Nuotolinis mokymas

Dažniausiai užduodami klausimai

Atnaujinta: 2020 10 20

D.U.K


Mokyklų skaitmenizacijai 2020 m. skirta 14 mln. Eur, kad pačios mokyklos turėtų daugiau finansinių galimybių įsigyti skaitmeninio ugdymo priemonių – ir įrangos, ir užduočių - kurios gali būti naudojamos ne tik nuotoliniam mokymui, bet ir dirbant įprastai. Lėšos, kurias galima naudoti iki šių metų pabaigos, jau paskirstytos visoms Lietuvos savivaldybėms. Už jas šiais ir kitais metais mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti papildomai kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoti mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Renkantis priemones rekomenduojama atsižvelgti į Nacionalinės švietimo agentūros parengto „Nuotolinio mokymo(si) /ugdymo(si) vadovo“ rekomendacijas informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrai.

Kas ir kaip nusprendžia, kokios kompiuterinės įrangos ar skaitmeninių priemonių įsigyti už papildomai skiriamas lėšas? Kaip jas padalinti, kad užtektų ir kompiuteriams, ir skaitmeninėms priemonėms, ir mokytojų skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti?

Kam teikti prioritetus, nusprendžia arba savivaldybė, arba kitas mokyklos steigėjas, arba mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Įsigyjant priemones ar perkant kursus mokytojams atsižvelgiama į konkrečios mokyklos situaciją ir poreikius. Ne daugiau kaip 30 proc. mokyklų skaitmenizavimui skiriamų papildomų lėšų gali būti panaudojama kompiuterinei įrangai.

Kokias priemones galima pirkti? Ar bus sudarytas priemonių sąrašas? Ar galima įsigyti elektronines pratybas, kad nereikėtų mokėti tėvams?

Nacionalinė švietimo agentūra yra sukaupusi Lietuvoje parengtų ir naudojamų tiek mokamų, tiek ir nemokamų skaitmeninių mokymo(si) išteklių ir priemonių sąrašą, kuris skelbimas švietimo portale emokykla https://www.emokykla.lt/nuotolinis/skaitmenines-mokymo-priemones. Tik jas užsakant reikia pasitikrinti, ar pasirinkta priemonė išties atitinka ministro nustatytus kriterijus. Mokykla, pirkdama skaitmenines mokymosi priemones, privalo remtis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais kriterijais skaitmeninėms mokymosi priemonėms.

Mokyklos gali įsigyti įvairaus skaitmenio turinio, taip pat ir elektroninių pratybų, iš joms skirtų mokymo lėšų, prie kurių šiemet ir kitąmet prisideda ir minėtos 14 mln. Eur dotacijos pinigai.

Ką konkrečiai galima įsigyti?

Galima pirkti kompiuterių ir kompiuterinės įrangos, leisti mokytojus į skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Galima užsisakyti skaitmeninio turinio: skaitmeninių visų mokomųjų dalykų priemonių įvairaus amžiaus vaikams ir mokiniams, įskaitant vadovėlius, internetines mokymo sistemas, virtualias mokymo aplinkas, mokymosi programėles, skaitmeninius muzikos, dailės bei kino kūrinių archyvus, skaitmeninę metodinę medžiagą mokytojams, vaizdo pamokų įrašus, skaitmeninius edukacinius žaidimus, virtualias bibliotekas ir kt.

Iš kur galima pirkti įrangą, skaitmeninius išteklius?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, iš mokyklos ar savivaldybės pasirinktų tiekėjų. Jų gali būti ne vienas. Svarbu, kad skaitmeniniai mokymo(si) ištekliai, priemonės, informacinių ir komunikacinių technologijų įranga, taip pat ir mokytojų skaitmeninio raštingumo tobulinimo kursai atitiktų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus reikalavimus.

Kokie pagrindiniai reikalavimai įrangai ir priemonėms įsigyti?

