LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
                            NUTARIMAS
                                
DĖL ŪKIO LĖŠŲ SKYRIMO SAVIVALDYBIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOMS IŠ
ATITINKAMŲ METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ
          SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS METODIKOS PATVIRTINIMO

                    2011 m. kovo 23 d. Nr. 337
                             Vilnius
                                
    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo
(Žin.,  1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627; 2010, Nr.  67-3338)
31 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
    Patvirtinti Ūkio lėšų skyrimo savivaldybių profesinio  mokymo
įstaigoms  iš  atitinkamų  metų valstybės  biudžeto   specialiųjų
tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams metodiką (pridedama).

Ministras Pirmininkas                            Andrius Kubilius

Švietimo ir mokslo ministras               Gintaras Steponavičius

                        _________________

                                   PATVIRTINTA
                                   Lietuvos Respublikos 
                                   Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d.
                                   nutarimu Nr. 337

  ŪKIO LĖŠŲ SKYRIMO SAVIVALDYBIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOMS IŠ
ATITINKAMŲ METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ
                SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS METODIKA

                     I. BENDROSIOS NUOSTATOS

    1. Ūkio lėšų skyrimo savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms
iš  atitinkamų  metų  valstybės biudžeto  specialiųjų   tikslinių
dotacijų  savivaldybių  biudžetams metodika (toliau -   Metodika)
reglamentuoja ūkio lėšų poreikio apskaičiavimą ir paskirstymą  iš
atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau -
valstybės biudžetas) specialiųjų tikslinių dotacijų  savivaldybių
profesinio  mokymo  įstaigoms, kurių teisinė forma -   biudžetinė
arba viešoji įstaiga ir kurios vykdo formaliojo profesinio mokymo
programas (toliau - mokymo įstaigos). 
    2.  Ūkio lėšos gali būti naudojamos netiesiogiai su  švietimo
procesu susijusių prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms,  kurios
negali  būti apmokamos iš mokinio krepšelio lėšų:   bendrabučiams
išlaikyti,   medikamentams  įsigyti  (ir  darbuotojų    sveikatai
tikrinti),  ryšių  paslaugoms apmokėti,  transportui   išlaikyti,
aprangai  ir  patalynei,  spaudiniams  įsigyti,    komandiruotėms
(transporto,   apgyvendinimo,  ryšio  ir  kitoms    komandiruotės
išlaidoms), už komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją,
vandentiekį ir kanalizaciją) sumokėti, ilgalaikiam  materialiajam
turtui   nuomoti  ir  einamajam  remontui  atlikti,    samdomiems
ekspertams   ir  konsultantams  sumokėti,  komisinių    išlaidoms
apmokėti, už turto vertinimo paslaugas sumokėti, veiklai nuomoti,
kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti.
    
              II. ŪKIO LĖŠŲ POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
    
    3.   Mokymo   įstaigoms   skiriamų   ūkio   lėšų     poreikis
apskaičiuojamas laikantis šių nuostatų:
    3.1.  Lėšų  ūkio reikmėms per metus vienam  mokymo   įstaigos
mokiniui dydį (bazinį ūkio lėšų dydį) atitinkamais metais nustato
Švietimo  ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į praėjusių   metų
mokymo   įstaigos  ūkio  lėšų,  vidutiniškai  tenkančių    vienam
profesinio   mokymo  įstaigos  mokiniui  šalyje,  dydį,     kuris
apskaičiuojamas  visų  mokymo  įstaigų ūkio lėšas  padalijus   iš
mokinių  jose  skaičiaus.  Bazinis ūkio lėšų dydis  negali   būti
mažesnis kaip 450 litų.
    3.2. Bazinis lėšų dydis indeksuojamas:
    3.2.1.  už  kiekvieną mokinį, gyvenantį bendrabutyje  -   1,1
karto;
    3.2.2.   už  kiekvieną  mokinį,  besimokantį  ar    gyvenantį
pastatuose,  kuriems  šildyti  naudojama  šilumos  energija    iš
vietinės katilinės, - 1,05 karto;
    3.2.3.  už kiekvieną mokinį, kuris mokosi pagal žemės   ūkio,
miškininkystės ir žuvininkystės srities ar kitas su ja susijusias
profesinio  mokymo  programas  ir kurio mokymo  programos   dalis
vyksta mokomajame ūkyje, - 1,4 karto;
    3.2.4.    už   kiekvieną   vaiką,   besimokantį      skyriuje
(nepagrindiniame) kitoje vietovėje - 1,05 karto;
    3.2.5. už kiekvieną besimokantį neįgalų mokinį - 1,4 karto.
    3.3.  Ūkio  lėšų, skiriamų metams mokymo įstaigai,   poreikis
apskaičiuojamas  vidutinį  metinį  mokinių,  besimokančių   pagal
formaliojo profesinio mokymo programas mokymo įstaigoje,  skaičių
padauginus  iš bazinio ūkio lėšų dydžio ir Metodikos  3.2.1-3.2.5
punktuose nurodytais atvejais taikant nustatytus indeksus. 
    
