Nuotolinis mokymas

Dažniausiai užduodami klausimai

Atnaujinta: 2020 05 20

D.U.K


Atsakymas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl brandos egzaminų organizavimo tvarkos

Atsakymas Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai į pateiktus klausimus


Kada ir kaip šiemet bus organizuojami brandos egzaminai ir priėmimas į aukštąsias mokyklas?

Visa abiturientams aktuali informacija skelbiama čia.

Kaip elgtis atsiradus vaikų, kurie neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu iš namų?

Mokykla gali laikinai suteikti mokyklos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti internetiniu ryšiu.

Ar mokant nuotoliniu būdu reikia tvarkaraščio?

Reikalingi susitarimai, taisyklės ar tvarka, kur nurodoma, kur, kada, kaip ir  kas vykdoma. Mokymas turėtų būti organizuojamas pagal mokyklos susitarimus, kurie aiškūs ir žinomi tiek mokiniams, tiek jų tėvams, tiek mokytojams. Atsižvelgus į dalyko specifiką, savaitinių pamokų skaičių, mokytojas suplanuos darbą, pateiks užduotis, medžiagą ir konsultuos mokinius, gaus grįžtamą informaciją per mokykloje susitartą ir naudojamą virtualią aplinką, informacinę sistemą ar pan.

Ar visa mokykla turi dirbti su ta pačia aplinka?

Reikia tartis mokykloje ir stengtis racionaliai, apgalvotai naudoti skaitmenines technologijas. Rekomenduotina aptarti savivaldoje, įvertinus įstaigos materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Naudotis ta pačia aplinka būtų sklandžiau.

Ar galima dirbti su el. dienynų aplinka?

Galima, jei mokykloje taip sutarta ir ja naudojantis mokytojas pasieks numatytus mokymo(si) tikslus.

Ar mokymasis dirbti su moodle aplinka bus užskaitytas, kaip kvalifikacija?

Mokymų metu juos organizuojanti institucija pateikia informaciją. Jei tokios informacijos nebuvo pateikta, siūlome teirautis individualiai.

Ar gali būti taip, kad mokinys, mokydamasis skirtingus dalykus, dirbs su skirtingomis aplinkomis?

Reikia tartis mokykloje ir stengtis racionaliai ir apgalvotai naudoti skaitmenines technologijas, ypač jei mokykla, mokytojai, mokiniai iki šiol ja nesinaudojo arba naudojosi retai ir mokiniai neturi įgūdžių.

Pradinių klasių tėvai skundžiasi, kad mokiniai nemoka dar dirbti savarankiškai su aplinkomis. Ką daryti?

Dėl mokymosi organizavimo pasitarkite su savo vaiko mokykla ir klasės mokytoju. Jei mokiniai mažai naudojosi skaitmeninėmis technologijomis, mokiniai neturi pakankamai įgūdžių, klasės mokytojas paaiškins, kaip toliau planuoja organizuoti mokymą nuotoliniu būdu. Gal pradžioje užduotis pateiks internetu, o mokymąsi mokinys galės tęsti naudodamasis vadovėliu, knygomis, atsiųsta video medžiaga ir kt.

Ar gali tėvai, turintys pedagoginį išsilavinimą, patys dirbantys šiuo metu nuotolinį darbą namuose, teikti prašymą mokyklos vadovui dėl nuotolinio darbo atsisakymo ir prašyti leisti patiems ruošti mokinį pagal pradinio ugdymo programą?

Pagal šiuo metu galiojantį Švietimo įstatymą ir kitus teisės aktus, mokinys negali būti ugdomas šeimoje, net jeigu jo tėvai ir turi pedagoginį išsilavinimą. Jūs, kaip tėvai, turite teisę parinkti mokiniui tinkamiausią ugdymo įstaigą ir pageidauti joje mokytis. Nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimas (priimtas 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. XIII-2593 "Švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 311 straipsniu įstatymas), kuriame yra numatyta galimybė ugdytis šeimoje. Galimybe mokiniams ugdytis šeimoje bus galima naudotis nuo 2020–2021 mokslo metų.

Ar galima panaudoti darbui nuotoliniu būdu įvairias kompiuterines programėles?

Galima naudoti saugias, legalias programas, vadovaujantis įstaigos susitarimais dėl virtualios ugdymo aplinkos.