  • Skaitmeninių išteklių turinyje neturi būti diskriminacinio pobūdžio informacijos dėl rasės, tautybės, kalbos, kultūros, tikėjimo, socialinio ekonominio statuso, lyties, amžiaus, specialiųjų poreikių, etninės kilmės ar kt.
  • Turinys turi būti parengtas valstybine kalba, išskyrus, jeigu jis skiriamas mokiniams, besimokantiems tautinių mažumų mokyklose, arba skirtas mokytis užsienio kalbų.
  • Neturi būti jokios reklaminės medžiagos.
  • Priemonės turi veikti tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose, nepriklausomai  nuo juose esančios operacinės programinės įrangos tipo.
  • Kartu su perkama įranga ar skaitmeniniu turiniu turi būti pridėtas naudojimo vadovas lietuvių kalba.
  • Turi būti nurodyti teikėjo techninės pagalbos kontaktai ir veikianti pagalbos sistema, kuri užtikrintų kylančių problemų sprendimą per 1–3 darbo dienas.
  • Paslaugos turi būti teikiamos, o prekės teikiamos ne trumpiau kaip dvejus metus, bet ne ilgiau kaip trejus metus nuo sutarties sudarymo dienos.

Ar galima visą sumą išnaudoti vienam tiekėjui. Pvz., už visą sumą pirkti vienos skaitmeninės mokymosi priemonės licencijas? Ar privaloma pirkti būtent dvejų metų licencijas? Ar galima pirkti du kartus po metines licencijas?

Galima, jeigu taip nusprendžia steigėjas arba mokykla.

Kokie reikalavimai įsigyjant mokytojų kvalifikacijos paslaugas?

  • Programos turi atitikti švietimo ir mokslo ministro 2007 m. patvirtintą Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms aprašą.
  •  Programos turi apimti vieną ar keletą skaitmeninio raštingumo kompetencijos sričių, o kiekvienos iš sričių apimtis - ne mažesnė nei 16 valandų vienai kompetencijai.
  • Programa privalo būti užregistruota Neformaliojo švietimo programų registre.

Ar būtina šiais metais skiriamas lėšas panaudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos, ar galima perkelti į kitus metus?

Šių metų lėšas reikia panaudoti šiais kalendoriniais metais. Kitiems metams savivaldybėms bus pervesta likusi, didesnioji, dotacijos skaitmeninėms mokymosi priemonėms dalis.

---

Kaip elgtis atsiradus vaikų, kurie neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu iš namų?

Mokykla gali laikinai suteikti mokyklos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti internetiniu ryšiu.

Ar mokant nuotoliniu būdu reikia tvarkaraščio?

Reikalingi susitarimai, taisyklės ar tvarka, kur nurodoma, kur, kada, kaip ir  kas vykdoma. Mokymas turėtų būti organizuojamas pagal mokyklos susitarimus, kurie aiškūs ir žinomi tiek mokiniams, tiek jų tėvams, tiek mokytojams. Atsižvelgus į dalyko specifiką, savaitinių pamokų skaičių, mokytojas suplanuos darbą, pateiks užduotis, medžiagą ir konsultuos mokinius, gaus grįžtamą informaciją per mokykloje susitartą ir naudojamą virtualią aplinką, informacinę sistemą ar pan.

Ar visa mokykla turi dirbti su ta pačia aplinka?

Reikia tartis mokykloje ir stengtis racionaliai, apgalvotai naudoti skaitmenines technologijas. Rekomenduotina aptarti savivaldoje, įvertinus įstaigos materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Naudotis ta pačia aplinka būtų sklandžiau.

Ar galima dirbti su el. dienynų aplinka?

Galima, jei mokykloje taip sutarta ir ja naudojantis mokytojas pasieks numatytus mokymo(si) tikslus.

Ar mokymasis dirbti su moodle aplinka bus įskaitytas, kaip kvalifikacija?

Mokymų metu juos organizuojanti institucija pateikia informaciją. Jei tokios informacijos nebuvo pateikta, siūlome teirautis individualiai.

Ar gali būti taip, kad mokinys, mokydamasis skirtingus dalykus, dirbs su skirtingomis aplinkomis?

