Pranešimai spaudai

birželio 04 d.

Po konsultacijų su švietimo bendruomene atnaujintas vidurinio ugdymo pokyčių projektas

autor. Evgenija Levin

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgusi į viešųjų konsultacijų metu pateiktus švietimo bendruomenės siūlymus, atnaujino vidurinio ugdymo sąrangos keitimo projektą, jis dar bus aptariamas.

Siūlomų pokyčių tikslas – sudaryti mokiniams kuo geresnes galimybes pasirinkti norimus dalykus ir juos mokytis giliau, nuosekliau, skiriant daugiau laiko. Taip pat numatoma keisti pasiekimų vertinimą baigiant mokyklą: atsisakyti vienkartinio momentinio pamatavimo egzaminu, papildant tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse, kurie sudarytų dalį baigiamojo, į brandos atestatą rašomo, vertinimo.

Kaip sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, dabar atnaujinant bendrojo ugdymo programas būtina peržiūrėti ir vidurinio ugdymo dalykus bei jiems mokytis skirtą laiką ir atsižvelgiant į šiuos sutarimus parengti atnaujintas vidurinio ugdymo programas, pagal kurias vėliau dirbtų mokyklos.

„Švietimo įstatyme numatyta vidurinio ugdymo paskirtis – padėti jaunam žmogui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis, vis dar atliepia šių dienų aktualijas, tačiau kyla pagrįstų dvejonių, ar to pavyksta pasiekti vidurinio ugdymo programą baigiantiems abiturientams, juo labiau, ar minimalus reikalavimas išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą egzaminą parodo mokinių brandą plačiąja prasme“, - sako viceministras.

Šiuo metu viduriniame ugdyme daugiau dėmesio skiriama žinių įgijimui, tačiau trūksta laiko pritaikyti ir kūrybiškai jas panaudoti, todėl atnaujinant vidurinio ugdymo programą siūlomos tokios veiklos, kaip brandos darbas ir socialinė ir pilietinė veikla. Šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų mokinių sąmoningumą ir pilietinę brandą.

Pateikus svarstymams pirminį projekto variantą, sulaukta daugiau kaip 70 pastabų ir siūlymų iš mokytojų dalykininkų asociacijų, švietimo ekspertų, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų.

Į daugumą siūlymų atsižvelgta:

  • Dalis švietimo bendruomenės nepritarė siūlymui mažinti dalykų skaičių viduriniame ugdyme, kad mokiniai ir toliau galėtų baigiamosiose klasėse įgyti daugiau įvairių sričių žinių ir gebėjimų. Todėl ir toliau išliks tas pats privalomų dalykų skaičius.
  • Atsižvelgus į konsultacijų metu gautus siūlymus, į privalomų dalykų bloką grąžintas dorinis ugdymas – pirminiame projekte dorinis ugdymas buvo numatytas kaip pasirenkamasis.
  • Tautinių mažumų bendruomenės siūlymu, tautinių mažumų kalbos lieka privalomas dalykas tautinių mažumų mokyklose.
  • Atsižvelgus į siūlymus, menai iš pasirenkamųjų kategorijos grįžo į privalomus mokytis. Filosofija iš laisvai pasirenkamų dalykų sąrašo perkelta į  privalomai pasirenkamų dalykų bloką.

Neatsižvelgta į siūlymą įvesti privalomą antrą užsienio kalbą ir didinti valandas lietuvių kalbos bendrajam kursui. Norint tai padaryti reikėtų atsisakyti kitų mokomųjų dalykų. Lietuvių kalbos išplėstiniam kursui naujoje vidurinio ugdymo sąrangoje pamokų skaičius padidintas iki 6 val. lyginant su šiuo metu numatytomis 5 val. Pageidaujantys mokiniai galės savarankiškai pasirinkti antrą užsienio kalbą, nes maksimalus pamokų skaičius sudaro norintiems tokią galimybę.

 

Vidurinio ugdymo sąrangos projekte siūlomi esminiai punktai:

  • III-IV gimnazijų klasių mokiniai mokymosi dalykų „krepšelį“ formuoja iš trijų kategorijų disciplinų: privalomų, privalomai pasirenkamų ir laisvai pasirenkamų.
  • Mokiniai III-IV gimnazijos klasėje mokosi mažiausiai 5 privalomų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, taip pat renkasi bent po vieną  dalyką iš dorinio ugdymo, menų, fizinio ugdymo. Tautinių mažumų mokyklose privaloma gimtoji kalba.

Dviejuose dalykuose – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos - siūloma išlaikyti du kursus, t.y. bendrąjį ir išplėstinį. Išplėstiniam kursui didinamos valandos iki 6 val. per savaitę. Dabar yra skiriamos 4 arba 5 val. lietuvių kalbai ir literatūrai ir 3 arba 4,5 val. matematikai.

  • privalomai pasirenkamųjų dalykų kategorijos mokinys rinksis ne mažiau kaip 3 dalykus, t.y. po vieną iš trijų dalykų grupių: šiuolaikinių kalbų (anglų, vokiečių prancūzų, rusų ar kitos mokyklos siūlomos kalbos), STEAM mokslų (biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos), visuomeninio ugdymo (istorija, geografija, ekonomika ir verslumas, filosofija).

Privalomai pasirenkamieji dalykai nebeskirstomi į bendrąjį ir išplėstinį lygius, visų šių dalykų rengiamas tik vienas kursas ir jam mokytis skiriamos 3 savaitinės pamokos.

  • laisvai pasirenkamų dalykų mokinys galėtų rinktis jau pasirinktų dalykų gilinamuosius modulius, profesinio rengimo modulius arba laisvai pasirenkamuosius dalykus, pvz., psichologiją, teisę, nacionalinio saugumą ir gynybą etninę kultūrą ir kt.
  • Privaloma tampa socialinė ir pilietinė veikla, ir brandos darbas, kuris dabar yra tik pasirenkamas.
  • Diegiamas kaupiamasis vertinimas, kai galutinį pažymį brandos atestate lemia ne tik egzamino rezultatas, bet ir tarpiniai atsiskaitymai. Siūloma, kad visi privalomieji ir privalomai pasirenkamieji mokomieji dalykai būtų vertinami egzaminu arba kitu patikrinimu, pvz., tiriamuoju arba projektiniu darbu. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūrai ir matematikai galėtų būti organizuojami 2–3 tarpiniai patikrinimai, kurie įskaičiuojami į galutinį rezultatą. Privalomai pasirenkamųjų dalykų - 1 tarpinis patikrinimas. Buriama darbo grupė, kuri paruoš detalų projektą, kaip turėtų atrodyti vertinimo sistema.

 

Vidurinio ugdymo nauja sąranga parengta konsultuojantis su švietimo ekspertais, mokytojų, mokinių, mokyklų vadovų, universitetų ir kitų organizacijų atstovais. Pasitelkti ir užsienio ekspertai, vyko konsultacijos su EBPO ekspertu Philu Lambertu. Projektas koreguotas atsižvelgiant į pedagogų, mokyklų vadovų, nevyriausybinių organizacijų siūlymus, šių metų kovą-gegužę vykusias konsultacijas. Kaupiamojo vertinimo sistema išbandyta Nacionalinės švietimo agentūros vykdomame projekte „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“.

Pagal naują vidurinio ugdymo sąrangą bus rengiamos atnaujintos vidurinio ugdymo bendrosios programos, jos būtų pradėtos įgyvendinti mokyklose nuo 2023–2024 mokslo metų.

 

Su atnaujintu projektu galima susipažinti čia