Tarptautinis bendradarbiavimas

WBL-Balt project - LV, LT, EE

Trys Baltijos šalys pradeda intensyviai bendradarbiauti profesinio mokymo srityje

Lietuva, Latvija ir Estija kartu organizuos bendrus renginius, taip pat ir mokymosi vizitus, skirtus skleisti ir populiarinti pameistrystę ir mokymąsi darbo vietoje, bus keičiamasi mokiniais, kurie atliks praktiką vienos ar kitos šalies įmonėse, taip pat profesijos mokytojais, rengiami bendri pameistrystės projektai. Visa tai sutarta Lietuvos, Latvijos švietimų ministerijų ir Estijos švietimo ir tyrimų ministerijos ketinimų deklaracijoje dėl Baltijos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Deklaraciją pasirašė trijų šalių ministerijų atstovai, birželio 22 dieną susitikę Rygoje.
„Į specialybės įsigijimą, ypač profesinio mokymo srityje, reikia pažiūrėti lanksčiau, žmonėms suteikti daugiau galimybių įgyti naujų kompetencijų darbo vietoje, sukurti praktinių įgūdžių įgijimo sistemą, laiku reaguojančią į šalių ekonomikos plėtrą ir darbo rinkos poreikius. Tokio atsakingo požiūrio reikalauja dabartinė Lietuvos, o ir Europos šalių darbo rinkos dinamiška situacija. Dėl to labai svarbus ir šalių bendradarbiavimas, tarptautinė patirtis. Mūsų pasirašytas dokumentas su gana konkrečiais uždaviniais visoms trims Baltijos šalims leis intensyviai ir sklandžiai bendradarbiauti, profesinio mokymo sistemas praturtins tarptautine patirtimi“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.   
Šiuo dokumentu įkurtas Baltijos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljansas (BAfA). Jo tikslas – padidinti visų Baltijos šalių profesinio mokymo srities parengtų specialistų konkurencingumą, šio mokymo prestižą ir patrauklumą ir paskatinti profesinio mokymo plėtrą regionuose. Vienas iš aljanso uždavinių – įtraukti visų trijų šalių socialinius partnerius ir profesinio mokymo teikėjus į BAfA veiklą.
Latvijos, Lietuvos ir Estijos ministerijos įsipareigojo bendradarbiauti įgyvendinant ES Erasmus+ programos projektą „Nacionalinės valdžios institucijos pameistrystei: mokymosi darbo vietoje įgyvendinimas Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje“. Populiarinant pameistrystę ir mokymąsi darbo vietoje bus keičiamasi gerąja patirtimi, visuomenei plačiau aiškinama, kas yra pameistrystė, aptariami ES skaidrumo įrankiai (ECVET, EQF, EQAVET, Europass ir kt.), susiję su pameistryste ir mokymusi darbo vietoje, ir kt.
Ministerijų deleguoti atstovai įsipareigojo susitikti ir aptarti klausimus ne rečiau kaip kartą per metus vienoje iš Baltijos šalių.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė vakar Rygoje dalyvavo ES šalių ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, Europos socialinių partnerių ir Europos Komisijos atstovų susitikime. Susitikimą organizavo ES Tarybai pirmininkaujanti Latvija.

 

 

Straipsniai apie pameistrystę pagal Erasmus + programos projektą “Nacionalinės valdžios institucijos pameistrystei – mokymosi darbo vietoje įgyvendinimas Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje (WBL-Balt.)”  (“Lietuvos rytas”, “Vakaro žinios”, “Lietuvos žinios”, “Verslo žinios”, “Klaipėda”, “Sekundė”, “Alytaus naujienos”, “Klaipėda” – rusų kalba, “Veidas”)

Vilniuje – tarptautinė konferencija apie pameistrystę

Gegužės 20 d. 10 val. Vilniuje, Pirklių klube (Gedimino pr. 35) įvyko Tarptautinė konferencija pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje klausimais. Dalyvavo Europos profesinio mokymo plėtotės centro (CEDEFOP) direktorius Joachim James Calleja, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, darbdavių, profesinių mokyklų atstovai.
Konferencijos dalyviai - Latvijos, Estijos, Austrijos, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių atstovai, tarptautiniai ekspertai - pristatys mokymosi darbo vietoje bei pameistrystės įgyvendinimo praktikas, pasidalys patirtimi. Konferencijoje bus diskutuojama šiomis temomis: ar gali visi pameistrystės dalyviai būti laimėtojais? Kaip tai pasiekti efektyviausiu ir optimaliausiu būdu?   
„Pameistrystės mokymosi forma Lietuvoje populiarėja. Toks mokymas labai reikalingas jau dirbantiems žmonėms, kurie nori įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Pameistrystė viena iš profesinio mokymo formų, suteikianti patogų būdą žmonėms mokytis ir praktinių įgūdžių įgyti darbo vietoje“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Mokymą pameistrystės forma šiuo metu siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat kvalifikuotus darbuotojus priimančios įmonės. Pameistrystės būdu Lietuvoje jau mokėsi apie 1500 asmenų.
Taikydamos pameistrystės mokymo formą profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Pameistriui sudaromas individualus mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti sulygtą atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas ir vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.  Tai ypač aktualu socialiai jautresnių grupių žmonėms, nes mokantis nenutrūksta darbo santykiai, mokama ta pati alga.
Prieš metus Latvijos ir Estijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Dabar Baltijos šalys dalijasi gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi, plėtoja regioninę partnerystę, ieško bendrų sprendimų, siekiant padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.
CEDEFOP ekspertai gerai įvertino pameistrystės galimybes Lietuvoje, pabrėžė, kad Vyriausybė daug investavo į profesinio mokymo modernizavimą ir plėtrą.
Konferencija organizuojama pagal Erasmus + programos projektą „Nacionalinės valdžios institucijos pameistrystei: mokymosi darbo vietoje įgyvendinimas Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje“.