Ar būtina vesti tiek pamokų, kiek buvo anksčiau?

Šiuo metu mokykla gali priimti ir kitokius sprendimus dėl pamokų skaičiaus per savaitę. Svarbiausia, kad per šiuos metus būtų organizuota tiek pamokų, kiek numatyta minimaliai dalykui mokyti, ir mokiniai įgytų numatytas dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose numatytas pamokų skaičius, skirtas dalykui mokyti per dvejus metus. Mokykla priima sprendimus, kaip šį skaičių paskirsto ugdymo procese pirmaisiais ir antraisiais metais. Savaitinis pamokų skaičius – tik rekomendacinio pobūdžio. Jeigu mokykloje nėra priimta kitokių sprendimų dėl ugdymo organizavimo, pvz., jeigu mokykla neintensyvina ugdymo proceso ir pan., gali laikytis Bendruosiuose ugdymo planuose siūlomo varianto – pamokų skaičiaus per savaitę.

Kiek turi trukti pamoka?

Sąlygos skirtingose mokyklose yra skirtingos, todėl pamokos trukmė neapibrėžiama, jos laikas orientacinis. Svarbu, kad būtų pasiekti mokytojo numatyti ugdymo tikslai. Mokykla susitaria dėl pamokos trukmės ir jų išdėstymo laike. Trukmė priklauso nuo pamokos scenarijaus, skiriamų užduočių, siekiamų tikslų. Pamoka gali būti su trumpomis pertraukėlėmis, pvz., mokytojo interaktyvus paaiškinimas, po to mokiniai atlieka pateiktas užduotis ir po jų atlikimo  vėl mokytojo aiškinimas.

Ar privalu žymėti mokinių pamokų lankomumą?

Mokymą organizuojant nuotoliniu būdu vedama mokinių pamokų lankomumo apskaita.

Ar mokant nuotoliniu būdu galima užduoti namų darbus?

Kiekvienoje mokykloje yra susitarimai dėl namų darbų. Mokantis nuotoliniu būdu mokykla tikriausiai juos koreguos, atsižvelgdama į naudojamas mokymosi aplinkas mokykloje ir mokinių galimybes juos paruošti. Būtina atkreipti dėmesį, kad užduotys atitiktų mokinio galias, kad nebūtų per sudėtingos ir labai svarbu mokyklai įsitikinti, ar mokinys namuose turi galimybes jas atlikti.

Kokiais elektroniniais vadovėliais nemokamai gali naudotis mokytojai?

Elektronininė mokymosi aplinka EMA ir skaitmeninė edukacijos laboratorija EDUKA suteikė mokytojams nemokamą prieigą prie vadovėlių. Vadovėliai laisvai prieinami iki mokslo metų pabaigos. Mokytojams tereikia registruotis ir naudotis. Leidyklos TEV skaitmeniniai ištekliai, pvz. matematika.ltevadoveliai.lt bei evadoveliai.lt/imk, mokytojams ir mokiniams taip pat prieinami nemokamai.

Kur rasti mokomosios vaizdo medžiagos pamokoms?

Skaitmeninių išteklių ir vaizdo medžiagos galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje.

Ar visų dalykų reikės mokyti (fizinio ugdymo, technologijų, dailės, muzikos) nuotoliniu būdu?

Siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, mokiniai turi būti mokomi visų ugdymo plane numatytų dalykų. Fizinio ugdymo vaizdo pamokos labai svarbios keičiant ugdymo veiklas, kad mokiniai nesėdėtų tik prie elektroninių įrenginių. Technologijų, dailės, muzikos pamokoms persikėlus iš klasių į namų aplinkas ir jų mokantis kitokiais būdais, nuotolinio ugdymo procesas tampa patrauklesnis, įvairesnis.

Kaip turi būti organizuojamos fizinio ugdymo pamokos? Ar gali būti reikalaujama atsikaityti filmuojant, kaip mėtoma į krepšį? Juk salės dabar yra užrakintos, o naudotis kieme esančiomis sporto aikštelėmis karantino metu nesaugu.

