Vieni svarbiausių 17-osios Vyriausybės veiklos prioritetų yra švietimo kokybė, prieinamumas, tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų sistema, veiksmingai remianti visos Lietuvos ir jos regionų ūkio ir visuomenės pažangą. Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus būtini žingsniai pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, finansavimą, kokybės užtikrinimo sistemas.
- Aukštojo mokslo permainos
- Aukštojo mokslo pertvarkos kokybiniai pokyčiai
- Aukštojo mokslo pertvarkos darbų laiko juosta
Svarbiausi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksniai:
- DEMOGRAFINIS, arba pasirengusio studijuoti jaunimo kiekis. Per penkerius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu. Numatoma, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos tik apie 16,8 tūkst. abiturientų, t. y. net 55 proc. mažiau nei 2011 metais.
- FINANSINIS, arba mūsų šalies galimybės užtikrinti kokybiškam mokslui ir studijoms reikalingus piniginius išteklius. Šiuo metu visas Lietuvos aukštajam mokslui skiriamas finansavimas atitinka maždaug dviejų vidutinio dydžio Vakarų Europos mokslo universitetų finansavimą. Be to, mūsų šalies investicijos į šį sektorių didele dalimi priklausomos nuo ES struktūrinių fondų, kurie po kelerių metų baigsis arba labai sumažės.
- MOKSLINIO POTENCIALO, arba pasiekto mokslinių tyrimų lygio, sukurtos infrastruktūros, aukšto lygio dėstytojų ir tyrėjų grupių. Daugelis Lietuvos aukštojo mokslo potencialo įvertinimų rodo, kad šie mūsų akademiniai ištekliai tik kai kur atitinka tarptautinius standartus, be to, yra pernelyg išskaidyti, todėl negalime kaip lygiaverčiai partneriai įsitraukti į tarptautinius tinklus, nuo fragmentacijos kenčia ir studijų kokybė.
- POREIKIO, arba šalies, regionų, socialinio ir ūkio sektorių raidos interesų. Kaip rodo turimos analizės, aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis jos raidos tendencijomis.
- VALDYMO EFEKTYVUMO, arba sąnaudų ir gautos naudos santykio. Šiuo metu dalies aukštųjų mokyklų sąnaudos ūkiui ir administravimui artėja prie 30 proc. nuo bendro finansavimo, institucijos yra išsidėsčiusios dešimtyse neracionaliai eksploatuojamų pastatų, investicijos į mokslo ir studijų infrastruktūrą yra išskaidytos.
Svarbiausi aukštojo mokslo tinklo pertvarkos principai yra šie:
- Pertvarką svarstyti kompleksiškai miesto, regiono ir susijusių sektorių kontekste.
- Kompleksiškai peržiūrėti ir sutelkti universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklą.
- Derinti potencialo, išteklių ir poreikio kriterijus: (a) ką turime, perspektyvu plėtoti, (b) ko trūksta, ką reikia stiprinti.
- Siūlymus svarstyti, remiantis įrodymais (demografiniais, finansiniais, geografiniais, strateginiai, kokybiniai ir kt. argumentai, užsienio ekspertų rekomendacijos).
- Sprendimus aprobuoti, dėl alternatyvų apsispręsti Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje, atsižvelgiant į ilgalaikes šalies ir jos regionų bei sektorių raidos strategijas, taip pat į Seimo patvirtintą 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.
Valstybinių universitetų tinklo pertvarkos planas ir įgyvendinimo priemonės
- Vyriausybės Seimui pateiktas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas (Vyriausybės 2017-05-10 nutarimas Nr. 356)
- Seimo priimtas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas (Seimo 2017-06-29 nutarimas Nr. XIII-533)
- Vyriausybės patvirtintos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonės (Vyriausybės 2017-11-22 nutarimas Nr. 947)
Valstybinių kolegijų veiklos analizė
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos dokumentacija
- 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82
- Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. XIII-163 „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“
- Darbo grupės parengti ir 2017 m. gegužės 2 d. Vyriausybei pateikti siūlymai dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo
- Darbo grupės posėdžių medžiaga
- Ministro Pirmininko kvietimas teikti siūlymus dėl Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo plano ir siūlymai
Duomenys, analizės ir prognozės
- Valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka (iššūkiai ir gairės)
- Mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė (MOSTA)
- Mokslo ir studijų institucijų potencialo analizės rodikliai (MOSTA)
- Profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalga Vilniaus regione (MOSTA)
- Profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalga Kauno regione (MOSTA)
- Švietimas ir mokslas Klaipėdos regione (MOSTA)
- Profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalga Šiaulių regione (MOSTA)
- Profesinio mokymo ir studijų būklės apžvalga Alytaus regione (MOSTA)
- Profesinio mokymo ir studijų būklės apžvalga Panevėžio regione (MOSTA)
- Stojančiųjų mažėjimo ir reiklesnio priėmimo poveikis Lietuvos universitetų tinklui (LAMA BPO)
- Abiturientų tolimesnio mokymosi duomenys ir prognozė iki 2025 metų pagal apskritis (MOSTA)
Naudinga informacija