Reikia tartis mokykloje ir stengtis racionaliai ir apgalvotai naudoti skaitmenines technologijas, ypač jei mokykla, mokytojai, mokiniai iki šiol ja nesinaudojo arba naudojosi retai ir mokiniai neturi įgūdžių.

Pradinių klasių tėvai skundžiasi, kad mokiniai nemoka dar dirbti savarankiškai su aplinkomis. Ką daryti?

Dėl mokymosi organizavimo pasitarkite su savo vaiko mokykla ir klasės mokytoju. Jei mokiniai mažai naudojosi skaitmeninėmis technologijomis, mokiniai neturi pakankamai įgūdžių, klasės mokytojas paaiškins, kaip toliau planuoja organizuoti mokymą nuotoliniu būdu. Gal pradžioje užduotis pateiks internetu, o mokymąsi mokinys galės tęsti naudodamasis vadovėliu, knygomis, atsiųsta video medžiaga ir kt.

Ar galima panaudoti darbui nuotoliniu būdu įvairias kompiuterines programėles?

Galima naudoti saugias, legalias programas, vadovaujantis įstaigos susitarimais dėl virtualios ugdymo aplinkos.

Ar būtina vesti tiek pamokų, kiek buvo anksčiau?

Šiuo metu mokykla gali priimti ir kitokius sprendimus dėl pamokų skaičiaus per savaitę. Svarbiausia, kad per šiuos metus būtų organizuota tiek pamokų, kiek numatyta minimaliai dalykui mokyti, ir mokiniai įgytų numatytas dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose numatytas pamokų skaičius, skirtas dalykui mokyti per dvejus metus. Mokykla priima sprendimus, kaip šį skaičių paskirsto ugdymo procese pirmaisiais ir antraisiais metais. Savaitinis pamokų skaičius – tik rekomendacinio pobūdžio. Jeigu mokykloje nėra priimta kitokių sprendimų dėl ugdymo organizavimo, pvz., jeigu mokykla neintensyvina ugdymo proceso ir pan., gali laikytis Bendruosiuose ugdymo planuose siūlomo varianto – pamokų skaičiaus per savaitę.

Kiek turi trukti pamoka?

Sąlygos skirtingose mokyklose yra skirtingos, todėl pamokos trukmė neapibrėžiama, jos laikas orientacinis. Svarbu, kad būtų pasiekti mokytojo numatyti ugdymo tikslai. Mokykla susitaria dėl pamokos trukmės ir jų išdėstymo laike. Trukmė priklauso nuo pamokos scenarijaus, skiriamų užduočių, siekiamų tikslų. Pamoka gali būti su trumpomis pertraukėlėmis, pvz., mokytojo interaktyvus paaiškinimas, po to mokiniai atlieka pateiktas užduotis ir po jų atlikimo  vėl mokytojo aiškinimas.

Ar privalu žymėti mokinių pamokų lankomumą?

Mokymą organizuojant nuotoliniu būdu vedama mokinių pamokų lankomumo apskaita.

Ar mokant nuotoliniu būdu galima užduoti namų darbus?

Kiekvienoje mokykloje yra susitarimai dėl namų darbų. Mokantis nuotoliniu būdu mokykla tikriausiai juos koreguos, atsižvelgdama į naudojamas mokymosi aplinkas mokykloje ir mokinių galimybes juos paruošti. Būtina atkreipti dėmesį, kad užduotys atitiktų mokinio galias, kad nebūtų per sudėtingos ir labai svarbu mokyklai įsitikinti, ar mokinys namuose turi galimybes jas atlikti.

Kokiais elektroniniais vadovėliais nemokamai gali naudotis mokytojai?

Elektronininė mokymosi aplinka EMA ir skaitmeninė edukacijos laboratorija EDUKA suteikė mokytojams nemokamą prieigą prie vadovėlių. Vadovėliai laisvai prieinami iki mokslo metų pabaigos. Mokytojams tereikia registruotis ir naudotis. Leidyklos TEV skaitmeniniai ištekliai, pvz. matematika.ltevadoveliai.lt bei evadoveliai.lt/imk, mokytojams ir mokiniams taip pat prieinami nemokamai.