Fizinio ugdymo pamokas rekomenduotina  organizuoti taip pat nuotoliniu būdu, kaip ir kitų dalykų pamokas. Užduotys turėtų būti skiriamos pagal Bendrojo ugdymo programas. Fizinio ugdymo programa sudaryta iš 4 dalių: sveikos gyvensenos, judėjimo įgūdžių, sporto šakų ir netradicinio fizinio aktyvumo. Užduotys negalėtų būtų skiriamos, kurias reikia atlikti sporto salėse ar aikštelėse su tam tikra sporto įranga, tai, suprantama, yra nesaugu karantino sąlygomis. Geriausia, kad mokytojai skirtų  mokiniams užduotis ar pratimus  arba pratimų kompleksus, kurias galima būtų atlikti ribotoje erdvėje, bet saugiai. Reikėtų numatyti ir grįžtamąjį ryšį su mokytoju, pvz.,  fizinio ugdymo  dienoraščio pildymą ir jo pateikimą nuotoliniu būdu (nufotografuojant, skenuojant ar pan.). Tada mokiniui būtų galima  gauti įvertinimą iš fizinio lavinimo dalyko.

Tarkime, 5 klasėje yra 8 mokiniai, 6 klasėje - 7 mokiniai, 7 klasėje - 9 mokiniai, 8 klasėje - 6 mokiniai. Kaip šioje situacijoje gali būti jungiamos klasės ir formuojama jungtinė klasė? Ar jungiama 5-6 kl., 7-8 kl, o gal galima jungti tik 6 ir 8 kl., o 5 ir 7 kl. palikti nejungtas?

Mokykloje nesant jungtinių klasių, ugdymas organizuojamas atskiromis klasėmis. Jei yra jungtinių klasių, ugdymas organizuojamas, kaip ir įprastai - dviem klasėms kartu. Dalis ugdymo proceso gali vykti kelioms klasėms kartu, pvz., vaizdo konferencija. Tokiu atveju nereiškia, kad formuojamos jungtinės klasės.

Ar galima karantino laikotarpiu nuvykti pokalbiui pas mokinį į namus dėl nedalyvavimo nuotoliniame mokyme? Kaip tinkamai reaguoti ir spręsti nedalyvavimo nuotoliniame mokyme problemas tų mokinių, kuriems reikalinga padidinta kontrolė?

Galima lankyti  tik išimtinais atvejais,  nepažeidžiant karantino reikalavimų ir būtinai pasirūpinus savo ir mokinio šeimos saugumu, t. y. su individualiomis saugos priemonėmis (kaukėmis, pirštinėmis). Jei mokinys turi savikontrolės problemų, reiktų aiškaus ir kuo mažiau kintančio tvarkaraščio, taip pat - pagalbos mokiniui, susidarant dienotvarkę (griežtas dienos režimas, supažindinti ir tėvai). Svarbu neleisti nepageidaujamam elgesiui įsitvirtinti: nusistatyti būdus ir neatidėliotino reagavimo algoritmus mokiniui neprisijungus: kas padės mokytojui ir kokiai būdais (skambutis telefonu mokiniui ar jo tėvams, koks specialistas / darbuotojas susisieks su mokiniu, kas dar gali padėti savivaldybėje spręsti šią problemą). Svarbu nepalikti vieno mokytojo šioje situacijoje, įtraukti pagalbos mokiniui specialistus, ypač socialinius pedagogus, mokyklos administraciją, jei reikia – vaiko teisių apsaugos institucijų atstovus, kad būtų garantuotas bendradarbiavimas su tėvais ir mokiniu, paaiškinant jiems dalyvavimo mokyme svarbą ir įpareigojimų nesilaikymo pasekmes.

Kaip gali būti nuotoliniu būdu teikiama socialinė pedagoginė pagalba?

Labai svarbu kreipti dėmesį į socialiai pažeidžiamose šeimose augančių vaikų ir mokinių ugdymosi poreikius, problemas, su kuriomis jie gali susidurti organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Socialiniai pedagogai galėtų aktyviai tarpininkauti tarp vaikų ar mokinių, tėvų ir pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės, socialinių partnerių siekiant išspręsti vaikų ir mokinių ugdymosi poreikius ir problemas (pvz., mokymosi priemonių neprieinamumą), kylančias organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Siūlome pagal poreikį teikti konsultacijas tėvams dėl ugdymuisi palankios aplinkos kūrimo vaikams mokantis nuotoliniu būdu, jei įmanoma – užtikrinti prevencinių veiklų vykdymą. Pagal poreikį reiktų teikti socialinę pedagoginę pagalbą ir konsultuoti elektroninio ryšio priemonėmis (video konferencijomis, telefonu, el. paštu ir kt.).

Kas laukia visos dienos grupės pedagogų, neturinčių kontaktinių valandų ugdymo procese?

Visos dienos grupės pedagogai turi būti įtraukti į nuotolinio mokymo organizavimą, glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais. Jie gali dirbti kaip antrieji mokytojai konferencijos metu ar teikti papildomą mokymosi pagalbą mokiniams, konsultuoti mokinius, atliekant užduotis, šalinant mokymosi spragas ir kt. Jų darbo laikas ir konsultacinės pagalbos laikas (individualios ar grupinės) bei formos (Skype, Zoom.us, el.dienynas, telefonu) turi būti įtrauktos į tvarkaraščius.

Kaip darbą turi organizuoti mokytojo padėjėjas, kuris dirba su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais nuo 1 iki 8 kl.?

Mokytojo padėjėjas savo darbą turi aptarti su mokytoju: užtikrinti kiekvieno mokinio, kuriam reikalinga padėjėjo pagalba, mokymosi/ugdymosi galimybes nuotoliniu būdu, planuoti mokiniui skiriamas užduotis, suteikti pagalbą jas atliekant. Pagalba gali būti teikiama net tik ugdant, bet ir teikiant rekomendacijas tėvams. Mokytojo padėjėjo darbui turėtų būti taikomi tie patys savivaldybės administracijos priimti sprendimai, kaip ir dėl kitų, nepedagoginių pareigybių.

Ar keisis mokytojų darbo apmokėjimas?

Švietimo įstaigų darbuotojams už darbą mokinių atostogų metu ir darbą nuotoliniu būdu  mokamas  darbo sutartyje nustatytas  darbo  užmokestis, vadovaujantis darbo apmokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais ir patvirtinta įstaigos darbo apmokėjimo tvarka. Darbo užmokestis gali keistis tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka būtų skelbiama prastova, dalinė prastova ar tariamasi dėl ne viso darbo laiko. Papildoma informacija šiuo klausimu pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Laikomės nuostatos, kad tinkamai suorganizavus švietimo įstaigų darbuotojų (įskaitant ankstyvojo ugdymo pedagogus) veiklą karantino laikotarpiu, valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigose neturėtų būti pagrindo skelbti prastovas ir mažinti jų darbo apmokėjimą.

Ar video pamokų rengimas „video kambaryje“, pvz. naudojant „Zoom“ar „Discord“, nepažeidžia vaikų ir pedagogų asmens duomenų apsaugos teisių, nes bendraujant yra matomas vaiko atvaizdas, jo privati aplinka (namai)? Be to, negalima užtikrinti, kad tokia pamoka nėra stebima kitų asmenų, jog ji nėra įrašinėjama, o vėliau panaudojama prieš mokinius ar pedagogus.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Mokytojas, atlikdamas mokytojo pareigas (kaip mokyklos darbuotojas) nėra duomenų valdytojas, bendraudamas pokalbių (vaizdo pokalbių) svetainėse, socialiniuose tinkluose, mokymuose, konferencijose, seminaruose nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad juridinis asmuo, teikiantis socialinio tinklo (pvz. Facebook, Messenger), pokalbių svetainės paslaugas (pvz. Zoom, Discord, Viber ir pan.), atsako už interneto svetainės turinį ir jos privatumo politiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai veikia vaiko vardu, priima sprendimus dėl vaiko teisės į privatumą tinkamo įgyvendinimo, gina susijusias vaiko, kaip duomenų subjekto, teises bei duoda (arba atsisako duoti) sutikimą dėl vaiko asmens duomenų tvarkymo, tais atvejais, kai toks tvarkymas atliekamas. 

Daugiau informacijos galima rasti https://vdai.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/vaikams-ir-jaunimui.

Kaip teisiškai garantuoti asmens duomenų apsaugą, dirbant nuotoliniu būdu IT priemonėmis? Ar įmanomos specifinės centralizuotos rekomendacijos?

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengtos rekomendacijos yra skelbiamos čia.

Nuo kada leidžiama vykdyti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą?

