: informacines technologijas, ekonomiką ir verslumą, filosofiją, teisę, psichologiją, ir kt.

Mokant lietuvių kalbos ir literatūros pagal išplėstinį kursą rekomenduojama klasėje mokyti ne daugiau kaip 25 mokinius. Kai yra daugiau mokinių, patariama vieną pamoką (iš numatytųjų per savaitę) skirti individualizuotam mokymui mobiliosiose grupėse, skirti klasę į grupes.

  • mokykla savo nuožiūra gali didinti ar mažinti dalykui skiriamų pamokų skaičių;
  • organizuoti dalykų srautines paskaitas;
  • dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius;
  • intensyvinti dalykų mokymą;
  • integruoti dalykus;
  • siūlyti mokiniams pasirenkamuosius dalykus ir modulius.

Mokinys vidurinį išsilavinimą įgyja, kai baigia vidurinio ugdymo programą ir išlaiko brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai švietimo ir mokslo ministro yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų.