Mokslas

Moksliniai tyrimai

Atnaujinta: 2019 04 05
2019 m. kovo 18 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Europos reikalų komiteto atviras jungtinis išvažiuojamasis posėdis – diskusija „Lietuvos mokslo politika Europos kontekste: kur esame ir ko siekiame“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius A. Žalys, pristatydamas esamą Lietuvos mokslo politikos situaciją, aptarė svarbiausias problemas bei atliktus darbus. Kalbėdamas apie ateities siekius, jis akcentavo aktyvios ir vieningos mokslo politikos svarbą bei konkurencingo mokslo siekimą. 
Vilniaus universiteto rektorius prof. A. Žukauskas savo pasisakyme pažymėjo mokslu grįstų inovacijų svarbą, aukštą jų pridėtinę vertę ir būtinybę skirti tam deramą prioritetą valstybės lygiu. 
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. A. Šikšnys pristatė CRISPR technologijos galimybes praktiniam pritaikymui, siekiant visuomenės gerovės. Jis taip pat kalbėjo apie tai, ko reikia, kad Lietuva taptų priešakinio mokslo ir aukštųjų technologijų šalimi.
UAB „Optolita“ gen. direktorius D. Tumosa apžvelgė lazerių sektoriaus padėtį Lietuvoje, šioje srityje veikiančio verslo pasiekimus, svarbiausius elementus, reikalingus didesniam proveržiui pasiekti.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja dr. J. Poškienė savo pranešimu pristatė humanitarinių ir socialinių mokslų situaciją ir siekius Lietuvos bei tarptautiniame kontekste.
Renginio metu vykusioje panelinėje diskusijoje mokslo institucijų ir verslo atstovai aptarė svarbiausias Lietuvos mokslo politikos aktualijas, mokslo ir verslo bendradarbiavimui palankios aplinkos kūrimo būtinybę.
 

Nacionalinės mokslo programos 

Nacionalinės mokslo programos – konkursinės mokslo programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslo programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus. Nacionalines mokslo programas tvirtina švietimo ir mokslo ministras, šių programų įgyvendinimą administruoja Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinės mokslo programos inicijuojamos ir įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintų Nacionalinių mokslo programų nuostatų nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti didžiausios kompetencijos mokslinių tyrimų finansavimą ir skatinti Lietuvos mokslo konkurencingumą, nacionalinių mokslo programų įgyvendinimo priemonių vykdytojai atrenkami viešo konkurso būdu. 

Daugiau informacijos:

Nuorodos:

Ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos

Ilgalaikės institucinės MTEP programos paskirtis – užtikrinti nuoseklius, planingus, kryptingus, turinčius ilgalaikį poveikį ir būtinus valstybės ir visuomenės aktualioms problemoms spręsti MTEP darbus, kuriems reikalingos kolektyvinės tyrėjų pastangos ir kuriuos vykdo viena institucija).

Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai nuo 2012 m. vykdo ilgalaikes institucines programas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2012-02-23 įsakymu Nr. V-323 ir 2012-03-14 įsakymu Nr.V-462. Jos buvo parengtos vadovaujantis Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-153 (Žin., 2011, Nr. 16-783)

Daugiau informacijos:

Mokslų klasifikacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nustatyti mokslo kryptis, o Lietuvos mokslo tarybai – mokslo šakas. Mokslo kryptys buvo patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymu.

Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacija:

Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika skirta įvertinti institucijos mokslinės (meninės) veiklos rezultatus, palyginti institucijas pagal jose vykdomą mokslo veiklą, pasitelkiant mokslo ir meno srityse ir kryptyse bendrus veiklos vertinimo rodiklius. Mokslo (meno) darbų vertinimo rezultatai yra vienas iš rodiklių skiriant valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.

Daugiau informacijos:

Mokslo ir technologijų populiarinimas

 

Siekiant didinti Lietuvos visuomenės pažinimą mokslo ir technologijų srityje, aktyvinti visuomenės dalyvavimą joje parengta Mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje strategija, skirta įgyvendinti mokslo ir technologijų populiarinimą Lietuvoje. Ši strategija – tai sąsajos tarp visuomenės ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą vykdančių institucijų ir organizacijų užtikrinimo bei atotrūkio tarp jų mažinimo priemonė.

Ministerijos užsakymu 2007 metais VšĮ Socialinių inovacijų institutas parengė studiją „Mokslo populiarinimo poreikio analizė“. Studijos tikslas – ištirti mokslo populiarinimo poreikį Lietuvoje ir nustatyti svarbiausias mokslo populiarinimo priemones.

2010 m. kovo mėn. Ministerija paskelbė išankstinį kvietimą teikti paraiškas pagal Tyrėjų karjeros programos Žinių apie MTEP sklaidą paprogramės 5.1 priemonės „Žinių apie tyrimus, technologijas, inovacijas gilinimas ir sklaida moksleivių ir jaunimo tarpe bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ veiklą: mokslo ir technologijų populiarinimo visuomenėje sklaida (mokslo populiarinimo renginių rėmimo sistemos sukūrimas ir bandomasis įgyvendinimas; mokslo populiarinimo audiovizualinių priemonių rėmimo sistemos sukūrimas ir bandomasis įgyvendinimas; mokslo ir populiarinimo apdovanojimų arba skatinimo sistemos sukūrimas ir bandomasis įgyvendinimas; mokslo ir technologijų populiarinimo gebėjimų ugdymas (įskaitant mokymus)).

2011 m. liepos 29 d. pradėta pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ veikla. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra. Projektą vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais.

Sutartį pasirašė Europos socialinio fondo agentūros direktorius Povilas Česonis ir LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Apie projektą