Struktūra

Kaip tėvai gali prisidėti prie vaiko ugdymo mokykloje?

Atnaujinta: 2016 08 30

Reguliariai bendraukite su mokytojais. Domėkitės savo vaiko pažanga, mokykloje vykstančiais renginiais, bendraukite su vaiko mokytoju telefonu ar reguliarių vizitų mokykloje metu. Aptarkite, kada būtų tinkamiausias laikas pokalbiams telefonu, vizitams, koks komunikavimo būdas yra priimtiniausias mokytojui: susitikimas, telefoninis pokalbis, elektroninis laiškas.

Bendradarbiaukite. Kai kada mokytojai gali manyti, kad dėl didelio darbo krūvio šiuolaikiniai tėvai yra linkę per mažai įsitraukti, nutolti nuo mokyklos gyvenimo. Taigi, bendraudami su mokytojais parodykite, kad Jūsų tikslas yra dirbti komandoje, padėti, keistis informacija.

Rodykite iniciatyvą, siūlykite pagalbą. Tėvai, kurie rodo susidomėjimą mokykla, yra palankiau vertinami mokytojų, užmezga geresnius ryšius su mokyklos administracija. Taigi, pagalvokite, kaip Jūs galėtumėte prisidėti prie mokyklos veiklos: organizuodamas renginius? Prisidėdamas prie tvarkingos aplinkos kūrimo? Tapdamas pamokos svečiu ir pasikalbėdamas su vaikais aktualiomis temomis?

Įsitraukite į mokyklos gyvenimą ir popamokinę veiklą. Tėvai, kurie dalyvauja mokyklos renginiuose, iniciatyvose, veiklose turi galimybę užmegzti artimesnį, pozityvesnį ryšį su mokytojais. Be to, toks bendravimas leis greičiau sužinoti apie mokykloje ar klasėje vykdomus pokyčius, priimamus sprendimus ir leis įsitraukti į sprendimų, kurie gali paveikti Jūsų vaiką, priėmimą.

Nedelskite. Jei jaučiate ar matote, kad kažkas negerai, vaikas turi problemų, jam nesiseka mokytis, pasikeitė nuotaika, nedelskite ir kreipkitės į mokytojus bei mokyklos specialistus. Kuo anksčiau atpažinsite problemas, tuo lengviau ir greičiau jas galėsite išspręsti.

Laikykitės susitarimų. Ugdydami vaiką mokykla ir tėvai turi veikti išvien. Taigi, jei tarp tėvų ir mokytojų įvyksta koks nors susitarimas – abi pusės turi jų laikytis. Pavyzdžiui, vaikui nusižengus, tėvai dažnai apgailestauja ir prižada, kad vaikas sulauks tam tikrų pasekmių namuose. Tačiau kitą dieną, atėjęs į mokyklą, vaikas giriasi, kad tėvai nieko nesiėmė ir nė žodžiu apie tai neužsiminė. Toks elgesys menkina mokyklos autoritetą ir rodo, kad mokykloje egzistuojančios taisyklės nėra svarbios.

Įvertinkite. Jei pastebite, kad mokytojas (ar kiti mokyklos specialistai) puikiai atlieka darbą, nepamirškite to pasakyti mokytojui ar mokyklos administracijai. Šis elgesys prisidės prie geresnio ir artimesnio santykio kūrimo.

Nekritikuokite mokytojo vaiko akivaizdoje. Tikriausiai pasitaikys atvejų, kai būsite nepatenkintas mokytojo elgesiu, vis dėlto, kritikuoti jį vaiko akivaizdoje yra žalinga pačiam vaikui. Jei mokytojas praras autoritetą, vaikas bus mažiau motyvuotas mokytis, tinkamai elgtis. Taigi, nesutarimus geriau spręsti su mokytoju ir mokyklos administracija, nedalyvaujant vaikui.

Pasiruoškite. Eidamas į susitikimą su mokytoju ar mokyklos specialistais (psichologu, specialiuoju pedagogu, socialiniu darbuotoju ir kt.), pasiruoškite konkrečius klausimus, kuriuos norite aptarti. Tai padės veiksmingai panaudoti Jūsų ir specialistų laiką.

(Parengta pagal Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros dr. Mildos Perminienės patarimus tėvams).

 

Pradinukų tėvai:

  • Parenka vaikui dorinio ugdymo srities dalyką (tikybą arba etiką).
  • Parenka vieną iš mokyklos siūlomų trijų Europos kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų).
  • Jei vaikui gydytojai rekomenduoja kūno kultūrą ugdytis specialiojoje medicininėje fizinio pajėgumo grupėje, tai tėvai gali pageidauti, kad vaikas tokią sveikatos grupę lankytų ne mokykloje.

Gali dalyvauti numatant pusmečio ar trimestro, metų ugdymo tikslus, parenkant ugdymo formas, numatant pasiekimų vertinimo būdus ir formas, sprendžiant dėl namų darbų skyrimo, ugdymo priemonių pasirinkimo. Mokytojas su tėvais turėtų reguliariai aptarti vaiko mokymosi pasiekimus, tartis, kaip juo pagerinti.  

5–12 (gimnazijos IV) klasių mokinių tėvai padeda vaikui:

  • pasirinkti dorinio ugdymo srities dalyką (tikybą ar etiką) užsienio kalbas, pasirenkamuosius dalykus, modulius;
  • dalyvauja priimant sprendimus dėl ugdymo proceso (pvz., pertraukų trukmės, papildomų atostogų datos);
  • mokytojams, mokyklos vadovams teikia siūlymus dėl ugdymo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, mokymosi pagalbos teikimo būdų mokiniui;
  • dalyvauja sudarant individualų savo vaiko ugdymo planą;
  • kartu su klasei vadovaujančiu mokytoju aptaria mokinio daromą pažangą, rezultatus, numato, kaip juos pagerinti;
  • tariasi, kad mokiniui mokymosi pagalba būtų suteikta laiku, numato suteikimo būdus, sprendžia dėl jos veiksmingumo; 
  • jei pageidauja, gali peržiūrėti savo vaiko atliktus kontrolinius ir kitus darbus, įvertinimus;
  • aptaria (kartu su mokytojais) mokinių mokymosi krūvį (pvz., bendruosiuose ugdymo planuose nurodomas minimalus pamokų skaičius – suderinus su tėvais, pagrindinio ugdymo programoje pamokų skaičių galima didinti iki 10 proc. nuo nustatyto minimalaus skaičiaus);
  • gali tartis su mokykla, kad jo vaikas būtų atleistas nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, informacinių technologijų pamokų, jeigu mokosi meno, sporto, kompiuterininkų ar pan. mokykloje.