Pranešimai spaudai

spalio 20 d.

J. Šiugždinienė: sisteminiai sprendimai mokytojų stygiui spręsti bus priimti nedelsiant

Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, numatomi konkretūs veiksmai, kaip pritraukti į mokyklas naujus specialistus ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tikimasi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2023 metus parengti iki 800 mokytojų, o tai leis užtikrinti lygiavertes ugdymo sąlygas vaikams visoje šalyje.

Siūloma peržiūrėti skatinimo sistemą ir stipendijas skirti prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams.  Bus padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius, skiriamas profesinėms pedagogikos studijoms prioritetinėse srityse, plečiamas studijų programų ratas, kurias baigus būtų galima dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytoju.

Tam, kad į mokyklas ateitų dirbti dalyko pedagogai, kurių poreikis didžiausias, siūloma nuo kitų metų skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas stojantiesiems tik į prioritetines pedagogikos sritis. Net 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje pabaigę studijas įsipareigoja dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus.

„Dabartinė skatinamųjų stipendijų skyrimo sistema, kai stipendija skiriama visiems, įstojusiems į bet kurios srities valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, absoliučiai nesprendžia nei šiandienos, nei ateities problemų. Tik 40 proc.  pedagogikos studijas baigusių absolventų  įsidarbina mokyklose, vos 20 proc. iš jų po studijų dirba regionuose. Akivaizdu, kad pedagogų parengiame pakankamai, tačiau ne tose srityse, kuriose iš tiesų reikia. Vien skatinamosioms stipendijoms pirmakursiams skiriama apie 3,3 mln. eurų. 

Todėl siūlau skatinimo sistemą keisti iš esmės ir stipendijas susieti su prioritetais ir konkrečiomis darbo vietomis, kuriose specialistų trūksta kritiškai”, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kai kuriose srityse situacija labai sudėtinga. Šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po 2 būsimus fizikos, chemijos ir informatikos  mokytojus, 9 būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Plane taip pat numatoma išplėsti galimybes į mokyklas ateiti motyvuotiems specialistams iš kitų sričių, o jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją.

Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio taip pat siūloma 20 proc. padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, skiriamą profesinėms pedagogikos studijoms, į kurias gali ateiti jau įgijusieji dalyko bakalauro ar magistro laipsnį.

Dar viena planuojama ilgalaikė priemonė didinti mokytojo profesijos patrauklumą – karjeros modelio atnaujinimas. Šiuo metu mokytojų funkcijos, priklausomai nuo pareigybės lygio beveik nesiskiria, o ir finansinės paskatos siekti metodininko arba mokytojo eksperto pareigybės – labai menkos.  Mokytojų atliekamos funkcijos yra peržiūrimos, jas ketinama susieti su darbo apmokėjimu. Dabar mokytojų kvalifikacinės kategorijos suteikiamos visam gyvenimui, svarstoma šią nuostatą keisti, kad kategorijos būtų suteiktos tam tikram laikotarpiui.

Prognozuojama, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7–10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

Regionuose vyrauja vyresnio amžiaus mokytojai. Vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje mokytojai virš 50 m. sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc. Tuo tarpu net aštuoniose savivaldybėse vyresni nei 50 metų sudaro daugiau nei 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.

Mokyklose per metus nuo studijų baigimo įsidarbino vidutiniškai 40 proc. 2020 metų pirmos pakopos pedagogikos studijų programų absolventų, iš jų tik penktadalis – regionuose. Regionuose įsidarbinę prioritetinių sričių specialistai sudaro tik 1 proc. nuo visų įsidarbinusių mokyklose, o tai neatliepia mokytojų sudėties atsinaujinimo poreikių valstybės mastu.

„Mokytojų pritraukimas į regionus labai svarbus ir tam, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, turėtų vienodas starto galimybes, lygiavertes ugdymosi sąlygas“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt

Paieška

Naujausi teisės aktai

Visi teisės aktai