Kur rasti mokomosios vaizdo medžiagos pamokoms?

Skaitmeninių išteklių ir vaizdo medžiagos galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje.

Ar visų dalykų reikės mokyti (fizinio ugdymo, technologijų, dailės, muzikos) nuotoliniu būdu?

Siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, mokiniai turi būti mokomi visų ugdymo plane numatytų dalykų. Fizinio ugdymo vaizdo pamokos labai svarbios keičiant ugdymo veiklas, kad mokiniai nesėdėtų tik prie elektroninių įrenginių. Technologijų, dailės, muzikos pamokoms persikėlus iš klasių į namų aplinkas ir jų mokantis kitokiais būdais, nuotolinio ugdymo procesas tampa patrauklesnis, įvairesnis.

Kaip turi būti organizuojamos fizinio ugdymo pamokos? Ar gali būti reikalaujama atsikaityti filmuojant, kaip mėtoma į krepšį? Juk salės dabar yra užrakintos, o naudotis kieme esančiomis sporto aikštelėmis karantino metu nesaugu.

Fizinio ugdymo pamokas rekomenduotina  organizuoti taip pat nuotoliniu būdu, kaip ir kitų dalykų pamokas. Užduotys turėtų būti skiriamos pagal Bendrojo ugdymo programas. Fizinio ugdymo programa sudaryta iš 4 dalių: sveikos gyvensenos, judėjimo įgūdžių, sporto šakų ir netradicinio fizinio aktyvumo. Užduotys negalėtų būtų skiriamos, kurias reikia atlikti sporto salėse ar aikštelėse su tam tikra sporto įranga, tai, suprantama, yra nesaugu karantino sąlygomis. Geriausia, kad mokytojai skirtų  mokiniams užduotis ar pratimus  arba pratimų kompleksus, kurias galima būtų atlikti ribotoje erdvėje, bet saugiai. Reikėtų numatyti ir grįžtamąjį ryšį su mokytoju, pvz.,  fizinio ugdymo  dienoraščio pildymą ir jo pateikimą nuotoliniu būdu (nufotografuojant, skenuojant ar pan.). Tada mokiniui būtų galima  gauti įvertinimą iš fizinio lavinimo dalyko.

Tarkime, 5 klasėje yra 8 mokiniai, 6 klasėje - 7 mokiniai, 7 klasėje - 9 mokiniai, 8 klasėje - 6 mokiniai. Kaip šioje situacijoje gali būti jungiamos klasės ir formuojama jungtinė klasė? Ar jungiama 5-6 kl., 7-8 kl, o gal galima jungti tik 6 ir 8 kl., o 5 ir 7 kl. palikti nejungtas?

Mokykloje nesant jungtinių klasių, ugdymas organizuojamas atskiromis klasėmis. Jei yra jungtinių klasių, ugdymas organizuojamas, kaip ir įprastai - dviem klasėms kartu. Dalis ugdymo proceso gali vykti kelioms klasėms kartu, pvz., vaizdo konferencija. Tokiu atveju nereiškia, kad formuojamos jungtinės klasės.

Ar galima karantino laikotarpiu nuvykti pokalbiui pas mokinį į namus dėl nedalyvavimo nuotoliniame mokyme? Kaip tinkamai reaguoti ir spręsti nedalyvavimo nuotoliniame mokyme problemas tų mokinių, kuriems reikalinga padidinta kontrolė?

