Pranešimai spaudai

2019
sausio
21 d.

Tarptautiniai ekspertai pasidalino geriausia pedagogų rengimo ir profesinio augimo patirtimi

Sausio 21–22 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva į Vilnių suvažiavę tarptautiniai ekspertai dalinasi gerąja pedagogų rengimo ir profesinio augimo patirtimi. Konferencijoje „Pedagogų rengimas ir profesinis augimas: ko galime pasimokyti iš kitų?“ dalyvauja mokytojus rengiančių ir jų kvalifikacija besirūpinančių aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovai, socialiniai partneriai. Pranešimus skaitė ekspertai iš Suomijos, Škotijos, Airijos ir Nyderlandų.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, pristatydama Lietuvoje vykstančią pedagogų rengimo pertvarką, kaip svarbiausią iššūkį išskyrė rezultatyvų bendradarbiavimą tarp kuriamų 3 nacionalinių pedagogų rengimo centrų ir kitų aukštųjų mokyklų siekiant bendro tikslo – išsigryninant stipriąsias puses užtikrinti aukštos kokybės pedagogų rengimo ir profesinio tobulinimo(si) programas, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Mokytojų rengimo reformą Airijoje pristačiusios Anne Looney iš Dublino miesto universiteto ir Aine Hyland iš Korko universitetinio koledžo pabrėžė lyderystės svarbą konsolidacijos procesuose – ten, kur aukštųjų mokyklų vadovai tikėjo resursų jungimo idėja ir nuosekliai siekė ją įgyvendinti, reforma įvyko. 2012 m. veikusias 20 mokytojų rengimo institucijų numatyta sujungti į šešias: trys jungimaisi šiuo metu jau baigti, du – dar procese, vienas nevyksta. Konsolidacijos tikslas – turėti stiprias edukologijos mokslu grįstas tarptautiškas pedagogikos studijas.

Louise Hayward iš Glazgo universiteto akcentavo esminį sėkmingų pertvarkų principą – Škotijoje pasitikima bendru susitarimu, o reglamentavimas įvedamas tik tada, kai tai neišvengiamai būtina. Norintys dirbti mokytojais Škotijoje turi išlaikyti mokytojo licenzijos egzaminą, po kurio gali dirbti visiškai autonomiškai. Škotijoje aukštųjų mokyklų konsolidacija pradėta prieš dvidešimt metų, susiliejimas truko daugiau nei dešimtmetį.

Jan van Tartwijk iš Utrechto universiteto išskyrė olandų iniciatyvą – mokytojus rengiantys universitetai į pedagogines studijas tiesiogiai įtraukia praktinį darbą mokyklose, jis tampa pilnaverte studijų dalimi.

Jari Lavonen ir Arto Kallioniemi iš Helsinkio universiteto pristatė 2015 m. inicijuotos tyrimais grįstos Suomijos švietimo reformos principus. Ruošiantis reformai į diskusijas buvo įtraukta visa bendruomenė, išskirta vizija, trys tikslai ir šeši darbai. Reforma vykdoma remiantis bendra reformų strategija: gerai apgalvoti, siekti konsensuso, įtraukti visas suinteresuotas šalis, bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, užtikrinti resursus, išbandyti modelį praktikoje, jį paskleisti.

Konferencijos tikslas – Lietuvoje vykstant pedagogų rengimo pertvarkai, sudaryti galimybę Lietuvos institucijoms susipažinti su šalių, kurios neseniai vykdė tokias pertvarkas, patirtimi.

Ši konferencija – tai įžanginė Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos remiama iniciatyva, kuria siekiama parengti ilgalaikį pedagogų rengimo, profesinio augimo ir ugdymo mokslo tyrimų raidos planą, į procesą įtraukiant visas suinteresuotas šalis.

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1173

Paieška