    III. ŪKIO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS SAVIVALDYBIŲ MOKYMO ĮSTAIGOMS
    
    4.  Ūkio  lėšų mokymo įstaigoms numatoma iš atitinkamų   metų
valstybės  biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų   savivaldybių
biudžetams   pagal   Metodikos  3.3  punkte  nustatyta     tvarka
apskaičiuotą  ūkio  lėšų poreikį ir atvejus,  nurodytus   5.1-5.3
punktuose. 
    5.  Ūkio  lėšos mokymo įstaigoms, kurių savininko teises   ir
pareigas  iš valstybės perėmė savivaldybės, skirstomos  laikantis
šių nuostatų: 
    5.1. 2012 metams - atitinkamai mokymo įstaigai 2011 metais iš
valstybės biudžeto skirtas ūkio lėšų dydis;
    5.2. 2013 metams skiriama:
    5.2.1. 80 procentų - 2012 metais atitinkamai mokymo  įstaigai
ūkio išlaidoms skirtų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų; 
    5.2.2. 20 procentų ūkio lėšų poreikio, apskaičiuoto Metodikos
3.3 punkte nustatyta tvarka;
    5.3. 2014 metams skiriama:
    5.3.1.  40 procentų 2013 metais atitinkamai mokymo   įstaigai
ūkio išlaidoms skirtų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų; 
    5.3.2. 60 procentų ūkio lėšų poreikio, apskaičiuoto Metodikos
3.3 punkte nustatyta tvarka;
    5.4.  2015  ir vėlesniems metams - pagal ūkio lėšų   poreikį,
apskaičiuotą Metodikos 3.3 punkte nustatyta tvarka.
    6.  Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti   savivaldybės
institucija  savo sprendimu gali perskirstyti tarp   savivaldybės
profesinio mokymo įstaigų iki 10 procentų specialiosios tikslinės
dotacijos. 
    
                    IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
    
    7.  Mokiniams perėjus iš vienos mokymo įstaigos į kitą,  ūkio
lėšos    per   kalendorinius   metus   tarp   mokymo      įstaigų
neperskirstomos. 
    8.  Mokyklos  ūkio lėšos naudojamos laikantis  teisės   aktų,
reglamentuojančių  valstybės  biudžeto ir savivaldybių   biudžetų
sudarymą ir vykdymą.
    9.  Kitos lėšos, reikalingos savivaldybių profesinio   mokymo
įstaigų   veiklai  užtikrinti  (mokiniams  maitinti,     mokyklos
personalo (išskyrus darbuotojus, išlaikomus iš mokinio  krepšelio
lėšų)   darbo   užmokesčiui,   socialinio   draudimo     įmokoms,
stipendijoms mokėti ir kitkam), skiriamos kaip tikslinė  dotacija
iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka. 
    10.  Duomenis,  kurių reikia atitinkamų metų mokymo   įstaigų
lėšų  poreikiui  apskaičiuoti, savivaldybės teikia  Švietimo   ir
mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.
    11. Savivaldybės iš savo biudžetų gali skirti papildomų  lėšų
mokymo įstaigų ūkio išlaidoms finansuoti.

                        _________________
                                


©1996-2006 Teisinės informacijos centras