Pranešimai spaudai

rugpjūčio 20 d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusioje diskusijoje aptarti siūlymai dėl mokslo metų trukmės ir organizavimo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykusioje diskusijoje su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų profesinių sąjungų, mokinių ir tėvų organizacijų atstovais aptarta, kaip pavyko organizuoti ugdymo procesą birželio mėnesį, su kokiais sunkumais susiduria mokyklos, kokios nuomonės dėl mokslo metų trukmės. Dauguma susitikimo dalyvių pritarė, kad mokslo metų trumpinti nereikėtų, tačiau mokiniams organizuojami tyrimai, pažintinė tiriamoji veikla ar išvykos turėtų būti kokybiškesni ir labiau finansuojami valstybės, taip pat reikėtų atsižvelgti į brandos egzaminų sesijos organizavimą ugdymo proceso metu.

„Tikrai nėra lengva įgyvendinti ugdymo programą mokykloje. Žinoma, pats lengviausias dalykas būtų sutrumpinti mokslo metus. Tačiau matant svarbiausią – vaiką – tai nėra pati geriausia pagalba jam, mokyklai. Juk visus tuos metus ugdome vaiko gebėjimus, asmenybę“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. 

Ministras pažymėjo, kad sprendžiant ugdymo programos įgyvendinimo klausimus mokyklos tikrai nebus paliktos vienos. „Tarsimės su Vyriausybe, sieksime, kad kitąmet suma, skiriama pažintinei mokinių veiklai, bent padvigubėtų. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija baigiame tartis dėl higienos normos – rugsėjį bus aiškiau reglamentuota, kaip elgtis, kai karšta lauke ir mokyklos patalpose. Išklausėme ir daugybės mokyklų patirties, kaip jos organizavo ugdymą per mokslo metus, o ypač – birželį. Ši patirtis bus pateikta ir kitoms mokykloms, savivaldybėms – regionuose rengsime konsultacinius seminarus. Teikdami pagalbą ir paramą norime įgalinti savivaldybes, mokyklas kūrybiškai ir drąsiai ieškoti geriausių sprendimų intensyvinant pamokas, kitaip jas skaičiuojant. Baigti mokslo metus nebūtina visiems vienodu metu“, – teigė ministras A. Monkevičius. 

Susitikime akcentuota, kad reglamentuota yra tik mokslo metų pradžia, o pabaigą mokyklos gali nusistatyti pačios. Jos taip pat gali pasirinkti skirtingą mokslo metų pabaigą atskiroms klasėms. Išsakytas siūlymas vyresniems mokiniams, kurie nori anksčiau pradėti dirbti vasarą, leisti mokytis ir atsiskaityti pagal individualų planą.

Priminta, kad mokykloms suteikta laisvė koreguoti ir atostogų laiką, pvz., trumpinti žiemos ir ilginti vasaros atostogas. Taip pat jos gali įvairiai skirstyti pamokų skaičių per metus, savaitę ar dieną ir taip anksčiau baigti mokslo metus.

Pasak KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pirmininko Dainiaus Žvirdausko, praėjusieji metai buvo pirmasis bandymas dėl mokslo metų trukmės, būta ir sėkmės istorijų, ir pamokų. Ir visada, kai įdiegiame kažką naujo, kyla nepasitenkinimas. Asociacijos vadovas siūlė nesiblaškyti, o žiūrėti į priekį, tuo labiau kad mokyklų direktoriai patys gali koreguoti mokslo metų pabaigą.

Tai ketvirtas ministerijos vadovų rengiamas susitikimas, jie rengiami nuo liepos. Svarstyta, kokie trumpesnių mokslo metų pliusai ir minusai. Pvz., be ilgesnių atostogų vaikams, trumpesniais mokslo metais lengviau organizuoti brandos egzaminų sesiją mokyklose, vyresni mokiniai gali anksčiau įsidarbinti. Tačiau ilgas nesimokymo laikas didina socialinę atskirtį, trumpėja dalyko programoms įgyvendinti skirtas laikas, taigi, didėja krūvis mokiniui ir mokytojui, be to, kyla vaikų užimtumo problema.

Šiandienos susitikime buvo svarstytas ir pasiūlymas mokslo metus pradėti ne rugsėjo 1 dieną, o rugpjūčio antroje pusėje. Mokyklos išsakė savo patirtį, kaip joms sekėsi organizuoti ugdymo procesą birželio mėn. Daugelio pasisakiusiųjų sėkmės garantas – aiškus planavimas iš anksto ir susitarimai dėl ugdymo plano su mokinių tėvais.

„Nežiūrime į darbą birželio mėnesi kažkaip kitaip. Kodėl niekam nekyla klausimų, kaip dirbti gruodžio ar balandžio mėnesiais? Matau daug gerų pavyzdžių. Kai sakoma, kad birželį iš vaikų atimama vaikystė, klausiu, ar knyga rankoje, apsilankymas muziejuje yra atimta vaikystė? Įvairiais klausimais ieškome kompromisų su tėvais. Daug jų įsitraukia į ugdymo procesą, veda užsiėmimus“, – per susitikimą kalbėjo Kauno r. Garliavos Jonučių gimnazijos Direktorė Audra Galvanauskienė.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas teigė, kad mokyklos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip pasiruošta: ar sudaryti kitų metų ugdymo planai, patvirtinti tvarkaraščiai. Pasak E. Šteimanto, mokyklos, kurios turėjo vasarą nepatogumų, suprato, kad jie kilo dėl netinkamai suplanuotų veiklų. Dėl to mokyklų vadovai ir visi turėtų atsakingai planuoti pažintines veiklas.

Mokslo metai 2005–2007 m. m. truko 195 dienas, jau kitąmet ėmė trumpėti ir sutrumpėjo iki 175 dienų, bet bendrosios programos buvo parengtos orientuojantis į 195 mokymosi dienų ugdymo procesą. Vadinasi, per trumpesnį laiką reikėjo išeiti platesnį kursą.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas sakė, kad reikia komfortiško mokymosi proceso pradedant nuo to, kad mokykla organizuotų veiklas, patrauklias vaikams. Mokiniai turėtų gauti iššūkių mokytis daugiau, mokytojams turėtų būti sudaromos tam tikros sąlygos, kad jiems netektų balansuoti ant ribos. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė teigė, reikia duoti daugiau laisvės mokiniams išsakyti savo pasiūlymus, ir galbūt jie turės socialinę idėją, kuriai nereikės tiek daug finansų.

Šiuo metu pradinukai mokosi 175 dienas per metus, o pagrindinio ugdymo programa trunka 185 dienas. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos pradinio ugdymo programa – viena iš trumpesnių Europoje. Daugelyje šalių, pvz., Suomijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitur pradinių klasių mokiniai mokosi ilgiau. Jeigu šalis lygintume pagal pradinio ugdymo programos intensyvumą, tai Lietuva atsiduria kur kas žemiau Europos vidurkio. Pagal pagrindinio ugdymo programos intensyvumą esame maždaug ties viduriu, kartu su Vengrija, Turkija, Austrija.

  

Prezentacija „Mokslo metai Lietuvoje“

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 219 1229

El. paštas info@smm.lt