Pranešimai spaudai

spalio 10 d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje aptartos smurto prevencijos ir greitesnio reagavimo priemonės

Šiandien švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus iniciatyva ministerijoje organizuotas susitikimas su Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos ir kt. atstovais. Per susitikimą aptarta, kaip geriau koordinuoti veiksmus, sutelktomis pastangomis labiau apsaugoti vaikus mokyklose ir jų prieigose, stiprinti smurto ir patyčių prevenciją. 

 

„Vaiko sveikata ir saugumas – bendras mūsų visų rūpestis, ir ne tik mokyklos. Norėtųsi, kad į konkrečius atvejus, koks neseniai įvyko Klaipėdoje, reaguotume kuo greičiau. Kita vertus, kai jau reaguojame į pasekmes, vadinasi, kažką esame praleidę daug anksčiau. Galbūt kartais net pastebėję problemą ją nutylime, yra per daug baimės, kad panašūs atvejai neišaiškėtų. Matau mokyklose labai gerų pavyzdžių, tik reikia, kad jų patirtis pavirstų sektinu modeliu. Po šio susitikimo parengsime konkretesnį planą, kaip dar labiau koordinuoti institucijų veiksmus, kaip sutelkti mokyklos bendruomenę, tėvus, kaip laiku reaguoti ne tik į pasekmes, bet ir į tokį vaikų elgesį nulemiančius veiksnius“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.   

 

Susitikimo dalyviai sutarė, kad būtina peržiūrėti, ar visos prevencinės programos mokyklose yra veiksmingos, labiau įtraukti tėvus į prevencines priemones, o mokykloms, švietimo skyriams būtų didelė parama veiksmų planas, kaip reaguoti konkrečiu atveju.

 

Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas pastebėjo, kad per dešimtmetį drastiškai sumažėjo nepilnamečių nusikaltimų, bet reikia galvoti apie geresnį veiksmų koordinavimą, atidžiau reaguoti į pirminius ženklus, pvz., gal jis visą laiką paniuręs, praleidinėja pamokas, nesimoko, daug laiko praleidžia kažkur su bendraamžiais ir pan.  Kad vaikui, paaugliui kažkas negerai, dažnai pirmiausiai pastebi ne tėvai, o mokytojai. Pasak policijos atstovo, Vakarų šalyse tėvai dažniau kreipiasi pagalbos į specialistus, prisipažindami, kad nesusitvarko su vaiku, o Lietuvoje, deja, tėvai gina net sunkius nusikaltimus padariusius nepilnamečius.

 

Joviltė Beržanskytė, „LIONS Quest Lietuva“ psichologė, taip pat paantrino, kad joks įvykis, nusikaltimas neatsitinka staiga, kad prieš tai praleidom kažkokius ženklus. Dėl to jau ikimokykliniame ugdyme svarbi ne tiktai patyčių ir smurto prevencija, bet ir socialinių, emocinių kompetencijų ugdymas. O jų, kaip pastebėjo psichologė, trūksta ir vaikams, ir suaugusiems: kartais ugdymo įstaigoje vaiko elgesys jau ima darytis pozityvesnis, tačiau kai jis grįžta iš namų po ilgesnio atostogų laiko, vėl viską reikia pradėti iš pradžių.

 

Mokyklos šiuo metu gali rinktis iš 22 prevencinių patyčių ir smurto programų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi rekomendacijų, praktinių patarimų mokytojams, mokyklų vadovams, tėvams, kaip atpažinti ir stabdyti patyčias. Sukurta patyčių registravimo ir pranešimo platforma „Patyčių dėžutė“ – įrankis mokykloms, padedantis greitai reaguoti į patyčių atvejus mokykloje, greitai suteikti pagalbą. Numatoma, kad spalį pradės veikti nauja internetinė mokymų platforma mokytojams „REAGUOK.LT“: čia mokytojai suras atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, vyks diskusijų forumas, atvejų analizės, bus skelbiami pamokų planai, naudinga literatūra.

 

Mokytojai gali dalyvauti ir kvalifikacijos tobulinimo programoje apie mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą. Taip pat šiais mokslo metais organizuojami mokymai mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams smurto atpažinimo bei krizių valdymo srityse. Iš viso bus apmokyta 1000 komisijų narių.   

 

Tarptautinis Pasaulio sveikatos organizacijos vykdomas Mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC), naujausias buvo atliktas 2018 m.,  pradžiugino, kad patyčių mastas tarp Lietuvos mokinių mažėja (1994 m. – 40,5 %,  2014 m. – 29 %, 2018 m. – 27,8 %).  

 

2018–2019 m. psichologinei pagalbai plėtoti skirta 3,8 mln. eurų. Tais pačiais metais įsteigtos 99 naujos psichologo pareigybės 40-ies savivaldybių mokyklose, finansuotas 20 psichologų pareigybių įsteigimas pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Iš viso 2019–2020 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose dirba 2219 švietimo pagalbos specialistų (socialinių pedagogų, psichologų, logopedų, tiflopedagogų ir kt.).

 

Patyčių prevencija svarbi ne tik mokykloje. Kaip nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tėvai turi mokyti vaiką nesmurtinio elgesio, paaiškinti, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų.

 

Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ar kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Savivaldybėje dirbantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius organizuoja, koordinuoja bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Savivaldybės socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, tarpininkauja dėl kitų pagalbos priemonių suteikimo, vertina, ar socialinės paslaugos veiksmingos.  

 

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 219 1197

El. paštas info@smm.lt