Galima lankyti  tik išimtinais atvejais,  nepažeidžiant karantino reikalavimų ir būtinai pasirūpinus savo ir mokinio šeimos saugumu, t. y. su individualiomis saugos priemonėmis (kaukėmis, pirštinėmis). Jei mokinys turi savikontrolės problemų, reiktų aiškaus ir kuo mažiau kintančio tvarkaraščio, taip pat - pagalbos mokiniui, susidarant dienotvarkę (griežtas dienos režimas, supažindinti ir tėvai). Svarbu neleisti nepageidaujamam elgesiui įsitvirtinti: nusistatyti būdus ir neatidėliotino reagavimo algoritmus mokiniui neprisijungus: kas padės mokytojui ir kokiai būdais (skambutis telefonu mokiniui ar jo tėvams, koks specialistas / darbuotojas susisieks su mokiniu, kas dar gali padėti savivaldybėje spręsti šią problemą). Svarbu nepalikti vieno mokytojo šioje situacijoje, įtraukti pagalbos mokiniui specialistus, ypač socialinius pedagogus, mokyklos administraciją, jei reikia – vaiko teisių apsaugos institucijų atstovus, kad būtų garantuotas bendradarbiavimas su tėvais ir mokiniu, paaiškinant jiems dalyvavimo mokyme svarbą ir įpareigojimų nesilaikymo pasekmes.

Kaip gali būti nuotoliniu būdu teikiama socialinė pedagoginė pagalba?

Labai svarbu kreipti dėmesį į socialiai pažeidžiamose šeimose augančių vaikų ir mokinių ugdymosi poreikius, problemas, su kuriomis jie gali susidurti organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Socialiniai pedagogai galėtų aktyviai tarpininkauti tarp vaikų ar mokinių, tėvų ir pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės, socialinių partnerių siekiant išspręsti vaikų ir mokinių ugdymosi poreikius ir problemas (pvz., mokymosi priemonių neprieinamumą), kylančias organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Siūlome pagal poreikį teikti konsultacijas tėvams dėl ugdymuisi palankios aplinkos kūrimo vaikams mokantis nuotoliniu būdu, jei įmanoma – užtikrinti prevencinių veiklų vykdymą. Pagal poreikį reiktų teikti socialinę pedagoginę pagalbą ir konsultuoti elektroninio ryšio priemonėmis (video konferencijomis, telefonu, el. paštu ir kt.).

Kas laukia visos dienos grupės pedagogų, neturinčių kontaktinių valandų ugdymo procese?

Visos dienos grupės pedagogai turi būti įtraukti į nuotolinio mokymo organizavimą, glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais. Jie gali dirbti kaip antrieji mokytojai konferencijos metu ar teikti papildomą mokymosi pagalbą mokiniams, konsultuoti mokinius, atliekant užduotis, šalinant mokymosi spragas ir kt. Jų darbo laikas ir konsultacinės pagalbos laikas (individualios ar grupinės) bei formos (Skype, Zoom.us, el.dienynas, telefonu) turi būti įtrauktos į tvarkaraščius.

Kaip darbą turi organizuoti mokytojo padėjėjas, kuris dirba su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais nuo 1 iki 8 kl.?

Mokytojo padėjėjas savo darbą turi aptarti su mokytoju: užtikrinti kiekvieno mokinio, kuriam reikalinga padėjėjo pagalba, mokymosi/ugdymosi galimybes nuotoliniu būdu, planuoti mokiniui skiriamas užduotis, suteikti pagalbą jas atliekant. Pagalba gali būti teikiama net tik ugdant, bet ir teikiant rekomendacijas tėvams. Mokytojo padėjėjo darbui turėtų būti taikomi tie patys savivaldybės administracijos priimti sprendimai, kaip ir dėl kitų, nepedagoginių pareigybių.

Ar keisis mokytojų darbo apmokėjimas?

Švietimo įstaigų darbuotojams už darbą mokinių atostogų metu ir darbą nuotoliniu būdu  mokamas  darbo sutartyje nustatytas  darbo  užmokestis, vadovaujantis darbo apmokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais ir patvirtinta įstaigos darbo apmokėjimo tvarka. Darbo užmokestis gali keistis tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka būtų skelbiama prastova, dalinė prastova ar tariamasi dėl ne viso darbo laiko. Papildoma informacija šiuo klausimu pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Laikomės nuostatos, kad tinkamai suorganizavus švietimo įstaigų darbuotojų (įskaitant ankstyvojo ugdymo pedagogus) veiklą karantino laikotarpiu, valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigose neturėtų būti pagrindo skelbti prastovas ir mažinti jų darbo apmokėjimą.