Nuo gegužės 18 d. Ugdymas organizuojamas laikantis saugumo reikalavimų, nustatytų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytais apribojimais ir rekomendacijomis. Pagrindinis reikalavimas – laikytis grupių izoliacijos principo, kad vaikai kuo mažiau maišytųsi tarpusavyje, mažiau kontaktuotų, vėdinti patalpas, valyti dažniau liečiamus paviršius, su muilu plauti vaikams rankas. Reikalavimus dėl darbuotojų, taip pat ir kitų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo įsakyme neminėtų dalykų, būtinų saugiai vaikų priežiūrai užtikrinti, nustato savivaldybės, kaip vaikų priežiūros paslaugų teikėjos. 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinos sąlygos.

Ar privaloma dėl koronaviruso profilaktiškai tirtis ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogams ir kitiems mokytojams?

Neprivaloma. Iš švietimo įstaigų darbuotojų taip pat negalima reikalauti pažymų, kad jie serga kai kuriomis ligomis ir dėl to priskiriami rizikos grupei. Darbuotojas tokią informaciją gali pateikti savo noru.

Ar darbuotojai, kuriems yra per 60 metų, gali dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose?

Rekomenduojama, kad 60 metų ir vyresni darbuotojai tiesiogiai nedirbtų su vaikais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Kadangi tai tik rekomendacija, ar tokio amžiaus darbuotojai gali ateiti į darbą, apsisprendžiama individualiai.

Rekomendacija.

Ar nuo birželio 1 d. visi mokiniai turi grįžti į mokyklas?

Dėl to, ar ugdymas birželį vyks nuotoliniu, ar kontaktiniu būdu, apsisprendžia mokyklos vadovas ir mokyklos steigėjas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.

Kokia veikla galėtų vykti mokyklose birželį?

Mokinių grupėms galima organizuoti projektinius darbus, tiriamąją, pažintinę veiklą, veiklas muziejuose, edukacines išvykas į parkus, gamtos saugomas teritorijas, karjeros dienas, dalykines konferencijas, etnines kultūrines veiklas, individualias ar grupines konsultacijas.

Visa tai nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos.

Kada šiemet baigiasi mokslo metai?

Ugdymo procesas 1-4 klasių mokiniams baigiasi birželio 4 d., 5-10, III gimnazijos klasės mokiniams - birželio 18 d., o abiturientams – gegužės 22 d. Tačiau jei mokykloje vyko intensyvesnis ugdymo procesas, buvo organizuojami edukaciniai renginiai savaitgaliais, šios datos gali skirtis, ugdymo procesas baigsis anksčiau.

Kaip šiemet organizuoti Paskutinio skambučio, mokslo metų pabaigos šventę? Ar išvis tokios šventės gali vykti?

Tęsiantis karantinui, renginiai, į kuriuos gali susiburti iki 30 asmenų, gali vykti tik lauke. Tad mokykla šventę gali surengti stadione, lauko klasėje, mokyklos kieme. Paskutinio skambučio šventė turėtų vykti kiekvienai abiturientų klasei skirtingu laiku. Dalyviai turi laikytis ne mažesnio nei 2 metrų atstumo vienas nuo kito. Visiems šventės dalyviams rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, prie įėjimo dezinfekuotis rankas, vengti fizinio kontakto. Sėdimos vietos, skambutis, kitos šventėje naudojamos priemonės, daiktai turi būti nuvalomi paviršiams valyti skirtu valikliu. Be abejonės, šventėje negali dalyvauti sergantys žmonės, kuriems privaloma saviizoliacija, nerekomenduojama atvykti 60 metų ir vyresniems asmenims.

Šventės metu raginama vengti fizinio kontakto (pvz., apsikabinimas ir pan.), o padėkas mokytojams ir kitiems asmenims rekomenduojama išreikšti laikantis saugaus atstumo.

Rekomendacijos.

Kokios rekomendacijos dėl abiturientų išleistuvių?

Šiemet abiturientų išleistuvės dėl vėliau prasidėsiančių egzaminų nusikelia į rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgusios į situaciją, kokia bus tuo metu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija parengs rekomendacijas, kaip būtų galima saugiai organizuoti šią šventę, taip pat atestatų ir diplomų įteikimo renginius.

Kada vyks pasirengimas brandos egzaminų sesijai?

Pasibaigus ugdymo procesui abiturientams, t. y. nuo gegužės 22 d., skiriamas laikas brandos egzaminams pasiruošti. Mokykla turėtų suteikti visą reikalingą mokymosi pagalbą: organizuoti individualias ar grupines konsultacijas, pasiūlyti kitokią pagalbą. Konsultacijų organizavimo būdas ir dažnis priklausys nuo poreikio.

Kada prasideda egzaminai?

Birželio 22 d. Pagrindinė sesija bus vykdoma birželio–liepos mėnesiais, pakartotinė – liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas atnaujintas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas rekomendacijas.

Kokie pagrindiniai saugos reikalavimai per egzaminų sesiją?

• Brandos egzaminai vykdomi patalpose, skirtose ne daugiau kaip 9 kandidatams, tarp visų patalpoje esančių asmenų išlaikant ne mažesnį kaip dviejų metrų atstumą. Vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 10 kv. metrų patalpų ploto.
• Informacinių technologijų brandos egzaminą laikantys kandidatai suskirstomi į 6 kandidatų grupes.
• Laikantys egzaminus kandidatai privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), jei privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje tuo metu numatys karantino režimą reglamentuojantys teisės aktai. Jeigu to nebebus reikalaujama, veido kaukes jie galės dėvėti profilaktiškai.
• Prie įėjimų į dalyko brandos egzamino centrą, kurio patalpos turi būti valomos, laikantis nustatytų reikalavimų, kandidatas turės pateikti pasirašytą deklaraciją apie sveikatos būklę, nebuvimą pareigos izoliuotis ar laikytis kitų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytų neleidžiančių dalyvauti egzamine įpareigojimų.
• Vykdytojų skaičius egzamine priklausys nuo kandidatų ir patalpų skaičiaus. Numatoma, kad kiekvienoje patalpoje galėtų būti ne mažiau kaip vienas vykdytojas ir ne daugiau kaip trims grupėms dar vienas pagalbą teikiantis vykdytojas.
• Tiesiogiai su kandidatais kontaktuoti neturėtų būti skiriami asmenys, priklausantys rizikos grupėms (vyresnio nei 60 metų amžiaus, sergantys ligomis, nurodytomis Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše).

Kaip laikytų egzaminus kandidatai, esantys saviizoliacijoje?

Jeigu bus pareiga izoliuotis, kandidatas negalės laikyti. Bet jis, kaip neatvykęs dėl pateisinamos priežasties į pagrindinėje sesijoje vykstantį egzaminą, mokyklos vadovo galės prašyti atidėti pasirinktą egzaminą pakartotinei sesijai ir laikyti per pakartotinę sesiją.

Brandos egzaminų tvarkos aprašas.

Nuo kada vaikai gali grįžti į neformaliojo ugdymo veiklas?

Nuo birželio 18 d. Kad aplinka būtų saugi ir vaikams, ir darbuotojams, grupėse negali būti daugiau nei 15 vaikų, o užsiėmimus gali lankyti tik sveiki vaikai. Taip pat turi būti užtikrinama, kad kiekvienam vaikui patalpose būtų skiriamas ne mažesnis kaip 5 kvadratinių metrų plotas. Tiek lauke, tiek patalpose turi būti laikomasi grupių izoliacijos principo: skirtingų grupių vaikai nesimaišo, dalyvauja tik tos pačios grupės veiklose. Vienos vaikų grupės veiklas patariama organizuoti toje pačioje vienoje patalpoje, o dar geriau, jeigu tai įmanoma, – lauke. Darbuotojai turi laikytis ne mažesnio kaip 1 metrų atstumo vienas nuo kito ir vaikų. Jei tai neįmanoma, išvengti fizinio kontakto arba jį riboti (trumpiau nei 15 min).

Kokios higienos sąlygos nustatytos neformaliojo vaikų švietimo įstaigoms?

• Darbuotojams uždarose patalpose rekomenduojama dėvėti  nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
• Turi būti sudarytos sąlygos rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, skystas muilas, vienkartiniai rankšluosčiai. Jeigu užsiėmimus lanko vyresni vaikai, gerai matomoje vietoje prie įėjimo, tualetuose turi būti pakabintos rankų dezinfekcijai skirtos priemonės.
• Patalpos, kuriose vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, išvėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Dažnai liečiami paviršiai valomi valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Taip pat išvalomos ir dezinfekuojamos bendros priemonės, kuriomis naudojasi ne vienas.
• Prie įėjimų tėvams, vaikams rekomenduojama pateikti informaciją apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.), apsaugos priemonių dėvėjimą, draudimą veiklose dalyvauti sergantiems vaikams.

Neformaliojo vaikų švietimo organizavimo sąlygos.

Ar vaikams, ateinantiems į būrelius, reikia matuoti temperatūrą?

Ir vaikams, ir darbuotojams rekomenduojama prie įėjimo matuoti kūno temperatūrą ir neįleisti karščiuojančių, t. y. tų, kuriems pasireiškusi 37,3 ir daugiau laipsnių temperatūra), turinčių kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pavyzdžiui, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

Ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigose leidžiama su vaikais dirbti 60 metų ir vyresniems darbuotojams?

Rekomenduojama, kad tiesiogiai su vaikais nedirbtų darbuotojai, priklausantys rizikos grupei, t. y. vyresni nei 60 metų, sergantys lėtinėmis ligomis.

Ar bus organizuojamos vasaros stovyklos?

Planuojama, kad nedidelės vasaros stovyklos bus organizuojamos, laikantis saugos reikalavimų. Jei vaikai bus apgyvendinami, rekomenduojama vaikų kūno temperatūrą matuoti vieną kartą per dieną. Pastebėjus, kad vaikas ėmė karščiuoti ar pasireiškė kitų kvėpavimo takų ligų požymiai, jis nedelsiant turi būti izoliuojamas, o dėl tolimesnių veiksmų konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija 1808.

Kaip saugiai pamaitinti vaikus vasaros stovyklose?

Į valgyklą jie turi ateiti po vieną grupę pagal iš anksto parengtą grafiką. Maitinimas švediško stalo principu negali būti organizuojamas. Kai pavalgo viena grupė, valgyklos salė turi būti išvėdinama ir išvaloma. Pagal galimybes maitinimą siūloma organizuoti ir lauke.

Ar yra galimybė į vaikų vasaros stovyklas atvykti užsienio lietuvių vaikams?

Taip, užsienio lietuvių vaikai taip pat galės dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje, jiems galioja tokie patys saugos reikalavimai.

Rekomendacijos dėl stovyklų organizavimo.

Kaip gegužę teikiama švietimo pagalba?

Kadangi gegužę visą mėnesį pratęstas karantinas, švietimo pagalba iki birželio 1 d. gali būti teikiama nuotoliniu būdu.

Mokyklų vadovams, suderinus su mokyklos taryba, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, ir  priėmus sprendimą atnaujinti ugdymo procesą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančiose įstaigose nuo gegužės 18 d., specialiosiose mokyklose ir bendrosios paskirties bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose (lavinamosiose) klasėse  nuo gegužės 25 d., rekomenduojama organizuoti mokymą ir švietimo pagalbos teikimą įprastiniu būdu, tačiau atsižvelgti į saugumą užtikrinančius sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokykloms pateiktas rekomendacijas.

Švietimo pagalba gali būti teikiama derinant nuotolinį ir kontaktinį būdus, atsižvelgiant į pagalbos poreikio specifiką, mokyklos galimybes užtikrinti saugumą, tėvų galimybes talkinti specialistams.  

Savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai konsultuoja nuotoliniu būdu: telefonu, el. paštu, per skype, mesenger programas. Tačiau vaikų pedagoginis ir psichologinis vertinimas nėra atliekamas, nes jis nėra vykdomas nuotoliniu būdu.

Kas mokyklas turi aprūpinti saugos priemonėmis?

Veido kaukėmis, pirštinėmis mokiniai ir mokytojai, kiti darbuotojai turi pasirūpinti individualiai arba mokykloje šiomis priemonėmis aprūpina savivaldybė – mokyklos steigėja.
Priemonėms įsigyti naudojamos ūkio lėšos. Jos neturėtų būti dengiamos iš mokymo lėšų.
 


Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymai:

Aplinkraštis švietimo įstaigų steigėjams ir vadovams dėl situacijos, susijusios su koronavirusu, valdymo priemonių

Aplinkraštis savivaldybių švietimo padaliniams ir profesinio mokymo įstaigoms dėl švietimo pagalbos ir nemokamo maitinimo teikimo

LR Vyriausybės pasitarimo protokolas „Dėl situacijos, susijusios su koronavirusu“


Svarbiausia, patikrinta ir oficiali informacija apie koronavirusą Lietuvoje