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 219 1253
El. paštas info@smm.lt
 

Apdovanotos švietimo įstaigos, įmonės, asociacijos, sėkmingai įgyvendinančios pameistrystę

Gegužės 20 d. Vilniuje vykusioje Tarptautinėje konferencijoje pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje klausimais už sėkmingą bendradarbiavimą, skatinant ir įgyvendinant pameistrystę Lietuvoje, apdovanoti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, įmonė „Arginta“, asociacija „Infobalt“, EIS Group Lietuva.
„Pameistrystė dabartiniu metu tapo vienu iš raktinių žodžių, sprendžiant nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, ekonomikos plėtros problemas visoje Europos Sąjungoje. Turbūt turėtume sutikti, kad tai – ne vienintelis išsigelbėjimas, tačiau taip pat turėtume pripažinti, kad efektyviai ir optimaliai įgyvendinama pameistrystė gali ženkliai padėti sprendžiant šias problemas,“- sakė ministrė A. Pitrėnienė.
Ji pabrėžė, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse pameistrystė labai sėkmingai įgyvendinama jau daugelį metų. „Tačiau, atsižvelgus į kiekvienos šalies ypatumus, negalime 100 proc. perimti jų patirties. Svarstome galimybę pameistrystės įgyvendinimui panaudoti iš profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo sutaupytas lėšas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą,“ - sakė švietimo ir mokslo ministrė.
Pasak A. Pitrėnienės,  pameistrystės srityje ir Lietuva jau turi konkrečius nuveiktus darbus: kartu su Europos profesinio mokymo plėtros centru parengta teminė pameistrystės apžvalga, jau parengtas ir Pirminis veiksmų planas pameistrystei Lietuvoje plėtoti ir įgyvendinti.
„Prieš metus aš ir Latvijos bei Estijos šalių švietimo ir mokslo ministrai pasirašėme ketinimų deklaraciją dėl Baltijos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso sukūrimo. Ja įsipareigojome glaudžiau bendradarbiauti, keistis patirtimi, kartu populiarinti pameistrystę ir mokymąsi darbo vietoje. Kartais gerosios patirties ieškome kažkur toli ir pamirštame kaimynus, todėl labai skatinčiau iš šio projekto pasiimti kaip įmanoma daugiau naudos, kartu ieškant atsako į bendrus iššūkius“,- sakė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Šiandien ministrė A. Pitrėnienė taip pat susitiko su į konferenciją atvykusiu Europos profesinio mokymo plėtotės centro (CEDEFOP) direktoriumi Joachim James Calleja.  CEDEFOP ekspertai gerai įvertino pameistrystės galimybes Lietuvoje, pabrėžė, kad Vyriausybė daug investavo į profesinio mokymo modernizavimą ir plėtrą.
Konferencijoje, kurioje dalyvavo  Latvijos, Estijos, Austrijos, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių atstovai, tarptautiniai ekspertai buvo diskutuojama apie pameistrystės rėmimą ir skatinimą, gerąsias užsienio šalių ir Lietuvos patirtis, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pirminį veiksmų planą pameistrystei Lietuvoje plėtoti ir įgyvendinti. 
Mokymą pameistrystės forma šiuo metu siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat kvalifikuotus darbuotojus priimančios įmonės. Pameistrystės būdu Lietuvoje jau mokėsi apie 1500 asmenų.
Taikydamos pameistrystės mokymo formą profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Pameistriui sudaromas individualus mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti sulygtą atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas ir vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.  Tai ypač aktualu socialiai jautresnių grupių žmonėms, nes mokantis nenutrūksta darbo santykiai, mokama ta pati alga.
Konferencija organizuojama pagal Erasmus + programos projektą „Nacionalinės valdžios institucijos pameistrystei: mokymosi darbo vietoje įgyvendinimas Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje“.

Konferencijos nuotraukos

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 219 1253
El. paštas info@smm.lt