Ar videopamokų rengimas „video kambaryje“, pvz., naudojant „Zoom“ar „Discord“, nepažeidžia vaikų ir pedagogų asmens duomenų apsaugos teisių, nes bendraujant yra matomas vaiko atvaizdas, jo privati aplinka (namai)? Be to, negalima užtikrinti, kad tokia pamoka nėra stebima kitų asmenų, jog ji nėra įrašinėjama, o vėliau panaudojama prieš mokinius ar pedagogus.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Mokytojas, atlikdamas mokytojo pareigas (kaip mokyklos darbuotojas) nėra duomenų valdytojas, bendraudamas pokalbių (vaizdo pokalbių) svetainėse, socialiniuose tinkluose, mokymuose, konferencijose, seminaruose nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad juridinis asmuo, teikiantis socialinio tinklo (pvz. Facebook, Messenger), pokalbių svetainės paslaugas (pvz. Zoom, Discord, Viber ir pan.), atsako už interneto svetainės turinį ir jos privatumo politiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai veikia vaiko vardu, priima sprendimus dėl vaiko teisės į privatumą tinkamo įgyvendinimo, gina susijusias vaiko, kaip duomenų subjekto, teises bei duoda (arba atsisako duoti) sutikimą dėl vaiko asmens duomenų tvarkymo, tais atvejais, kai toks tvarkymas atliekamas. 

Daugiau informacijos galima rasti https://vdai.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/vaikams-ir-jaunimui.

Kaip teisiškai garantuoti asmens duomenų apsaugą, dirbant nuotoliniu būdu IT priemonėmis? Ar įmanomos specifinės centralizuotos rekomendacijos?

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengtos rekomendacijos yra skelbiamos čia.

Nuo kada leidžiama vykdyti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą?

Nuo gegužės 18 d. Ugdymas organizuojamas laikantis saugumo reikalavimų, nustatytų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytais apribojimais ir rekomendacijomis. Pagrindinis reikalavimas – laikytis grupių izoliacijos principo, kad vaikai kuo mažiau maišytųsi tarpusavyje, mažiau kontaktuotų, vėdinti patalpas, valyti dažniau liečiamus paviršius, su muilu plauti vaikams rankas. Reikalavimus dėl darbuotojų, taip pat ir kitų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo įsakyme neminėtų dalykų, būtinų saugiai vaikų priežiūrai užtikrinti, nustato savivaldybės, kaip vaikų priežiūros paslaugų teikėjos. 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinos sąlygos.

Ar privaloma dėl koronaviruso profilaktiškai tirtis ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogams ir kitiems mokytojams?

Neprivaloma. Iš švietimo įstaigų darbuotojų taip pat negalima reikalauti pažymų, kad jie serga kai kuriomis ligomis ir dėl to priskiriami rizikos grupei. Darbuotojas tokią informaciją gali pateikti savo noru.

Kas mokyklas turi aprūpinti saugos priemonėmis?

Veido kaukėmis, pirštinėmis mokiniai ir mokytojai, kiti darbuotojai turi pasirūpinti individualiai arba mokykloje šiomis priemonėmis aprūpina savivaldybė – mokyklos steigėja.
Priemonėms įsigyti naudojamos ūkio lėšos. Jos neturėtų būti dengiamos iš mokymo lėšų.


Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymai:

Aplinkraštis švietimo įstaigų steigėjams ir vadovams dėl situacijos, susijusios su koronavirusu, valdymo priemonių

Aplinkraštis savivaldybių švietimo padaliniams ir profesinio mokymo įstaigoms dėl švietimo pagalbos ir nemokamo maitinimo teikimo

LR Vyriausybės pasitarimo protokolas „Dėl situacijos, susijusios su koronavirusu“


Svarbiausia, patikrinta ir oficiali informacija apie koronavirusą Lietuvoje

Visi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai