Pranešimai spaudai

2016
rugsėjo
15 d.

Lietuva lenkia EBPO šalis pagal mažiausių ikimokyklinukų ir studentų skaičių

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko gerokai daugiau pačių mažiausių vaikų nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, rodo Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas švietimo duomenų leidinys „Žvilgsnis į švietimą“. Leidinyje, kurį kasmet išleidžia EBPO, pirmą kartą skelbiami ir išsamūs šios organizacijos narystės siekiančios Lietuvos duomenys.

„Esame įpratę savo pasiekimus lyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, o šios analizės dėka įgyjame galimybę pasilyginti kitame kontekste – garsaus stiprių šalių klubo, kuris daro didelę įtaką švietimo tendencijoms“, - sakė švietimo ir mokslo viceministras dr. Rolandas Zuoza.

Kaip teigė leidinį pristatęs EBPO ekspertas Thomas Weko, Lietuva gali didžiuotis, kad gerokai daugiau pačių mažiausių Lietuvos vaikų yra įtraukti į ikimokyklinį ugdymą. Darželius lanko daugiau kaip pusė 2 metų vaikų (55 proc.), kai EBPO šalyse – vidutiniškai tik kas trečias (36 proc.). Keturmečių vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme labai panašus į EBPO šalių vidurkį: Lietuvoje darželius lanko 83 proc. keturmečių, EBPO šalyse – 85 proc.

„Kaip rodo EBPO tarptautinis 15-mečių pasiekimų tyrimas PISA, ikimokyklinio ugdymo institucijas lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Todėl dėmesys šio amžiaus vaikų ugdymui itin svarbus“, - pabrėžė Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas.

Lietuva ikimokykliniam ugdymui skiria 0,7 proc. BVP, EBPO šalių vidurkis – 0,8 proc. BVP. Bendrajam ugdymui Lietuvoje tenka mažesnė BVP dalis negu vidutiniškai EBPO šalyse (atitinkamai 2,7 proc. ir 3,7 proc.), tačiau šis rodiklis neišsiskiria iš kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių, kuriose gimstamumo rodiklis tai pat žemas.

Lietuvos aukštasis mokslas gauna didesnę BVP dalį (1,7 proc.) negu vidutiniškai EBPO šalyse (1,5 proc.). Pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių taip pat gerokai lenkiame EBPO šalis.

„Aukštasis mokslas Lietuvoje yra itin populiarus. 2014 metais 55 procentai 25–34 metų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 42 proc. vidurkiu EBPO šalyse“, - pažymėjo T. Weko.

Kaip pažymima ataskaitoje, aukštąją išsilavinimą Lietuvoje dažniau įgyja moterys. Jos sudaro 62 proc. bakalauro absolventų (EBPO šalyse – 58 proc.), 67 proc. turinčiųjų magistro laipsnį (EBPO šalyse – 57 proc.) ir 59 proc. – daktaro (EBPO šalyse – 47 proc.). Aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys uždirba 24 proc. mažiau negu to paties išsimokslinimo vyrai, tačiau šis rodiklis geresnis nei EBPO šalyse (27 proc.)

Lietuvoje populiarėja ir profesinės mokyklos, tačiau jas dažniau renkasi jaunuoliai, jau įgiję vidurinį išsilavinimą. Tuo tarpu EBPO šalyse populiaru profesiją įgyti kartu su viduriniu išsilavinimu.

Lietuvos švietimo duomenis apibendrinę EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į mažą mokinių skaičių klasėse. Pavyzdžiui, mūsų šalies pradinėse mokyklose vidutiniškai mokosi 16 mokinių vienoje klasėje, tuo tarpu EPBO šalių vidurkis – 21. Pradinėje mokykloje vienas mokytojas vidutiniškai moko 10, pagrindinėse – 7 mokinius. EBPO šalyse šis rodiklis yra atitinkamai 15 ir 13 mokinių vienam mokytojui.

 

 

Švietimo ir mokslo ministerijos

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 219 1235

El. p. info@smm.lt